Komentarai ir analizė

Remiantis naujais Europos Komisijos tyrimais, kurie publikuoti šių metų rugsėjo 8 dieną, beveik kas dešimtas tabako produktas rinkoje yra parduodamas padirbtas arba įvežtas kontrabanda. Tuo pat metu Lietuvoje, remiantis cigarečių pakelių tyrimais, nelegalaus tabako rinka skaičiuojama apie 23 proc. arba kas ketvirtas gaminys. Europos sąjungos šalys kasmet praranda iki 13 milijardų netektų mokestinių pajamų š biudžetą, o vien Lietuvoje šis skaičius vertinamas iki 100 mln. eurų.

Šiandien Europos Centrinis bankas (ECB) bazines palūkanų normas, nuo kurių priklauso ir „Euribor“, padidino iki 2,5 procento. Kokios priežastys lemia šį sprendimą ir kodėl rinkos mano, kad čia dar ne pabaiga? ECB turi tik vieną tikslą – kainų stabilumą, kurį apsibrėžia kaip vidutinio laikotarpio infliaciją, artimą 2 procentams. Rugpjūtį infliacija euro zonoje padidėjo iki 3,3 proc. – aukščiausio lygio per pastaruosius trejus metus.

Pasaulio finansų rinkose investuotojų dėmesį vis dar išlaiko besitęsiantis JAV ir Irano konfliktas, stiprėjantis ekonominis spaudimas Iranui bei JAV ir Venesuelos naftos susitarimas, galintis paveikti energetikos rinkų dinamiką. Tuo pačiu metu augantis valstybių obligacijų pajamingumas atspindi išliekančius infliacijos iššūkius ir griežtesnės pinigų politikos lūkesčius.

Akcijų rinka atrodo nesustabdoma, o bulių rinka praktiškai nepertraukiamai tęsiasi jau ketvirtus metus. Nepaisant didėjančių palūkanų ir geopolitinių sukrėtimų, pasaulio akcijų indeksas nuo metų pradžios pakilo 12 proc., o per visą šį augimo ciklą – daugiau nei padvigubėjo. Metų pradžioje rinkų perspektyvos atrodė itin stiprios, tačiau veiksniai, iki šiol padėję akcijų rinkai, slopsta, o rizikų daugėja.

Artėjant naujiems mokslo metams kartu su kitomis šeimos išlaidomis į dienotvarkę grįžta ir kišenpinigių klausimas. Tačiau susitarti, kiek eurų skirsime vaikui per savaitę ar mėnesį, – lengvesnė užduoties dalis. Daugiau apmąstymo reikalauja tai, kaip kišenpinigius paversti praktine finansinio raštingumo pamoka, kuri kartu su vaiku augtų nuo pirmųjų savarankiškų pirkinių iki gebėjimo planuoti savo išlaidas ir taupyti. Klausimas, kiek kišenpinigių skirti vaikui, tėvams kyla bene dažniausiai.

„Surinkime milijardą gynybai už parduotą valstybinę žemę Lietuvos regionuose“ – tokia idėja pernai rudenį buvo užvaldžiusi politikų, visuomenininkų ir patriotų mintis. Gražios idėjos euforija užgožė racionalius pasvarstymus, skaičiavimus ir duomenų modeliavimą. Tuomet viešai susilažinome su Aplinkos ministru, kad gynybai iš parduotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės lopinėlių pagal tokią schemą, kaip suplanavo Seimo nariai, milijardo surinkti nepavyks.

Išversti medžiai, nuplėšti namų stogai ar apsemtos gatvės tampa vis dažnesniu kiekvienos vasaros palydovu. Išties, kaip nurodo ir mokslininkai, ekstremalūs gamtos reiškiniai, tokie kaip viesulai, liūtys ar sausros, tampa ne tik dažnesni, bet ir mažiau nuspėjami, ilgiau trunkantys. Pasaulio temperatūrai kylant, gamtos stichijų skaičius kasmet auga, o tai ne tik tiesiogiai veikia mūsų pinigines, bet ir atsiliepia maisto produktų kainoms, keičia atostogų planus bei verčia rūpintis turto draudimu.

Šią savaitę JAV ir Ukrainos prezidentai susitiko Baltuosiuose rūmuose. Susitikimą šalių lyderiai įvardijo kaip „gerą“, o ekspertai kartoja, kad JAV ir Ukrainos santykiai šyla. Tuo metu žymi D. Trumpo gerbėja, anksčiau kartojusi Rusijos propagandos sakinius, pripažino, kad buvo apgauta ir apsilankė Ukrainoje. Apie tai ir kitas užsienio aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo tv3.lt žurnalistės Toma Andrulytė ir Ona Šniukštaitė.

Iš banko gaunate pranešimą: „Jūsų metinis biudžetas išnaudotas. Iki metų pabaigos galite naudotis tik kredito kortele.“ Pirma mintis turbūt būtų, kad tai – sukčių žinutė. Tačiau įsitikinę, kad bankas neklysta, vargu ar tęstumėte gyvenimą taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Atidėtumėte nebūtinus pirkinius. Persvarstytumėte atostogų planus. Tikriausiai pirmą kartą rimtai paklaustumėte savęs, ar tikrai gyvenate pagal savo galimybes, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalbant apie tai, kaip maisto rinka gali atrodyti po dešimties metų, pirmiausia verta atsigręžti į praėjusį dešimtmetį. Maisto pramonėje jis buvo itin audringas – daug kalbėta apie tai, kad kasdienė mityba iš esmės keisis, o augalinės kilmės mėsos, pieno ir kitų gyvūninių produktų alternatyvos taps viena svarbiausių rinkos krypčių. Tuo metu ši tema turėjo didelį pagreitį. Į ją investavo tarptautinės kompanijos, ji buvo siejama su tvarumo darbotvarke ir Europos žaliojo kurso logika.

Lietuvos pramonė šiemet auga. Per pirmąjį pusmetį pramonės produkcija padidėjo 4,9 proc., apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų – 5,5 proc. Birželio rezultatai dar geresni: atitinkamai 7,7 ir 8,7 proc. metinis augimas. Po kelerių silpnų metų iš eilės tai gera žinia.  Tačiau vienas geras pusmetis dar nekompensuoja to, kas Lietuvos pramonėje vyko pastarąjį dešimtmetį. Per šį laiką pramonės dalis Lietuvos sukuriamoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo maždaug 22 iki 17 proc.

Energijos kainos smarkiai kilo jau antrą savaitę iš eilės. „Brent“ naftos kaina pakilo 9,9 proc. iki 96,78 JAV dolerio už barelį – per dvi savaites ji pabrango maždaug 27 proc., o Europos TTF gamtinių dujų kaina pakilo 10,8 proc. iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. pradžios. Brangstanti energija padidino infliacijos lūkesčius, o rinkos ėmė vertinti didesnę tikimybę, kad JAV palūkanų normos šiemet gali būti dar kartą didinamos.

Ukraina sėkmingai įgyvendina sankcijas „šešėliniam“ Rusijos laivynui, trikdo krovos darbus uostuose ir drasko agresorės stuburą – naftos transportavimo ir perdirbimo galimybes. Dabar matome naują posūkį, kai taikomasi į mažmeninės prekybos logistikos centrus „Wildberries“ (liet. laukinės uogos). Tai yra didžiausi logistikos centrai, kurių sunaikinimas tikrai turės daugialypį poveikį.

Lietuvos pramonininkų konfederacija šiemet iškėlė ambiciją – pavykime Suomiją. Ši iniciatyva apibrėžia kryptį, kokios Lietuvos siekiame – valstybės, kurios konkurencingumą kuria aukštas produktyvumas, pažangi pramonė, inovacijos, mokslas ir technologijos. Mūsų tikslas – priartėti prie Suomijos pagal BVP vienam gyventojui, kuriant didesnę pridėtinę vertę, spartesnį produktyvumo augimą ir konkurencingą ekonomiką. Šiandien ši kryptis įgauna dar didesnę reikšmę.

Praėjusios savaitės duomenys atskleidė vadinamąją „dviejų greičių“ pasaulio ekonomiką. JAV paslaugų sektoriaus įmonės išlieka pastebimai optimistiškos, o euro zonoje nuotaikos tebėra santūrios, mažmeninės prekybos rodikliai toliau svyruoja. Šį skirtumą atspindėjo ir finansų rinkos: JAV didžiųjų bendrovių akcijos brango, Europos akcijų indeksai smuko, o energijos išteklių kainos reikšmingai pakilo.

Europa pirmą kartą pradeda rimtai svarstyti tai, kas dar visai neseniai būtų atrodę neįmanoma – ar europietiški produktai turėtų turėti didesnį pranašumą Europos rinkoje. Dar prieš keletą metų toks klausimas būtų skambėjęs keistai. Europos Sąjunga (ES) ilgą laiką buvo viena nuosekliausių laisvosios prekybos ir atviros rinkos šalininkių pasaulyje. Tačiau pasaulis pasikeitė.

Birželį finansų rinkose ir toliau buvo matyti ryškūs regioniniai skirtumai. Euro zonos akcijų rinkoms paaugus 2,64 proc., o ekonomikos duomenims vis aiškiau signalizuojant apie stabilizaciją, JAV akcijų rinka smuko 0,99 proc.  Tam daugiausia įtakos turėjo technologijų sektoriaus silpnumas. Besivystančių šalių rinkose vyravo nevienodos nuotaikos – investuotojai vertino tiek infliacijos rizikas, tiek eksporto sektorių augimą.

Pavasarį kylant naftos ir kuro kainoms pasigirdo įspėjimai apie dviženklę infliaciją Lietuvoje. Realybė, jau matome, yra daug nuosaikesnė – metinė infliacija birželį dar šiek tiek padidėjo, tačiau jos pikas jau visai šalia. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per birželį kainos padidėjo 0,6 procento, o metinė infliacija pakilo iki 5,5 procento.

Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos delegatas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete matau, kad pastaruoju metu Briuselyje ekonominis saugumas tapo viena svarbiausių diskusijų temų. Europos Sąjunga pagaliau rimtai imasi klausimo, apie kurį Lietuva ir kitos Baltijos valstybės kalba jau ne vieną dešimtmetį. Mes savo kailiu patyrėme, ką reiškia Rusijos ekonominis spaudimas, energetinis šantažas ir prekybos ribojimai.

Po stipriausios dronų atakos prieš Maskvą, Vladimiras Putinas daugiau nei parą apie tai viešai nekalbėjo. Maskvai degant, V. Putinas lankėsi ASEAN konferencijoje, o apie karą Ukrainoje nekalbėjo. Apie tai ir daugiau užsienio bei Lietuvos aktualijų tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

Artimuosiuose Rytuose – galimas istorinis lūžis. Donaldas Trumpas, JAV viceprezidentas J. D. Vance’as ir Irano parlamento pirmininkas pasirašė susitarimą, kuris turėtų užbaigti karą ir nedelsiant atblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Tačiau kol dokumentas dar nepaskelbtas, pasaulis laukia atsakymo, ką ši taika reikš energetikai, ekonomikai, JAV politikai ir karui Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Seime vėl atgimė iniciatyvos įvesti kainų lubas degalinėms. Tam net pritarė nueinanti Vyriausybė. Pritarimas buvo atliktas be konsultacijų, klausymų, bet skubos tvarka. Tikslas reguliuoti maržas, kurios ir taip žemos degalinėse, nesigilinant į tai, kad kuras brangiau kainuoja dėl dviejų dalykų – tuos kuriuos sprendžia geopolitika ir tuos, kuriuos sprendžia vietos politikai, tačiau kalti lieka vietos verslininkai.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje daug dėmesio skiriama energetinei transformacijai. Sparčiai vystomi saulės ir vėjo energetikos projektai, investuojama į tinklus, energijos kaupimo sprendimus. Tačiau viena svarbi dedamoji šioje istorijoje lieka kiek primiršta – elektros vartojimas. Nors Lietuva sparčiai didina elektros gamybos pajėgumus, elektros vartojimas šalyje pastaraisiais metais iš esmės išlieka stabilus, su nedideliais svyravimais.

Prieš beveik du dešimtmečius pasaulį sukrėtė finansų krizė, kurios atgarsiai daugeliui vis dar išlikę atmintyje. 2008-ieji tapo sinonimu ekonominiam nuosmukiui, prarastoms santaupoms ir sugriuvusiems planams. Šiandien, stebint geopolitinę įtampą, svyruojančias palūkanas ir infliaciją, kyla klausimas, ar istorija gali pasikartoti ir kam turėtume ruoštis? Dvi krizės – du skirtingi scenarijai 2008 m. krizė kilo iš pačios finansų sistemos vidaus.

Naujausi Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo, kad geopolitiniai konfliktai ir didesnės naftos kainos šuoliai gyventojų bei verslo lūkesčių nesugadino ir nesustabdė ekonomikos augimo.  Balandžio mėnesį pramonės augimas dar paspartėjo – apdirbamoji gamyba buvo 8,3 proc. didesnė nei prieš metus. Augimas išlieka plataus mąsto – padidėjo daugelio pramonės šakų gamybos apimtys.

Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimas kol kas išlieka atsparus išorės veiksniams – gyventojų išlaidos prekėms bei paslaugoms nemažėja net ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui. Vis dėlto vartotojų lūkesčių rodikliai atskleidžia kitą pusę. Europos Komisijos duomenimis, balandį Lietuvos vartotojų optimizmas smuko į žemiausią lygį per beveik trejus metus nuo 2023 m. birželio.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas Lietuvos ekonomiką ir viešųjų finansų tvarumą, atkreipė dėmesį ir į pensijų sistemą. Fondo ekspertai rekomenduoja išlaikyti valstybės paskatas gyventojams kaupti II pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu – ieškoti būdų šią sistemą stiprinti. Toks vertinimas rodo, kad diskusijose dėl pensijų kaupimo svarbiausia turėtų būti stabilumas ir tęstinumas.

Dronai jau tapo neatsiejama Europos, o ypač Baltijos regiono, saugumo realybės dalimi. Gegužės 20 diena daugeliui Lietuvoje tapo labai aiškiu priminimu, kad naujosios grėsmės jau pasiekė ir mūsų regioną – dėl galimo drono įskridimo į Lietuvos oro erdvę buvo perspėjami gyventojai, o Vilniuje ir Rytų Lietuvoje žmonės pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo raginami ieškoti priedangų.  Tuo tarpu Ukrainoje dronai jau seniai tapo ne tik karo technologija, bet ir visos karo logikos dalimi.

Prasidedant brandos egzaminų sesijai ne visi abiturientai žino, ką ir kur norėtų bei galėtų studijuoti. Šiandien pasirinkimas dar sudėtingesnis – kam ir kaip ruoštis dirbtinio intelekto ir robotizacijos eroje? Streso ir nerimo abiturientams suteikia ne tik prasidedanti egzaminų sesija, bet ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas, sėkmingai perimantis vis daugiau universitetų absolventų funkcijų.

Dar prieš kelerius metus susitikimas su draugais dažniausiai reiškė pasivaikščiojimą mieste, kavos puodelį kavinėje ar vakarą kieno nors namuose. Šiandien draugystė vis dažniau turi savo kainoraštį: brunch’ai, koncertai, savaitgalio išvykos, gimtadieniai restoranuose, festivaliai, taksi po vakarėlio ir spontaniškos kelionės.  Šis reiškinys pasaulyje jau turi pavadinimą – draugystės infliacija (angl.

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

Hormūzo sąsiauris uždarytas laivybai jau daugiau nei du mėnesius, naftos kainos užsispyrusiai laikosi virš 100 dolerių ir greitų išeičių atstatyti energetikos pasiūlą nėra. Nepaisant to, daugelis akcijų indeksų nuo balandžio pradžios ne tik kad kompensavo visus praradimus, bet pasiekė naujas aukštumas. Ar investuotojai į akcijas visai neracionalūs, ar vis tik tokia kilimui yra pagrindo?  Prasidėjus karui artimuosiuose rytuose daugelis rinkų išsipardavė 10 proc. ir daugiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda itin svarbų vizitą Pekine – pirmą tokio rango amerikiečių lyderio kelionę į Kiniją per devynerius metus. Prieš skrydį Trumpas demonstravo optimizmą ir kalbėjo apie draugystę su Kinijos vadovybe, klestinčią prekybą bei greitus susitarimus. Tačiau už šypsenų slypi sudėtinga darbotvarkė: Iranas, prekybos karai, dirbtinis intelektas ir Taivano klausimas.

Rezonansiniai nusikaltimai atnaujina diskusijas dėl mirties bausmės atkūrimo. Prieš kelias savaites šalį sukrėtusi paramediko Manto Sadausko nužudymo istorija vėl sukėlė kalbas  dėl šios bausmės taikymo. Apie tai ir kitas Lietuvos ir užsienio aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

Naftos kainoms esant nestabilioms, kai jo keičiasi kasdien, pasirodo pasiūlymų, kad reikia įvesti lubas degalų kainoms. Politikams norisi reguliuoti kainas, kurios, nėra reguliuojamos. Pasekmės yra tokios, kad naftos kainai pakilus staigiai ir stipriai, galime sulaukti tokios situacijos, kai degalinės išvis neparduos degalų. Taip, kaip buvo Prancūzijoje.

Europos jūrų pramonė ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantamu dalyku – infrastruktūra, kuri tiesiog veikia. Tačiau šiandien vis aiškiau matyti, kad tai buvo pavojingai klaidinga prielaida. Jūra nebėra tik prekybos kelias. Geopolitinių įtampų kontekste ji tampa konkurencijos, saugumo ir galios erdve, kurioje Europa vis dažniau atsiduria nebe kaip žaidėja, o kaip pažeidžiamas objektas. Būtent šiame kontekste pasirodė Europos Komisijos ES jūrų pramonės strategija (angl.

Europa artėja prie krizės, kurios seniai nebuvo – gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir pačių išteklių. Pastaruosius kelerius metus Europa energetikos problemą aiškino kainomis, remdamasi prielaida, kad net ir esant dideliems svyravimams pasiūla anksčiau ar vėliau prisitaikys.

Praėjusią savaitę Vengrijos parlamento rinkimuose pergalę prieš Viktorą Orbaną iškovojo opozicinės „Tisza“ partijos lyderis Peteris Magyaras. Prieš rinkimus kilo įvairios diskusijos dėl jų baigties: jeigu V. Orbanas pralaimėtų, ar jis pasitrauktų gražiuoju? Apie tai ir kitas užsienio aktualijas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjo naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

Geopolitinė įtampa dėl besitęsiančio konflikto Persijos įlankoje neslūgsta. Nors pasiektos dviejų savaičių paliaubos trumpam sumažino naftos kainas biržose, tikėtina, kad ilgalaikių pasekmių išvengti nepavyks. Konflikto metu apgadinta naftos ir dujų infrastruktūra, o jos remontas bei pajėgumų atkūrimas gali užtrukti mėnesius ar net metus. Dėl to, nors konfliktas vyksta toli nuo Lietuvos, jo poveikis jau juntamas ir vietos rinkoje, ypač degalinėse – kuro kainos išaugo apie 30 proc.

1972 metais įsteigta nepriklausoma tyrimų agentūra „Euromonitor“, šią savaitę,  paskelbė įdomų tyrimą apie padirbtas prekes. Lietuva, Airija, Portugalija ir Kroatija – pirmauja ES pagal padirbtų cigarečių vartojimo augimą 2020–2024 metais. Dažniausiai girdime tekstus apie kontrabandą, tačiau padirbtos cigaretės nėra mažesnė problema.

Nors šildymo sezonas dar nesibaigė, apie kitą verta pradėti galvoti jau dabar. Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, o gamtinių dujų kainos išsilaikys dabartiniame lygyje, metų viduryje už dujas daugiau susimokėti teks ir buitiniams vartotojams Lietuvoje. Tiesa, dujų kainų augimas įtakos turės ne tik gyventojų šildymo išlaidoms, bet ir platesniam komunalinių paslaugų krepšeliui, pavyzdžiui, išlaidoms elektrai.

Pastaraisiais metais iš valdančiųjų gauname vis daugiau ribojimų, ką gali ir ko negali daryti Lietuvos gyventojai. Reguliavimai apima beveik visas sritis – nuo asmeninio gyvenimo iki akcizinių prekių vartojimo laiko skirtingomis dienomis. Pasigirsta net noro reguliuoti pasirinkimą, kokiu saugiu greičiu važiuoti priverčiant taupyti lėšas, nors kelio prižiūrėtojai nurodo tik maksimalų greitį. Atsirado naujų iniciatyvų riboti palūkanas vartojimo kredituose. Šiuo metu galioja 75 proc.

Investavimo tendencijos kinta nuolat: jei anksčiau Lietuvos gyventojai jautė kone besąlyginę meilę investavimui į nekilnojamąjį turtą, dabar dažnas investuoja kur kas plačiau. Investavimui populiarėjant, deja, atsiranda ir daugiau erdvės finansiniams sukčiams. Kita vertus, stiprėjant gyventojų finansinio raštingumo žinioms, stiprėja ir jų atsparumas apgaulėms. Jau šį mėnesį dalies gyventojų sąskaitas pasiekė lėšos, gautos nutraukus kaupimą II pensijų pakopoje.

Prisipažinsiu: man buvo nejauku skelbti šį komentarą. Prieš gerą savaitę bare sutikau porą kolegų iš žiniasklaidos, įsidiskutavome apie LRT. Kolegos manė, kad svarstomomis pataisomis valdantieji vykdo LRT užvaldymą. Aš pasakiau, kad dalis pataisų yra visai neblogos, o dalis – taisytinos. Įsikalbėjome. Tada iš vieno kolegos gavau klausimą, ar nesulaukiau pasiūlymo dirbti būsimoje LRT vadovų komandoje, kai bus atleista dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

EURIBOR jau pradėjo kilti – ir tai vyksta dar prieš ECB priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų. Finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet, o tai reikštų ir augančias būsto paskolų įmokas. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokie lūkesčiai yra pagrįsti ir atitinka dabartinę ekonominę situaciją. Per pastarąsias savaites 6 mėn. EURIBOR pakilo nuo maždaug 2,2 proc. iki 2,5 proc. Rinkos šiuo metu vertina apie 65 proc.

Artimųjų Rytų regione kilusi įtampa, susijusi su Iranu ir trikdžiais Hormuzo sąsiauryje, Lietuvos žemės ūkiui atrodo geografiškai tolima, tačiau praktikoje jos poveikis jaučiamas gana tiesiogiai, pagrinde per augančią produktų savikainą.  Konflikto pasekmes pirmiausiai pajuto grūdininkystės ūkiai, kur trąšos sudaro apie 30 proc. visos savikainos. Pastaruoju metu jų kainos pasaulinėse rinkose išaugo apie 70 proc.

Per tris dešimtmečius gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu – nuo 3,6 milijono iki beveik 2,9 milijono – sulėtėjo ekonomikos augimas, susitraukė investicijos, kuriasi mažiau verslų, nes jų plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. Dėl to šalies konkurencingumo padėtis prastėja, o atlyginimų augimas sustojo. Tokia padėtis būtų katastrofiška, jei atitiktų vieną esminį elementą – būtų tiesa.

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui nuo II pakopos pensijų reformos pradžios, nuogąstavimų netrūksta: ar nepabrangs fondų valdymo mokestis? Ar neblogės rezultatai? Ar sistema išliks stabili? Klausimų daug, tačiau didelė jų dalis paremta ne faktais, o neteisingomis prielaidomis. Pensijų fondai šiems pokyčiams ruošėsi iš anksto, todėl svarbu aiškiai atskirti, kas iš tiesų keičiasi, o kas – tik interpretacijos.

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina? Vidurio Rytuose besitęsiant karui vis mažėja tikimybė, kad tai bus tik kelių savaičių kainų šokas, apsiribojantis nemaloniais skaičiais degalinių švieslentėse.