To nori tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek dalis valdančiųjų, opozicijos. Tiesa, ekonomistai ragina valdžią atsispirti pagundai leisti pinigus šiandien ir taupyti ateičiai, kai Lietuvai reikės išlaikyti vis didesnę dalį pensininkų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Senjorai nori didesnių pensijų
Dažnas Lietuvos pensininkas pasvajoja apie didesnę senatvės pensiją, nes dabartinės esą mažai kam ir užtenka:
„Apie pusantro tūkstančio, jeigu šiai dienai. Taip jau kukliai, bet oriai. – Užtektų pusantro tūkstančio? – Kukliai, bet oriai.“
„Nors 700, 800, būtų labai gerai.“
„Kiek, jei ne paslaptis, gaunat? – Virš 1 tūkst. Šiuo metu užtenka. – O taupyt reikia? – Aš gaunu, žmona gauna, abu sudėjus pilnai, normaliai.“
„Kokį pusantro būtų gerai, būtų linksmesnės kelionės.“
Šiuo metu senatvės pensijas gauna 635 tūkstančiai gyventojų. Vidutinė siekia 745 eurus. Tie, kas sukaupė būtinąjį stažą, vidutiniškai gauna 804 eurus, be stažo 471 eurą per mėnesį.
Pensijas didinti nori sparčiau, bet su tuo sutinka ne visi
Valdžia nori pensijas didinti sparčiau, nei dabar diktuoja pensijų indeksavimo formulė. Tam reikia pinigų, dėl to politikai taikosi į „Sodros“ rezervą. Tiesa, ne jį patį. Valdžia mano, kad jį reikėtų kaupti lėčiau.
Mat dėl į „Sodrą“ sugrįžusių pinigų iš antros pensijų pakopos, rezervinis fondo likutis metų gale turėtų siekti maždaug pusseptinto milijardo eurų, dviem milijardais eurų daugiau nei prieš metus.
„Prezidentas dar praėjusių metų rugsėjį pateikė labai išmintingą pasiūlymą, įstatymo projektą Seimui, kad mažiausiai 20 procentų „Sodros“ perviršio būtų skiriama papildomam pensijų indeksavimui, nes infliacija veikia ypač senjorus.
Ir dabar bus 9 mėnesiai, Vyriausybė dar nėra pateikusi išvados dėl įstatymo projekto“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Finansų ministras kritiškai vertina Prezidento siūlymą, kuriame įstatymu įkalama, kokia dalis „Sodros“ perteklinio biudžeto turėtų būti paskirstyta išmokų didinimui. Mat dabar „Sodros“ rezervas naudojamas valstybės biudžeto balansavimui, dėl to jo dydis svarbus.
„Kai siūlai kažkam pridėti, tai reikia pasiūlyti, iš ko nuimti. Arba iš kur daugiau surinkti. Kadangi pasiūlymas yra tik tai, ta geroji dalis pasiūlymo, o blogąją turi sugalvoti kažkas kitas, tokį pasiūlymą taip ir vertiname“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tiesa, panašu, kad finansų ministrui teks atlaikyti nemažą spaudimą tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų, nes pas politikus noro didinti pensijas sparčiau nei numato formulė, artėjant savivaldos rinkimams, netrūksta.
„Sudėlioti iš visų taškų ir visų pusių vienodą matymą ir subalansuoti rezervo naudojimą ir pensijų kėlimą. – Kažkokia dalis to pertekliaus bus paskirta? – Taip. – Bet kiek, neaišku? – Ne“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Sodros“ rezerve jau yra tiek lėšų, kad būtų galima suvaldyti krizę, panašią į 2008–2010 m. Kaip sumažinti dabartinių pensininkų skurdą, kurių yra skurde apie 40 procentų, beveik daugiausia Europoje.
Vidurkis Europos 17 procentų“, – teigė demokratų fracijos Seimo narys Linas Kukuraitis.
„Šiek tiek didesnis didinimas, negu numatytas pagrindinėje indeksavimo formulėje, yra pateisinamas, tas buvo naudojama ir ankstesniais metais.
Šiek tiek didinti galima, tačiau reikia įvertinti „Sodros“ biudžeto galimybes ir ateitį, nes įsipareigojimai yra ilgalaikiai“, – teigė Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė.
Ekonomistai ragina „Sodros“ rezervą kaupti toliau
Ekonomistai nori priminti Seimo nariams ir Vyriausybei, kad pats sprendimas lėčiau didinti rezervą sukeltų problemų.
„Sodros“ rezervo nekaupimas jau prieštarautų fiskalinės drausmės taisyklėms. Ir tai reikštų, kad reiktų mažinti valstybės biudžete išlaidas kažkurioms sritims.
Kurioms sritims sumažinti, būtų sunku rasti, nes krašto apsaugai reikia daugiau pinigų, infrastruktūrai reikia, švietimo finansavimui, sveikatos apsaugos finansavimui irgi reikia pinigų. Lengvų sprendimų nėra“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
O ir turėti kuo didesnį „Sodros“ rezervą Lietuvai esą apsimoka.
„Visada yra spaudimas situaciją pagerinti dabar, kiek įmanoma geriau, bet turime išlaikyti balansą, būti pasiruošę ateinantiems laikotarpiams, nes neapibrėžtumas yra didelis“, – tikino „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Visi nori galvoti apie tai, kaip gerai gyventi šiandien, o ne kaip pasiruošti sunkesniems laikams po metų ar po kelių metų, bet, žiūrint į Lietuvos turimus rezervus, jie yra labai maži.
6,5 milijardo eurų gali atrodyti kaip didelė suma, bet tai yra mažiau nei dešimtadalis Lietuvos BVP.
Turtingos valstybės turi daug didesnius finansinius rezervus. Išskirtinis pavyzdys Norvegija, kuri turi 400 procentų BVP finansinio turto“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuva, kaip ir visos kitos Europos valstybės, susiduria su senstančios visuomenės problema. Mažėjanti dalis dirbančiųjų turi išlaikyti didėjančią dalį senjorų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
