skurdas

Karantinui tęsiantis visoje šalyje smūgis vargšams. Jau beveik mėnuo kaip labdaringos valgyklos nustojo kviesti ir maitinti vargingai gyvenančius žmones. Tačiau artėjant Šv. Velykoms Panevėžio šeimos namai pagalvojo apie stokojančius ir suruošė jiems šventinius maisto paketus. Juose ne tik duona, margarinas ar makaronų pakelis, bet ir  dažyti margučiai, bei karšta patiekalo porcija. Tiesa, vargstančius panevėžiečiai žada pradėti maitinti ir po Velykų bent du kartus per savaitę.

Karantinas tikrą siaubą varo ne tik paslaugų sektoriuje dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie iš arti susiduria su skurde gyvenančiais Lietuvos piliečiais. Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ir net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Nerimauja skurde gyvenantys vaikai, seneliai, neįgalūs žmonės ir tie, kuriems kasdieninė sriubos lėkštė labdaros valgykloje buvo ne tik vienintelis dienos maistas, bet ir vienintelė pramoga.

Šiandien Europos Komisija (EK) skelbia kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose bus išanalizuoti jų ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Lietuva ne išimtis. Pavasarį ataskaitos virs rekomendacijomis, kurias vyriausybė rudenį turės įtraukti į Lietuvos reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą. Tačiau pristatytos ataskaitos dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus patvirtintos kaip rekomendacijos.

Pirmieji nepriklausomybės metai kaimo žmonėms buvo audringi ir kupini nežinios. Griuvo viskas, prie ko jie buvo pratę: kolūkiai, santvarka, nyko santaupos, o dažnam ir tikėjimas teisingumu. Kolūkių griūtis, pasak amžininkų ir istorikų, buvo skubi ir mažai apgalvota, didelė dalis žmonių liko prie suskilusios geldos, o praturtėjo tik saujelė.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vilnietė Irena, kuri susirūpino savo kaimyno Petro sveikata ir gyvenimo sąlygomis. Vyras jau metus laiko gyvena be elektros, paso ir jokių pajamų, nors turi du vaikus, galėtų gauti pensiją. Likimo valioje paliktas vilnietis skursta ir yra niekam neįdomus.  Visa ši istorija prasidėjo tuomet, kai Irena vieną dieną išėjo į lauką palesinti varnų.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

90-aisiais milžinišką populiarumą pasiekusios britų grupės „East 17“ lyderis Brianas Harvey pareiškė, kad gali likti be namų po to, kai jam buvo atsakyta mokėti bedarbio pašalpą. Atlikėjas kreipėsi į savo gerbėjus „YouTube“ ir papasakojo, kaip „neteisingai su juo elgiasi vietos socialiniai darbuotojai“.  B. Harvey buvo itin populiarios vaikinų grupės „East 17“, kurios dainos užkariavo viso pasaulio dainų viršūnes, lyderis. Grupė pardavė apie 20 mln. savo albumų vienetų.

Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria kas penktas šalies gyventojas, teigia Europos Sąjungos statistikos taryba. Kai kurie ekspertai sako, kad ši statistika rodo, kiek žmonių negali gyventi visavertiškai, kiti teigia, jog rodiklis gali būti klaidinantis. Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Nauji mokesčių pasiūlymai dygsta tarsi grybai po lietaus. Jau pateikti pasiūlymai papildyti šalies biudžetą mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir taršius automobilius. Savo eilės laukia bankai ir prekybos centrai, kurių pelnai taip pat parūpo mokesčių skaičiuotojams. Šie mokesčiai žmones gali užgriūti jau netrukus ir šie bus nespėję pasidžiaugti minimalios mėnesio algos, vaiko pinigų, pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimu.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad skurdas Lietuvoje skirs istoriškai, nors vis dar negali pamatuoti, ar valdančiųjų ir Vyriausybės inicijuoti mokestiniai pakeitimai bei papildomos išmokos įvairioms visuomenės grupėms teigiamai atsilieps kovoje su skurdu.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Dar rugpjūčio mėnesio pradžioje portale rašėme apie lietuvių šeimą, kurioje vėžiu susirgo vos dviejų metukų mergaitė Gabrielė, o tėvai, turintys finansinių sunkumų, neišgalėjo nusipirkti net vandens. Šiandien šioje istorijoje yra ir geresnių žinių. Šiandien paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Melinauskienė pasidalijo džiugiomis žiniomis. Vos per keletą savaičių šeimai buvo paaukota net 12 439,52 eur suma.

Siekiant išspręsti pensininkų skurdo problemą, reikia didinti bazinę pensiją, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Santykinį skurdą tikrai išspręstume, jeigu įdėtume kur kas didesnes lėšas, ir tam yra sudarytos prielaidos, nes visa bazinė pensija yra perkelta į valstybės biudžetą, o būtent bazinė pensija yra ta, kurią gauna visi žmonės. (...) Jeigu norim spręsti skurdą, turim didinti bazinę pensiją“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė L. Kukuraitis.

Socialinės grimasos provincijoje: Pasvalyje sunkiai gyvenančios daugiavaikės šeimos sulaukė socialinių būstų be elementarių patogumų – nėra kur nusiprausti. Tad dušo kabinas tenka įsirengti patiems, kad ir brendant į skolas. Savivaldybė atkerta, kad remiamos šeimos žino, kur keliasi, tad namų be patogumų remontai – jų pačių rūpestis. Arūnė Žižmantaitė yra vieniša 4 vaikų mama. Jauniausiai mergaitei šią savaitę sueis dar tik metukai, o vyriausia rugsėjį jau keliaus į paruošiamąją klasę.

Lietuvoje vis dar skursta daugiau nei 600 tūkstančių žmonių, kone kas ketvirtas šalies gyventojas. Anot duomenis paskelbusio Statistikos departamento, situacija per metus beveik nepagerėjo. Tiesa, anot kitų ekspertų, Lietuvoje skursta mažiau nei skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistai aiškina, kad absoliutus skurdas šalyje mažėja, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priduria, kad situacija Lietuvoje stabilizavosi, ir žada, kad po metų skurstančiųjų bus mažiau.

Lietuvių atlyginimai ir pragyvenimo lygis turbūt yra viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Pensijinio amžiaus žmonės neretai skundžiasi, kad jų gaunama pensija – per maža ir jos neužtenka net būtiniausioms prekėms. Apie skurdo lygį Lietuvoje TV3 studijoje kalbasi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Visiškai neseniai nuskambėjo informacija, kad valstybės kontrolė atliko tyrimą, kai savivaldybės skyrė 100 mln.

Pašalpoms skiriami pinigai nepasiekia senjorų ir kitų skurstančiųjų. Dėl to šalyje nemažėja skurdo lygis. Tai nustačiusi valstybės kontrolė piktinasi, kad užuot padėjusios skurstantiems, savivaldybės pinigus leidžia abejotiniems projektams. O štai vyriausybėje jau kalbama, kad jei pensininkai nori didesnių pensijų, teks susitaikyti su naujais mokesčiais. Senjoras Virginijus turguje pardavinėja savo drožinius. Vyras sako neįsivaizduojantis, kaip tektų išgyventi iš savo 300 eurų pensijos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį mažesnės už oficialų pragyvenimo minimumą buvo 20,9 mln., arba 14,3 proc., Rusijos gyventojų pajamos, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skurdo lygis šalyje ūgtelėjo 0,4 procentinio punkto, oficialiam pragyvenimo minimumui pakilus 7,2 proc. iki 10,75 tūkst. rublių (150 eurų) žmogui per mėnesį, infliacijai siekus 5,2 procento. Rekordinis skurdo lygis Rusijoje buvo užfiksuotas 1992 metais – 33,5 procento.

Penktadienį „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įrašu feisbuke reagavo į paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 metais (13,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris vienija apie 50 nevyriausybinių organizacijų, parašė atvirą laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame prašo atleisti dabartinį finansų ministrą Vilių Šapoką. Laiško autoriai rašo, kad naujasis prezidentas ne kartą yra sakęs, jog nori kurti gerovės valstybę, bet dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka elgiasi visai kitaip, todėl nevyriausybinės organizacijos prašo iš pareigų atleisti šį ministrą.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Rusijoje – kruopščiai surežisuotas Vladimiro Putino ir paprastų rusų jam siųstų klausimų – atsakymų spektaklis. Dar prieš laidą „Tiesioginė linija su Putinu“ pasiekė per pusantro milijono rusų nusiskundimų, kuriuos jie V. Putinui drebia tuo metu, kai jo palaikymas žemiausias per daugiau nei dešimtmetį ir siekia vos 30 procentų. V. Putinas jau 17-ąjį kartą stojo į akistatą su tauta.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.

Vienas žymiausių pastarojo amžiaus sportininkų, airių kovotojas Conoras McGregoras, pastaruoju metu nutolo nuo savo profesinės veiklos ir sukėlė nemažai pasaulį apskriejusių skandalų. Vis tik, jis irgi turi širdį – tai kelios airių šeimos žino geriausiai. C. McGregoras po paskutinės savo pralaimėtos ir milžinišką atgarsį sukėlusios kovos prieš Chabibą Nurmagomedovą dingo iš sporto ir pasinėrė į viskio gamybos verslą.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis šalyje pernai siekė 11,1 proc. – 1,3 procentinio punkto mažiau nei 2017 metais. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 310 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, pranešė Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis.

Aušta antstolių aukso amžiaus pabaiga. Skolų išieškotojų apetitą pasišovusi sumažinti Teisingumo ministerija keičia skolų išieškojimo tvarką ir mažina antstolių įkainius. Kovotojai su skurdu šią iniciatyvą vertina teigiamai, mat tai galimai ištrauks bent dalį skurstančių žmonių iš pragaištingų prasiskolinimo spąstų. Tuo metu antstoliai aiškina, kad jų paslaugų kainos išsipučia ne iš noro pasipinigauti, o dėl neapibrėžtumo, kiek antstolis turi stengtis norint skolą išieškoti. Įlipote į autobusą.

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių. Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Faktas, kad net 68 proc.

Nepaisant jau kelerius metus iš eilės augančios Lietuvos ekonomikos, skurstančių žmonių skaičiaus šalyje suvaldyti taip ir nesugebėjome. Jei 1999 m. skurdo 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai po dviejų dešimtmečių – 50 tūkst. daugiau. Kokių žingsnių spręsti šią problemą imasi valdantieji ir kokių žingsnių būtinai reikia imtis? Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.

Valdžios atstovai nenuilsdami kartoja, kad kitais metais žmonės gyvens geriau. Žadama, kad mažės mokesčiai, didės atlyginimai, bus daugiau „vaiko pinigų“ ir visi galės lengviau atsipūsti. Visgi yra žmonių ir jų, pasak ekonomistų, nėra mažai, kurie jokio palengvėjimo nepajus, bet liks visuomenės paraštėse. Tai – socialines pašalpas, neįgalumo išmokas ir itin mažas senatvės pensijas gaunantys žmonės, tie, kurie neprotestuoja, bet tyliai kenčia jau daug metų.

Ar žinojote, kad 22,5 proc. Europos Sąjungos gyventojų, t. y. beveik 113 mln. žmonių, patiria skurdo ir atskirties riziką? Procentiškai tokių pažeidžiamų žmonių daugiausia Bulgarijoje (39 proc.), Rumunijoje (36 proc.) ir Graikijoje (35 proc.). Kaip rašo tinklaraštis Euroblogas.lt, remdamasis 2017 m. „Eurostat“ duomenimis, ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį yra Lietuva (30 proc.

 Penktadienį prasideda šimtmečiui skirta „Maisto banko“ akcija, vyksianti šimte Lietuvos miestų ir miestelių. „Šimtas miestų ir miestelių – simbolinis siekis, iškeltas pažymint šiemet minimą atkurtos Lietuvos šimto metų sukaktį. „Maisto banko“ akcijos savanoriai pasiruošę dirbti dar plačiau ir energingiau, kad gerumo vajus apimtų ir tas vietoves, kurios į labdaros rinkimą įtrauktos nebuvo“, – sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

29,6 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. 2017-aisiais, palyginti su 2008-aisiais, jų dalis padidėjo 1,3 procentinio punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (38,9 proc.), Graikijoje (34,8 proc.) ir Rumunijoje (35,7 proc.). Latvijoje ties skurdo riba gyveno 28,2 proc. žmonių, Estijoje– 23,4 proc.

Vos galą su galu suduriantys lietuviai sulaukė gerų žinių. Prekybininkai ar viešojo maitinimo įmonės nuo šiol labdarai galės atiduoti daugiau įvairių maisto produktų. Didėja ne tik racionas, bet ir pratęsiamas tam tikrų produktų vartojimo terminas. Tiesa, tai daroma ne vien dėl skurstančiųjų gerovės – lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, vis dar išmeta kosminius kiekius maisto, tad ir Europos Komisija ragina produktus verčiau panaudoti geriems darbams.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 390 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 238 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 500 eurų – šeimai. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 13,8 proc. – 2 procentiniais punktais mažiau, nei 2016 metais (15,8 proc.). Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 proc.

Paprasto žmogaus likimas dažnai tampa biurokratinių užgaidų ir taisyklių įkaitu. Tuo galėjo įsitikinti viena rusė, kuri Moldovoje patyrė insultą ir liko be būtino gydymo. Moteris neturėjo kelionės draudimo, jai padėti niekuo negali vietos diplomatai, o privačiam gydymui pinigų artimieji neturi.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Lietuva niekaip negali išrauti įsišaknijusio nepritekliaus – ties skurdo riba gyvena kas penktas šalies gyventojas, daugiausia pensininkų ir vaikų.  Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių ekspertai piktinasi, kad situacija šalyje praktiškai nesikeičia, ir aiškina, kad valdžiai reikia ir didinti socialines išmokas, ir pradėti kovoti su skurdo priežastimis.

 Indijoje užfiksuotas jaudinantis tėvo atsisveikinimas su kūdikiu. Bažnyčioje savo atžalą skaudančia širdimi paliekantis indas prieš atsisveikindamas pabučiavo vaikui į skruostą. Prieš tai jis kelis kartus apsižvalgė ar niekas jo nestebi ir švelniai padėjęs kūdikį ant žemės pasišalino. Neabejojama, kad tokį vyro elgėsį iššaukė nepalankūs Indijos įstatymai daugiavaikų šeimų atžvilgiu. Šeima nebus pajėgi finansiškai išlaikyti savo ketvirto mažylio.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.

Skurdžiausiai gyvenančiųjų pensininkų dalis gali tikėtis mažiausiai 20 eurų pensijos augimo, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak Lino Kukuraičio, diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą dėl būtinybės gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį.

Lietuvoje klestinčių žmonių dalis nedidelė, bet štai kas tikrai klesti, tai socialinė atskirtis. Ar žinote, kiek Lietuvos gyventojų atlyginimo lapelyje mato 5000 € sumą? Ogi 5000. O kiek mūsų keliuose per pastaruosius metus ėmė riedėti prabangių, šimtus tūkstančių eurų kainuojančių išskirtinių automobilių? O kokia armija žmonių gyvena už skurdo ribos? Netrukus sužinosite.   Seime, kur posėdžiauja ir skandaluose murkdosi mūsų išrinktieji – jaunimo darytų nuotraukų paroda.