Tačiau būtent pastarajai pensininkų grupei nuo kitų metų pensijos didės labiausiai – per 150 eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Gaunantiems didesnes pensijas pridės per 150 eurų
Iš jų matyti, kad 104 tūkst. arba 16 proc. visų Lietuvos pensininkų šiuo metu turi tenkintis iki 500 eurų dydžio mėnesine pensija.
Bent du kartus didesnės sumos, viršijančios 1 tūkst. eurų, kas mėnesį sulaukia 88 tūkst. arba beveik 14 proc. visų pensininkų.
Jau buvo skelbta, kiek vidutinė pensija didės po visų pensijų indeksavimo 2027 m. pradžioje. Tačiau sumos, kam kiek tiksliai padidės išmoka, gerokai skirsis.
Pavyzdžiui, dabar gaunantiems iki 450 eurų kitąmet „Sodra“ pridės vidutiniškai po 38,49 euro.
Tačiau tie, kieno pensija šiuo metu viršija 1200 eurų, nuo kitų metų papildomai gaus vidutiniškai po 153,21 euro.
Taigi, didžiausių pensijų gavėjams bus pridėta keturis kartus daugiau nei mažiausių pensijų gavėjams.
Ragina pensijas indeksuoti sparčiau
Tokiais „Sodros“ duomenimis pasidalijęs Seimo narys sureagavo į naujienas apie tai, kad Finansų ministerija siūlo atsisakyti kasmetinio pensijų ir kitų išmokų indeksavimo (t. y. didinimo kiekvienais metais).
„Diskusijos apie pensijų indeksavimo stabdymą nėra. Kitais metais pensija su būtinuoju stažu sudarys 895 eurus. Tačiau labai svarbu suprasti, kad absoliuti dauguma pensininkų, grubiai 400 tūkst. asmenų iš 650 tūkst. negauna tos vidutinės pensijos.
Didžioji dauguma gyvena iš 450–550 eurų mėnesinės pensijos, pensininkų nelygybė lygiai tokia pat baisi kaip ir nelygybė tarp visų Lietuvos žmonių, todėl reikia kalbėti apie spartesnę indeksaciją ir apie bazinės dalies spartesnę indeksaciją“, – komentavo T. Tomilinas.
Jo įsitikinimu, Lietuva turi ir kitų valstybės išlaidų, kurias galima mažinti, ir galimų socialiai teisingų mokestinių šaltinių, kad suvaldyti viešuosius finansus.
Išsimokėję dvigubas algas, pensijų ir išmokų siūlo taip nedidinti
Kaip jau rašė naujienų portalas tv3.lt, Finansų ministerijos darbuotojams rugsėjį išmokėtų algų vidurkis buvo du kartus didesnis nei ankstesniais mėnesiais.
Paprastai kalbant, daugelis valdininkų turėjo gauti kažką panašaus į tryliktą atlyginimą net nesulaukus Kalėdų. Ministerija tai pateisino „dideliu vaidmeniu“ artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES ir darbuotojų „neeiliniu vertinimu“.
Panašu, kad sulaukę daugiau pinigų, jie nusprendė: kitiems gyventojams nereikėtų jų papildomai gauti taip, kaip numato dabartinė tvarka.
Trečiadienį Vyriausybė pasitarime turėjo spręsti, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų sumažintas viešųjų finansų deficitas.
Atitinkamą pasitarimo protokolo projektą parengusi Finansų ministerija, be kita ko, siūlo, kad Vyriausybė pavestų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir iki 2027 m. kovo 1 d. pateikti:
„Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų projektus, juose numatant socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių nekasmetinio indeksavimo periodiškumo nustatymą bei šių rodiklių indeksavimo mechanizmų susiejimą su finansinėmis valstybės kiekvienų metų galimybėmis, užtikrinant fiskalinės drausmės taisyklės laikymąsi.“
Paprastai tariant, Finansų ministerija siūlo atsisakyti pensijų ir kitų išmokų didinimo kiekvienais metais. Taip pat jų didinimą sieti ne su darbo užmokesčio ar kainų pokyčiais, o su viešųjų finansų rodikliais.
Vadinasi, jei biudžeto padėtis būtų bloga, tai pensijos ir kitos išmokos galėtų būti nedidinamos, net sparčiai augant kainoms ar atlyginimams.
Tokiu atveju išmokų ir pensijų reali perkamoji galia sumažėtų. Mat už tą pačią sumą pinigų būtų galima įpirkti mažesnį kiekį pabrangusių prekių ir paslaugų.
Vyriausybės protokolų pasitarimai neturi tokios galios, kaip įstatymai ar nutarimai, tačiau paprastai juose numatyti pavedimai yra vykdomi.
Tiesa, premjero Mindaugo Sinkevičiaus siūlymu, trečiadienį iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės staiga buvo išimtas klausimas apie pensijų.
„Pats turiu pasiūlymą pirmuoju klausimu „Dėl valdžios sektoriaus išlaidų augimo valdymo“ yra iškilę šiek tiek klausimų ir norime patikslinti. Todėl iš šios dienos darbotvarkės norėčiau pasiūlyti išimti šį klausimą. Prie jo grįšime kitame pasitarime ir posėdyje kitą savaitę“, – kalbėjo premjeras.
Kaip šiuo metu indeksuojamos pensijos ir išmokos
Senatvės ir kitos pensijos dabar kasmet didinamos atsižvelgiant į 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkį: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Taigi, jei šalyje auga darbuotojų skaičius ir jų algos, pensijos kasmet indeksuojamos.
Pensijos neindeksuojamos, jeigu „Sodra“ visoms pensijoms išleidžia daugiau pinigų nei jų surenka iš pensijų draudimo įmokų. Daugelį pastarųjų metų taip nėra buvę.
Dar daugiau: jei 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc., individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai.
Kitaip tariant, jeigu vyresnių žmonių skurdo lygis aukštas, o vidutinė pensija nesiekia pusės vidutinės algos, tuomet pensijos indeksuojamos papildomai.
Kitos išmokos perskaičiuojamos, be kita ko, atsižvelgiant į kainų augimą šalyje.
