Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
69-erių Ona – biržietė. Visą gyvenimą sako sunkiai dirbusi, bet štai išėjus užtarnauto poilsio išsiversti iš gaunamos pensijos sunku. Tad senjorė džiaugiasi, kad gavusi maisto produktų krepšelį „Maisto banko“ atiduotuvėje, bent kurį laiką išsivers neišleidusi skrupulingai skaičiuojamų eurų parduotuvėje.
Nuo vidurdienio duris atveriančioje atiduotuvėje Biržuose rikiuojasi ir daugiau senjorų.
„Dabar jau irgi pensininkė, sunku, reikia už viską mokėti, vaistus. Sunku“, – pasakoja biržietė Mira.
Kaimuose skursta kas trečias
Vien Biržų krašte paramos gavėjų yra per tris tūkstančius.
„Čia maždaug rajone būtų kas ketvirtas asmuo. Skaičiai yra šokiruojantys“, – pasakoja „Maisto banko“ Biržų skyriaus koordinatorė Greta Vanagaitė.
„Visoje Lietuvoje turime 232 tūkstančius paramos gavėjų ir visiems jiems padedame. O kiek dar nesikreipia, nes pagal statistiką yra kas 11, kuriam reikia pagalbos“, – teigia „Maisto banko“ Panevėžio regiono vadovas Justas Žvironas.
Kaimiškose vietovėse situacija dar sudėtingesnė – skursta kone kas trečias.
„Tas skurdas yra prie mūsų, jis matomas. Taip nuoširdžiai yra gaila, kad tie senjorai kažkada mokė mano tėvus, didelį indelį nešė mums arba dirbo gydymo įstaigose ir turi ateiti čia“, – sako G. Vanagaitė.
Vien šioje atiduotuvėje Biržuose kasdien maisto krepšelius savanorės sukrauna maždaug pusšimčiui žmonių.
Savanorė Sandra į Biržus atvažiuoja iš Germaniškio, Latvijos pašonės. Moteris atvira – atokiose vietovėse situacija dar sudėtingesnė.
„Nėra darbo. Keletą ūkininkų palikę, visi negali pas juos įsidarbinti“, – sako savanorė Sandra.
Paramos reikia senjorams ir daugiavaikėms šeimoms
Didžioji dalis paramos gavėjų yra iš gaunamų pajamų neišsiverčiantys senjorai ir daugiavaikės šeimos.
„Labai svarbu, kad seniūnijos, kurios arčiausiai tų žmonių, pirmiausia atrastų skurstančius žmones ir tada jau įsijungia tas valstybės mechanizmas su pagalba, socialine parama ir panašiai“, – komentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Sparčiai tuštėjančios lentynos atiduotuvėse rodo, kad žmonės neišgali pragyventi nei iš šiek tiek padidėjusių atlyginimų, kuris kaimuose dažniausiai minimalus, nei iš valstybės mokamų išmokų.
„Duodam žmonėm papildomai po 10–20 kg bulvių, kad papildomai turėtų bulvių. Aišku, yra bulvių, reikia ir aliejaus“, – sako J. Žvironas.
O čia jau gelbsti ir eilinių žmonių geranoriškumas, kurie noriai aukoja per specialias „Maisto banko“ akcijas ar prisideda piniginėmis aukomis.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.




