Lietuva laisvų pinigų spartesniam pensijų indeksavimui neturi, jau dabar valstybė sparčiai didina savo skolą, ir taip vejasi labiausiai įsiskolinusias valstybes.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pensijos kils dešimtadaliu?
„Kiek gaunat pensijos? – Vidutinė. – Kiek tai yra? – 764. Gyvenu nuo pensijos iki pensijos, skaičiuodama. – Kam neužtenka labiausiai? – Poilsiui. Noriu išvažiuoti prie jūros, pakvėpuoti jodu ir neišgaliu.“
„Kiek jūs gaunate pensijos? – 510. Šimtuką kokį „dadėtų“, išsiverstume.“
„Kiek žmogus turėtų gauti Lietuvoje, kad būtų ta ori pensija? – 1100, 1200 savo, o jeigu dar kokiems vaikams, jeigu sunkiai gyvena, tai tada žinot, reikia daug.“
Dažnas senjoras Lietuvoje pasvajoja apie turtingesnę senatvę, didesnę senatvės pensiją. Valdžia artėjant rinkimams šį norą žada išpildyti. Lėšų pensijoms didinti valdžia planuoji paimti iš pinigų, kurie keliautų į vadinamąjį „Sodros“ rezervą. Tai reiškia, kad dalis pinigų būtų ne taupomi ateičiai, o išmokami pensijomis.
Prezidentas anksčiau siūlė papildomam indeksavimui skirti penktadalį šių pinigų. Vyriausybė šiuo metu dėlioja tokį planą, kuris leistų pensijas nuo kitų metų vidutiniškai didinti dešimtadaliu.
„Vyriausybė planuoja sparčiau indeksuoti pensijas, tas automatinis indeksavimas reikštų pakilimą 10 procentų. Aš asmeniškai galvojau, kad tas kilimas panaudojant „Sodros“ biudžeto perviršį galėtų būti ir didesnis nei 10 procentų“, – teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
„Dėl perviršio tai, taip, svarstytinas tikrai tas dalykas, girdime tas diskusijas, tarp valstybės vadovo, dėl perviršio yra svarstytinas tas scenarijus“, – teigė finansų ministras Taurimas Valys.
Kokią dalį pinigų ims iš „Sodros“ rezervo, neaišku
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia apie 750 eurų, vidutinė su būtinuoju stažu 807 eurus, o vidutinė pensija be stažo siekia 471 eurą.
„Su ta indeksacija, kuri yra įdėta įstatyme, senjorai skursta. Mes kaip valstybė turime prisidėti labiau. Augimas galėtų būti 10 procentų, priklausys nuo to kiek žmogus stažą turi, kiek įmokėjo įmokų, nes mes kalbame apie individualią dalį, norime ją spartinti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Kokią dalį pinigų, kurie įprastai keliautų į „Sodros“ rezervą, valstybė nukreips pensijų indeksavimui, finansų ministras kol kas nežino.
„Diskutuojam dabar, koks tas skaičius yra mažiau skausmingas, ar teisingas, bet tikrai perviršio panaudojimas yra svarstomas“, – teigė finansų ministras T. Valys.
„Ir su karu Irane ir be karo Irane, tas infliacijos spaudimas, žmonėms lieka pakankamai didelis, ypač pensininkams. Manau, kad kažkokią dalį rezervo, bet pabrėšiu dalį rezervo panaudoti pensijų didinimui būtų logiška“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Nors „Sodra“ surenka daugiau pinigų nei reikia pensijoms, Lietuva negali sakyti, kad turi lėšų perteklių, nes šiuo metu labai dideliais tempais didina valstybės skolą.
„Lyginant su tuo ką mes turėjome prieš pasaulinę finansų krizę, mūsų skola gauna kosminiu greičiu. Prieš pasaulio finansų krizę buvo 15 procentų nuo BVP dabar apie 45 procentus“, – teigė „Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas.
Lietuvos skola
Lietuvos skola, nors ir auga žaibiškai, dar nepasiekė pavojingos ribos.
„Jeigu lygintumėm mūsų rodiklius su ta pačia Prancūzija, viena didžiausių ekonomikų, tai jų skola siekė apie 100 procentų nuo BVP. Realiai dabartinis skaičius ir jo augimo perspektyva, šiuo metu nekelia kažkokių didesnių rizikų“, – teigė „Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas.
Šiemet palūkanų mokėjimui Lietuva išleis daugiau nei vieną milijardą eurų, tai yra daugiau nei skiriama visos šalies kultūros finansavimui. Ir jeigu Lietuva tempų nelėtins, palūkanų mokėti reiks vis daugiau.
„Turėti rezervą ateities recesijoms yra gerai. Situacija pasaulyje yra labai nestabili ir mes nežinome, ar kitais metais, ar dar kitais metais neateis, kokia didesnė ar mažesnė krizė. Tą rezervą tikrai reikia turėti. Jo tiesiog panaudoti viso irgi negalima. Turi būti griežtas taisyklė, kad pavyzdžiui, 10-15 procentų rezervo gali būti skiriama pensijų padidinimui“, – teigė „Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas.
Valdžia planuoja sparčiau pensijas didinti tiek kitų, tiek dar kitų metų pradžioje. 2027-ųjų pavasarį Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, o 2028-ųjų spalį Seimo rinkimai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
