Komentarai ir analizė

Po pasikartojančių ir oro uostus staiga paralyžiuojančių incidentų klausimas jau turėtų kilti ne tik apie keleivių nepatogumus ar tarnybų veiklą. Tai klausimas apie šalies patikimumą, komentare sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jei nesugebame užtikrinti stabilumo net čia, kyla abejonių, ar galime būti patikimi vykdydami ilgalaikius investicinius projektus.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje daug kalbama apie gynybos pramonę. Ir tai yra geras ženklas. Dar visai neseniai ši tema buvo beveik nematoma – apie ją kalbėjo tik pavieniai ekspertai ar pramonės organizacijos. Šiandien ji tapo Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo diskusijų centru. Tai rodo brandą – pagaliau suvokėme, kad gynybos pramonė nėra vien karinis klausimas. Tai – ekonomikos, technologijų ir nacionalinio saugumo jungtis.

Praėjusį savaitgalį socialdemokratų taryba dar kartą parodė, kad jiems svarbiau postai nei valstybės veikimas. Vietoje sprendimų dėl žmonių – politiniai mainai, vietoje atsakomybės – baimė prarasti valdžią. Ironiška, kad tą daro partija, kuri dar prieš rinkimus žadėjo „valstybę, kuri veikia“. Šiandien aišku – valstybė neveikia, kai ją valdo baimė prarasti postus, o ne drąsa prisiimti atsakomybę. Tai ne pirmas kartas, kai socialdemokratai pamiršta savo pačių pažadus.

Visi puikiai supranta, kad besitęsiantis Kultūros ministerijos „pingpongas“ valstybei, jos įvaizdžiui, ir svarbiausia pačiai kultūros bendruomenei yra visiškai nereikalingas. Džiaugiuosi, jog socialdemokratų partija ėmėsi iniciatyvos ir susigrąžino Kultūros ministeriją į savo rankas. Per beveik 11 Kauno mero pareigose išdirbtų metų mačiau įvairių kultūros ministrų. Protingiausias man pasirodė Šarūnas Birutis, su juo bendravimas ir darbas buvo paprastas ir konstruktyvus.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.

Ozempic ir Wegovy – du vaistai, apie kuriuos dabar kalba visas pasaulis. Ir nors viešojoje erdvėje jie dažnai apipinami mitais, svarbu atskirti emocijas nuo mokslo. Šie vaistai nėra nei stebuklas, nei blogis – tai pažangūs gydymo įrankiai, kurie, taikomi tinkamai, gali ženkliai pagerinti žmogaus sveikatą. Ozempic buvo sukurtas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, o Wegovy – jau specialiai patvirtintas kaip nutukimo gydymo vaistas.

Drastiškai keičiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retorikai Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala sako – tokio pasikeitimo buvo galima tikėtis. Pasak politologo, Rusija nepasiekia jokio proveržio karo lauke, nesama progreso ir taikos derybose. Todėl, L. Kojalos manymu, Vašingtonas neberanda argumentų, kaip palaikyti iki šiol skleistą, tačiau realybei priešingą naratyvą.

Neseniai pasirodė konsultacijų bendrovės „McKinsey“ tyrimas apie Suomijos didžiuosius verslus. Nors nedidukė Suomija ilgai laikėsi aukščiau savo ūgio, pastaruoju metu jos ekonomika stringa. Tyrėjai konstatavo: Suomijos didelės įmonės nebepajėgia pasivyti užsienio kolegų dėl trijų priežasčių. Tai kultūra, kapitalo paskirstymas ir... per maža ambicija. Su pastarąja – ambicijos – problema susiduria ir Lietuva.

 Rugsėjo 23 d. Seimas vienbalsiai pritarė sprendimui supaprastinti dronų numušimo procedūras. Nuo šiol krašto apsaugos ministras galės greičiau sankcionuoti karinę jėgą prieš bepiločius, pažeidžiančius draudžiamąsias ar ribojamąsias zonas.  Turėdami omenyje šių dienų realijas, puikiai suprantame, kad šis sprendimas nėra vien formalumas: per pastaruosius du mėnesius du dronai jau įskrido į mūsų teritoriją iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogstamąjį užtaisą.

„Krante visi savi“ – taip skamba Telšių „Kranto“ progimnazijos moto. Tai – daugiau nei vien gražus šūkis. Vadovė Irena Daubarienė per penkerius metus kartu su komanda pakeitė mokyklos kasdienybę: čia sustiprinta bendruomenė bei jos emocinė sveikata, įtvirtina demokratinė kultūra, o mokytojai vėl išmoko svajoti. Vadovė pasakoja apie savo kelią, motyvaciją bei vardija, ko reikėtų daugiau Lietuvos švietime.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus du „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus, o partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad dėl to nebegalioja koalicinė sutartis, kalbėjausi su vienu socialdemokratu. Iš esmės sutarėme, kad vyksta chaosas be aiškios pabaigos. Jis pasakė, kad šiandien Lietuvos politikoje nėra žmonių, kurie pastatytų į vietą tiek prezidentą, tiek R. Žemaitaitį.

Vertinant naujos dvidešimtos Vyriausybės programą, daug kam užkliuvo teiginiai, kad naujų mokesčių nebus, išskyrus bankams. Galima diskutuoti, kaip atrodo vėl įvedami sektoriniai mokesčiai, kurie menkina šalies patikimumo įvaizdį, tačiau diskusija prasideda, kas bus su anksčiau patvirtintais mokesčiais. Naujų gal ir nebus, tačiau esami gali būti keičiami ir ne mažėjimo linkme.

Šį pirmadienį minėjome Rugsėjo 1-ąją, kuri primena – nuo mokyklos prasideda mūsų šalies ateitis. Mokykla nėra tik vieta, kur vaikai įgyja žinių – tai vieta, kur formuojasi požiūris į mokymąsi, pasitikėjimas savimi bei gebėjimai siekti tikslų. Ir tai, kaip mūsų vaikai mato save ir savo galimybes, priklauso ne vien nuo įgimtų gabumų ar mokyklos išteklių. Vaikų tikėjimą savimi formuoja ir mūsų – tėvų, mokytojų, bendruomenės – požiūris.

Pasvarstymai trumpinti darbo savaitę nėra nauji nei vadovėliuose, nei praktikoje. Keturių dienų darbo savaitės idėja yra populiari, daugelis mūsų tikrai nesiskųstume ilgesniu savaitgaliu, tačiau bandant ją įgyvendinti nacionaliniu mastu lauktų nemažai nepageidautinų šalutinių efektų.

Turėdami 52 mandatų frakciją, socialdemokratai, atrodo, pagaliau įgijo galimybę diktuoti sąlygas naujajai valdančiajai koalicijai. Pasirinkimas į frakcijų koaliciją kviesti „Nemuno aušrą“ ir „valstiečius“, o ne Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ socdemams kainuoja reputaciją, tačiau buvo paremtas nebūtinai emocijomis, bet ir mąstymu kelis žingsnius į priekį. Kodėl sutartį pasirašė frakcijos, o ne partijos?  Logiškos to priežastys – bent dvi.

Vis daugiau spėlionių gaubia penktadienį planuojamą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą Ankoridže. Ar Ukraina bus prie stalo, ar atsiras meniu? Kokį svertą (jei apskritai tokių bus) JAV panaudos prieš Rusiją, kad išreikalautų nuolaidų ir atlygintų už taisyklių laikymąsi? Ar europiečių pavėluotos, karštligiškos pastangos atkreipti dėmesį į jų poziciją atneš vaisių? Gali nutikti bet kas – nuo išėjimo iki išdavystės. Tačiau laimėtojai ir pralaimėtojai jau aiškūs.

Viešojoje erdvėje šiemet vėl skamba žinia: Lietuvos ekonomika, regis, atsigauna – BVP antrąjį ketvirtį augo 3 proc., verslas ir gyventojai daugiau perka, keliauja, investuoja. Tačiau kalbantis su regionų pramonės įmonių vadovais, girdžiu visai kitas nuotaikas.  Vieni sako, kad ilgus metus augusios gamyklos šiandien sustojo – trūksta užsakymų, kyla sąnaudos, vis sunkiau rasti specialistų.

Rugpjūčio 1 diena yra tarptautinė alaus, kuris gaminamas ir Lietuvoje, diena. Verta pažiūrėti, kaip sekasi alaus ir kitiems alkoholio gamintojams. Jau galima apžvelgti pusės 2025 metų duomenis, iš kurių matosi, kad visose alkoholio grupėse yra krintantys pardavimai. Lietuvoje alkoholio parduodama vis mažiau ir tikrai negalime įtarti, kad tai nelegalios rinkos sąskaita, nes gyventojų pajamos augo ženkliai sparčiau nei pinigų nuvertėjimas – paskatų judėti į šešėlį darosi vis mažiau.

Ar tikime, kad visi Lietuvos vaikai gali išmokti to, kas svarbiausia jų ateičiai? Tai – lyg ir paprastas klausimas, tačiau būtent nuo atsakymo į jį prasideda šalies švietimo kryptis. Jei tikime, kad visi gali mokytis, ieškome būdų, kaip jiems padėti. Jei netikime – mažiname lūkesčius, žemindami karteles.

„Jei įmesite varlę į verdantį vandenį, ji tuoj pat iššoks ir išsigelbės. Bet jei įdėsite ją į šaltą vandenį ir pamažu pradėsite kaitinti, ji liks jame tol, kol bus išvirta.“ Europa šiandien išgyvena lėtai verdamos varlės sindromą. 15 proc. muito tarifas, kuris dar neseniai atrodė kaip šantažas, dabar jau suvokiamas kaip kompromisas.

Europos Sąjungai (ES) pagrasinus sustabdyti bevizio režimo taikymą kartvelams dėl vyriausybės susidorojimo su opozicija, Sakartvelo premjeras Iraklis Kobachidzė to nesureikšmina, ketvirtadienį pranešė portalas „Politico“. ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) šią savaitę pranešė, kad išsiuntė Sakartvelui laišką, kuriame įspėjo, kad gali sustabdyti bevizio režimo taikymą kartvelams dėl susidorojimo su opozicija ir „atsitraukimo nuo demokratijos“. Briuselis apkaltino Pietų Kaukazo ...

Donaldo Trumpo grasinimai įvesti iki 30 procentų muitus europietiškoms prekėms – rimtas žingsnis link galimo prekybos karo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES). Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja, kad Europa šiai kovai nepasiruošusi, o nauji tarifai gali smogti tiek Vokietijos, tiek ir Lietuvos pramonei.

Lietuvos švietimo sistemoje dirba mokytojai ir dėstytojai. Jie ugdo ir moko. Didžiulė armija švietimo biurokratų kontroliuoja, reguliuoja, tikrina jų ir vienas kito darbą. Kiekvienais metais kaip tik šie biurokratai sugeba suvelti abitūros egzaminus. Tada mokiniai ir tėvai protestuoja, o ministrai ir tie patys (gal kiti) švietimo biurokratai posėdžiauja iki išnaktų skubėdami taisyti padėtį.

Įsivaizduokite: pasidarote kraujo tyrimą ir sužinote, kad hemoglobino kiekis – per žemas. Tikitės, kad gydytojas ieškos priežasties ir pasiūlys gydymą. Bet vietoj to – jis tiesiog nuleidžia normos kartelę ir išleidžia jus namo. Ar jaustumėtės pagydyti? Būtent taip šiemet elgiamasi su brandos egzaminais.

Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda užsiminė apie galimybę užimti naujas pareigas, kai baigsis antroji jo kadencija prezidento poste. Jis visiškai atmetė galimybę kandidatuoti per parlamento rinkimus, tačiau sakė, kad „jeigu iškiltų kitų svarbių iššūkių, pavyzdžiui, atsirastų poreikis rasti premjerą, kuris suvienytų naują koaliciją“, ir jam būtų pasiūlytas toks postas, jis „nedvejotų“. Paklaustas, ar tokie pasiūlymai jam buvo pateikti, A. Duda atsakė, kad „nebuvo“, o toliau teira...

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.

Lietuvos mokyklos turi būti viena koja priekyje pasaulinių pokyčių, įsitikinęs Vaidas Bacys, vadovaujantis pirmajai šalyje jungtinei Dubysos aukštupio mokyklai. Ko Lietuvos visuomenei reikės po 20 metų ir kokie pokyčiai laukia tradicinių klasių – tik vieni iš daugelio klausimų, kurie nuolat sukasi švietimo lyderio galvoje. Nors V. Bacys neturėjo vaikystės svajonės dirbti mokytoju, įžengus į šią sritį jį ilgam sužavėjo ypatinga sektoriaus dinamika.

Praėjusią savaitę paskelbtas pasaulinis konkurencingumo reitingas Lietuvai atnešė įspūdingą naujieną – pakilome per 9 pozicijas ir pasiekėme 21-ą vietą – aukščiausią savo istorijoje. Tarp ES šalių esame net devinti. Tačiau ar sugebėsime kilti aukščiau? O ar pavyks išvis išsilaikyti šioje pozicijoje? Šalies konkurencingumą lemia keturi pagrindiniai varikliai.

Bailumas nedera kariniam aljansui. Tačiau vakar Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime jis dominavo. Nyderlandų sostinėje susirinkę Aljanso lyderiai parodė, kad jie labiau bijo Donaldo Trumpo nei Vladimiro Putino. Siekdami nuraminti JAV prezidentą, jie sutrumpino darbotvarkę, nustūmė į šalį Ukrainą, sumenkino Rusijos keliamą grėsmę, dalijo tuščius pažadus ir vengė skubių sprendimų. Tai pasiteisino – kol kas. Kunigaikštis Grigorijus Potiomkinas būtų tam pritaręs.

Ilgą laiką Lietuvoje visą fintech sektorių reguliavome vienodai, neatsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį ar rizikų lygį. Tai stabdė tiek reikšmingesnes produktų ar paslaugų inovacijas, tiek įmonių ir sektoriaus konkurencingumą.

Įsivaizduokite, kad esate parduotuvės vadovas: užsakote prekes, bet nežinote, kiek jų buvo parduota, o kiek vis dar guli lentynose. Ar turėtumėte sėkmingą verslą? Vargu, tačiau Lietuvos švietimas, nepaisant technologinių galimybių, vis dar dirba su skaičiais, kurie mažai ką sako arba yra itin netikslūs. Reikia pripažinti, kad švietime operuojame nekokybiškais duomenimis, o geriausias to pavyzdys – naujausia Valstybės kontrolės (VK) ataskaita apie mokyklų skaitmeninę transformaciją.

Situacija Kalifornijoje eskaluojasi. Trumpo administracijos konfliktas su valstijos demokratais aštrėja.  Ir tai JAV prezidentui yra naudinga. Pastarieji mėnesiai Trumpui nebuvo sėkmingi. Jo muitų tarifai pasauliui sulaukė plataus nepasitenkinimo ir prezidentas atsitraukė. Gegužę federaliniuose teismuose Trumpo administracija nepalankaus sprendimo sulaukė net 26-iose iš 27 bylų. Galiausiai įvyko konfliktas su buvusiu bendražygiu Elonu Musku.

 „Vakaruose per daug kapitalo – intelektualinio ir finansinio – pasitelkta tenkinti kaprizingus, trumpalaikius vėlyvojo kapitalizmo poreikius“, – teigia Alexas Karpas savo knygoje Technologinė Respublika.  Tai – manifestas, raginantis Vakarus išnaudoti technologijas galios didinimui, o ne maisto pristatymo programėlių vystymui. Karpas ragina sugrąžinti technologijų sektorių į nacionalinio saugumo politikos centrą.

Japonijos bendrovei nepavyko surengti „minkšto“ nusileidimo Mėnulyje, penktadienį atšaukus misiją po, manoma, nepavykusio aparato nusileidimo, pranešė startuolis. Tokijuje įsikūrusi „ispace“ tikėjosi įeiti į istoriją kaip vos trečia privati įmonė ir pirmoji už JAV ribų, kuriai pavyks kontroliuojamai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. Tačiau „remiantis šiuo metu turimais duomenimis (...), šiuo metu daroma prielaida, kad nusileidimo modulis greičiausiai nusileido kietai“, teigė startuolis.

Remigijus Žemaitaitis netaps Lietuvos prezidentu. Geras ateities rezultatas būtų patekti į kitos kadencijos Seimą.  Pastaraisiais mėnesiais stebėdamas Žemaitaičio viražus prisiminiau Eligijų Masiulį. Ne dėl ideologijos ar retorikos. Dėl plika akimi matomo įsitikinimo – kad ir ką darytų ar šnekėtų, pasekmių išvengti pavyks. Kuo čia dėtas vargšas buvęs liberalų vadovas? Prisiminkime, kad kyšio pinigus jis paėmė dienos šviesoje, prie pat Seimo.

Viceprezidentas JD Vance’as – ryškus Donaldo Trumpo administracijos veikėjas. Ir vienas kertinių užsienio politikos ideologų – jo įtaką prieš kurį laiką pavadinau „Vance‘izacija“. Savaitgalį matėme to simbolinę iliustraciją. Trumpas sveikino Vestpointo karo akademijos absolventus ir pasakė kalbą, tipišką jam – improvizuotą ir negausią politiniu turiniu. Tuo metu Vance‘as vyko į karinio jūrų laivyno akademiją – ir brėžė administracijos ideologines gaires.

„Tai – ne mano karas.“ Ši po pokalbio su Vladimiru Putinu pasakyta Donaldo Trumpo tezė iliustruoja pastarųjų mėnesių įvykius.  Jungtinės Valstijos vienoje pusėje, Europa / Ukraina – kitoje. Jos sprendžia skirtingas problemas. Vašingtonui svarbu procesas. Tą pirmasis anonsavo viceprezidentas JD Vance’as, kurio įtaką užsienio politikai esu pavadinęs „Vance’izacija“. Anksčiau amerikiečiai akcentavo būtinybę kuo greičiau skelbti paliaubas. Tai nebėra kertinis prioritetas.

Pastarąjį mėnesį kilus keliems gaisrams atliekų perdirbimo vietose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla sako, kad jų priežastis aiškinsis prokuratūros inicijuojama tyrėjų komanda. Kaip BNS pirmadienį nurodė R. Požėla, šią komandą inicijuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Krovininė laivyba sutvarkius Nemuno atkarpą tarp Kauno ir Klaipėdos jau pradeda rodyti pirmuosius rezultatus. Remiantis Vidaus vandenų kelių direkcijos tvarumo ataskaita, per praėjusius metus vandens keliais buvo pervežta 43,5 tūkst. tonų krovinių, kas atitinka daugiau nei 1800 vilkikų su puspriekabėmis. Europos investicijų banko atlikta studija nurodo, kad visas Lietuvos vidaus kelių krovinių pervežimo potencialas yra net 2 mln. tonų krovinių kasmet, kas yra virš 83 000 sunkvežimių.

Daugelis politikos ekspertų kritikuoja Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, o šią savaitę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškė, kad iki taikos susitarimo dar yra labai toli. Apie tai, kokioje iš tiesų stadijoje šiuo metu yra taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, TV3 „Dienos komentare“ diskutavo Vladimiras Laučius ir politologas Linas Kojala.

Remiantis analitiniais tyrimais iš „Grand view research“, Europos pramoginės laivybos rinka iki 2030 metų turėtų pasiekti 27 mlrd. eurų pajamų lygį. Tai būtų daugiau nei visas Lietuvos metinis biudžetas, kurio išlaidos 2025 metais turi siekti apie 23 mlrd. eurų. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 18 mlrd. eurų. Jau dabar pramoginė laivyba Lietuvoje generuoja neapčiuopiamus dydžius, tačiau gali daugiau – kiek daugiau? Įdomūs skaičiai.

Šiandien Lietuvai, kaip niekada anksčiau, reikia finansinių resursų savo saugumui užtikrinti. Karas Ukrainoje, didėjantis geopolitinis nestabilumas verčia mus būti pasirengusius didesnėms gynybos išlaidoms. Tam būtinas tvarus valstybės biudžeto augimas – ir kartu stabilumo jausmas verslui, investuotojams ir visuomenei. Šiame kontekste mokesčių politika turi tapti ne rizikos šaltiniu, o saugumo pamatu. Deja, šiandien matome visai ką kitą.

Šiandienos pasaulis, kupinas geopolitinių įtampų ir ekonominio neapibrėžtumo, gali priminti sūpynes tarp realybės, lūkesčių, rizikų ir nežinios dėl ateities. Vis dėlto, kaip ir gamta, ekonomika vystosi cikliškai. Per pastaruosius dešimtmečius ne kartą neapibrėžtumą patyrusios Baltijos šalys įrodė, kad tvirtas ekonominis atsparumas gali padėti įveikti ne vieną iššūkį. Nuo nepriklausomybės atgavimo Baltijos šalys išgyveno ne vieną struktūrinį, ekonominį bei geopolitinį sukrėtimą.

Dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad Kanadą valdantys liberalai yra pasmerkti pralaimėti kitus rinkimus. Tačiau tada Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu tapo Donaldas Trumpas. Ir išgelbėjo ideologinių priešininkų Kanadoje reitingus. Liberalų partija valdė Kanadą nuo 2015 metų. Dešimtmetį premjero pareigas ėjęs Justinas Trudeau savo pokyčių retorika ir progresyviomis pažiūromis priminė Baracką Obamą. Subalansavo savo vyriausybę pagal lytis. Kvietė pabėgėlius į Kanadą.

Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojami apie 500 kilometrų valstybinės reikšmės vandens kelių, kurie susidaro sujungiant Kauną su Klaipėdos uostu bei Kauną aukščiau hidroelektrinės su Birštonu. Dar yra smulkesnių kelių Druskininkuose, Vilniuje ir Kuršių mariose. Europoje tokie keliai intensyviai naudojami tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę, nes pastaruoju metu daugiau ribojame nei naudojame vandens kelius Lietuvos ekonomikos reikmėms.

Pirmadienį Vatikanas pranešė popiežiaus Pranciškaus mirties priežastį. Be to, įvardyti ir paskutiniai popiežiaus pageidavimai, kurie minimi testamente. Popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą, sakoma pirmadienį Vatikano paskelbtame mirties liudijime.

Vatikanas pirmadienį pranešė, dėl kokios priežasties užgeso popiežiaus Pranciškaus gyvybė. Kaip skelbiama oficialiame Vatikano pranešime, popiežius Pranciškus mirė nuo insulto, sukėlusio komą ir negrįžtamą širdies nepakankamumą.  Šią mirties priežastį kiek anksčiau pirmadienį rašė ir keli skirtingi leidiniai. Tiesa, tąkart nebuvo oficialaus Vatikano patvirtinimo. Romos Švč. Mergelės Marijos bazilika – Pranciškaus amžinojo poilsio vieta Švč.

Prezidentas Gitanas Nausėda į valstybės kontrolieriaus poziciją siūlo savo patarėją Ireną Segalovičienę. Šis veiksmas sulaukė įvairių reakcijų. Vieni nesureikšmina. Kiti įspėja apie pavojus demokratijai: kur paties G. Nausėdos kontrolė?  Kol kas spėjimai apie Lietuvos orbanizaciją, kuri galimai prasideda nuo Prezidentūros, yra tolokai nuo realybės.  Dangus pas mus negriūva – prezidentas neturi savo partijos, nerodo intencijos ir sunkiai galėtų užvaldyti teismus.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins bazines palūkanų normas iki 2,25 procento ir, labai tikėtina, čia nesustos, o palūkanų normos greitai nukris žemiau 2 procentų kartelės. Kovą euro zonoje infliacija nukrito iki 2,2 procento, o tai leidžia ECB dar šiek tiek atlaisvinti monetarinės politikos pančius ir paskatinti gyventojų bei verslo investicijas.