Institucijos paaiškino, ar iš sistemos pasitraukę gyventojai gali persigalvoti ir kokios pasekmės jų laukia.
Pensijų kaupimo tema aktyviai aptariama ir socialiniuose tinkluose. Gyventojai klausia ne tik apie pasitraukimo galimybes, bet ir ar jau pateiktą prašymą dar galima atšaukti.
Vienoje diskusijoje gyventoja rašė:
„Esu pateikusi prašymą banke nutraukti II pakopos pensijų kaupimą, bet dabar galvoju jį atšaukti ir vietoje to atsiimti tik 25 proc. sukauptų lėšų. Gal kas nors jau buvo tokioje situacijoje? Ar įmanoma atšaukti prašymą ir kaip tai padaryti?“
Ar galima persigalvoti pasitraukus iš pensijų kaupimo?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kad prašymą nutraukti pensijų kaupimą galima atšaukti tol, kol jis dar nėra įvykdytas, tai yra iki momento, kai sukauptos lėšos dar nėra išmokėtos.
Tuo metu „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad patį procesą administruoja pensijų kaupimo bendrovės, todėl jei žmogus persigalvoja, prašymo atšaukimo tvarka priklauso nuo konkrečios bendrovės ir jos vidinių taisyklių.
Jeigu prašymas nutraukti kaupimą vis dėlto įvykdomas, sukauptos lėšos paskirstomos taip: paties žmogaus sumokėtos įmokos ir investicinis prieaugis pervedami į jo banko sąskaitą, o valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos apskaitos vienetais, kurie vėliau didins būsimą senatvės pensiją.
Tačiau net ir nutraukęs kaupimą žmogus gali vėl pradėti kaupti antroje pakopoje. Tam reikia sudaryti naują sutartį su pensijų kaupimo bendrove, jei asmuo dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus ir gauna draudžiamųjų pajamų.
Nauja sutartis pradeda galioti nuo trečio mėnesio pirmos dienos po jos įregistravimo Pensijų kaupimo dalyvių ir sutarčių registre.
Svarbu žinoti ir tai, kad sugrįžus į sistemą kaupimas pradedamas iš naujo, o tie gyventojai, kurie jau kartą pasinaudos galimybe pasitraukti iš kaupimo 2026–2027 m. pereinamuoju laikotarpiu, antrą kartą šia išimtine galimybe pasinaudoti nebegalės.
Pasitraukus iš kaupimo dalis gyventojų gali persigalvoti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) teigimu, didesnė pasirinkimo laisvė kartu reiškia ir didesnę asmeninę atsakomybę už būsimą finansinę padėtį senatvėje.
„Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, todėl natūralu, kad dalis gyventojų svarsto likti pensijų kaupime ar pasitraukti. Sprendimas pasitraukti trumpuoju laikotarpiu gali padidinti esamas pajamas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšmingai sumažinti būsimas pajamas senatvėje“, – komentuoja LIPFA.
Pasak asociacijos, ankstesnės apklausos rodo, kad dažniau apie pasitraukimą svarsto mažiau uždirbantys ir mažiau sukaupę gyventojai.
Esą kasdieniai finansiniai įsipareigojimai ir poreikis turėti daugiau lėšų dabar, tačiau būtent ši grupė ilgalaikėje perspektyvoje gali būti labiausiai pažeidžiama.
LIPFA taip pat pabrėžia, kad viena svarbiausių antros pakopos sistemos dalių yra valstybės paskata.
Ji padeda kaupti net ir tiems gyventojams, kuriems savarankiškai atsidėti lėšų būtų sudėtinga, ir mažina riziką senatvėje priklausyti tik nuo „Sodros“ pensijos.
Be to, kaupimo sistema sukurta taip, kad investicijos būtų automatiškai pritaikomos prie žmogaus amžiaus: jaunesnių dalyvių lėšos didesne dalimi investuojamos į akcijas, o artėjant prie pensinio amžiaus didėja saugesnių investicijų, pavyzdžiui, obligacijų, dalis.
LIPFA ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimo ir pirmiausia įvertinti visas galimas pasekmes.
Sprendimus padėti gali oficialios pensijų skaičiuoklės, parodančios, kaip dabartiniai pasirinkimai gali paveikti būsimą pensiją. Taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su savo pensijų kaupimo bendrove.
LIPFA nurodo, kad prašymus atšaukti pensijų kaupimo nutraukimą galima pateikti iki ketvirčio pabaigos, o galimybė apsispręsti dėl dalyvavimo sistemoje numatyta iki 2027 metų pabaigos.
Naujausi pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos duomenys
Primename, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka. Ji panaikino automatinį gyventojų įtraukimą į kaupimą ir suteikė daugiau lankstumo dalyviams – leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, o sunkios ligos atveju – visą sukauptą sumą.
Prašymai nutraukti kaupimą ar atsiimti dalį lėšų renkami iki kiekvieno ketvirčio pabaigos – pavyzdžiui, iki balandžio 1 d., vėliau iki liepos 1 d., spalio 1 d. ir sausio 1 d. Po to jie nagrinėjami, o sukauptos lėšos išmokamos kitą ketvirtį per 10 darbo dienų.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, nuo šių metų pradžios, įsigaliojus antrosios pensijų pakopos kaupimo sistemos pokyčiams, iš jos jau pasitraukė arba dalį lėšų atsiėmė 49,3 tūkst. gyventojų.
