Komentarai ir analizė

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.  Metų pradžioje rinkose vyravo pakilios nuotaikos.

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti.

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos, gamtinių dujų kainas, o tuo pačiu kuro kainas, tačiau poveikis pradedamas matyti ir daugelyje kitų prekių bei paslaugų kainose. Jau akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o greta to nuotaikas gali pagadinti ir kylančios palūkanų normos. Kiekvienas karas yra tragedija – prarastos gyvybės, sugriauta infrastruktūra ir kasdien didėjanti humanitarinės krizės tikimybė.

Kiekvieną mėnesį II pensijų pakopos dalyviams, nesustabdžiusiems asmeninių įmokų mokėjimo, valstybė skiria papildomą paskatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio siekiančią įmoką į kaupiančiojo pensijų fondą. Šios lėšos prisideda prie asmeniškai fonde sukauptos sumos ir yra skirtos stiprinti gyventojų finansinį saugumą senatvėje bei skatinti ilgalaikį kaupimą pensijai. Suskaičiavome, kiek realiai ši paskata gali padidinti sukauptą sumą ir būsimas pajamas pensijoje.

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dešimt karo dienų Irane ir rinkoje visiškas pakrikimas. Žaliavinės Brent rūšies naftos kaina pašoka nuo 70 dolerių už barelį kovo pradžioje iki 120 dolerių kovo 9 dienos pradžioje, o prasidedant kovo 10 dienai nusileidžia iki 85 dolerių. Procentais skaičiuojant šuolis sudaro 71 proc. nuo pradžios iki piko ir vėliau beveik 30 proc. kritimas paliekant prieaugį vos 15 dolerių arba plius 20 proc.

120 mln. eurų bauda platformai „X“ ir kaltinimai „TikTok“ dėl priklausomybę skatinančio algoritmo žymi naują etapą Europos ir socialinių tinklų milžinių santykiuose. Jis rodo, kad skaitmeninis „laukinių Vakarų“ laikotarpis baigiasi, o technologinių kampanijų veikla Europos Sąjungoje (ES) pereina į griežtesnės priežiūros ir aiškesnės atsakomybės režimą.  Neatitiko šiandieninių realijų Dar visai neseniai socialiniai tinklai veikė pagal 2000 m. priimtą ES Elektroninės komercijos direktyvą.

Trečiadienį, kovo 4-ąją, įvyko išankstinė „TV3 Raudonojo kilimo“ premjera. Jos metu žiūrovai buvo kviečiami pirmieji išvysti lietuvišką erotinę dramą „Nuodas“. Į išankstinius seansus net keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose susirinko daugybė geram kinui neabejingų žmonių.

Naftos ir gamtinių dujų kaina stabilizavosi aukštame, bet ne beprotiškame lygyje, finansų rinkos sužaliavo, o JAV prezidentas karinę operaciją Irane įvertino „15 balų iš 10 galimų“. Ar jau galima nusiraminti ir tikėtis geriausio? Pernai pristatytoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje buvo pabrėžiama, kad baigėsi laikai, kuomet Vidurio Rytai dominavo JAV užsienio politikoje.

2026-uosius Lietuva pasitiko tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui regione. Valstybėms tenka derinti saugumo, socialinius ir ekonomikos stiprinimo prioritetus, todėl ypač svarbus tampa ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir pačių gyventojų finansinis pasirengimas.

Didelio masto konfliktas Artimuosiuose rytuose paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje. Nafta brangsta daugiau nei 7 proc., o investuotojai ieško saugumo tauriuose metaluose ir kitose saugumo užuovėjose. Kol kas rinkose reakcija švelni, tačiau svarbu karo veiksmų trukmė – kelias savaites ar mėnesius trunkantis konfliktas turės platesnių pasekmių.

Statistikams vasarį fiksavus 3,2 proc. išankstinę metinę infliaciją, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad šeštadienį prasidėjęs karinis konfliktas tarp JAV su Izraeliu ir Irano per aukštesnes energetikos produktų kainas, tikėtina, gali dar labiau skatinti infliaciją. „Jei šita karinė eskalacija tęsis ilgai, labai objektyvu, kad tai pakankamai stipriai paveiks naftos rinkos konjuktūrą ir gali naftos kainos pašokti.

Atsparumas – svarbi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) posėdžių Briuselyje tema. Rusijos karo prieš Ukrainą metinės tik išryškina grėsmių perspektyvas ir mastą, taip pat – Europos pasirengimo svarbą. EESRK – kuris susideda iš Europos Sąjungos (ES) šalių-narių darbdavių, darbuotojų ir organizacijų atstovų – yra patariamoji institucija. Teisėkūros procese jis teikia nuomones Europos Komisijai, ES Tarybai ir Europos Parlamentui.

Europos Sąjungoje (ES) strateginis planavimas tampa nebe teorine, o geopolitine ir ekonomine būtinybe. Europos Komisijos dokumentas „2025 m. Strateginio prognozavimo ataskaita: atsparumas 2.0“ (angl. „2025 Strategic Foresight Report: Resilience 2.0“) žymi esminį poslinkį – nestabilumas traktuojamas kaip nuolatinė būsena, o ne laikinas sutrikimas.

JAV aukščiausiasis teismas paskelbė, kad didžioji dalis dar praėjusių metų balandžio mėnesį Donaldo Trumpo įvestų muitų yra neteisėti. Toks sprendimas sudavė smūgį muitais paremtai JAV prekybos politikai bei dešimtims jau sudarytų prekybos susitarimų. Nepaisant to, neabejojama, kad, nors ir sunkesnėmis aplinkybės, muitų politikos nebus atsisakyta, o šiais metais matysime tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo.

Europos Centrinis Bankas (ECB), priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų dydžių euro zonoje, itin didelį dėmesį skiria euro zonos infliacijos rodikliams – tiek jų raidai, tiek trumpalaikėms prognozėms, kurios leidžia numatyti kokia bus infliacija artimoje perspektyvoje.

Prasidėjusi II pensijų pakopos reforma didelei daliai kaupiančiųjų tapo galvosūkiu: ką pasirinkti – malonumus čia ir dabar ar finansinę gerovę ateityje, sulaukus pensijos? Prieš priimant sprendimą, gyventojams rekomenduojama sau užduoti kelis esminius klausimus.

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė nemažinti palūkanų normų – jos nesikeičia nuo praėjusių metų vasaros ir siekia 2 proc. Tokį sprendimą lemia atsigaunanti euro zonos ekonomika bei noras pasilikti erdvės palūkanų normų mažinimui, jei įvyktų kažkas nemalonaus ir netikėto. Euro zonos ekonomikos augimas pernai siekė 1,5 procento ir buvo sparčiausias nuo 2022 metų.

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiau nei daugelio regiono valstybių. 2025 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo apie 2,8 proc., o artimiausiais metais prognozuojamas augimas virš 3 proc. Investicijos sudaro apie ketvirtadalį BVP – tai vienas aukščiausių lygių per beveik du dešimtmečius. Užimtumas išlieka aukštas, o darbo rinką papildo apie 174 tūkst. šalyje dirbančių užsieniečių.

Europos Parlamento Pilietybės teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės (DRFMG) diskusijoje dėl „Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėties Lietuvoje“ profesore Liudvika Meškauskaitė parengė poziciją, kad LRT įstatymo pataisos nedaro įtakos žodžio laisvei Lietuvoje, o Europos Parlamento išvados šiuo klausimu yra tendencingos.

2026 metus JAV doleris pradėjo ryškiu silpnėjimu – ir tai vis labiau panašu ne į trumpalaikį svyravimą, o į krypties pokytį. Per trumpą laiką dolerio kursas pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu nusileido iki žemiausių lygių per kelerius metus, o rinkų lūkesčius papildomai formuoja ir politiniai signalai iš Vašingtono. JAV prezidentas viešai pareiškė palankiai vertinantis silpnesnio dolerio trajektoriją, o investuotojai tai vertina kaip ženklą, kad spaudimas valiutai gali nesibaigti.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė duomenis apie praėjusiais metais parduotus degalus ir sumokėtus akcizo mokesčius. Skaičiai įspūdingi ir verčiantis suklusti, nes valstybės finansai laikosi ant trijų „dramblių“ pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio. Parduoti degalai į biudžetą sunešė 102 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, iš viso – 1,153 mlrd. eurų. Atrodo neblogas 9,8 proc augimas, tačiau planuota buvo surinkti dar bent 100 mln.

Įsivaizduokite, kad esate verslo savininkas ir turite dešimt parduotuvių. Aštuonios jų veikia puikiai, dvi – nuolat atsilieka. Ką darote? Ar keičiate procesus visose parduotuvėse, ar aiškinatės, kas vyksta tose dviejose ir kaip joms padėti? Daugeliui atsakymas akivaizdus. Deja, Lietuvos švietimo sistemoje ši logika per dažnai nesuveikia. Tai labai aiškiai pamatėme šiemet, kai prastus egzaminų rezultatus imtasi pirmiausia spręsti sumažinant išlaikymo kartelę visuose egzaminuose.

Penkių JAV šeimų netektys paskatino teisinį ginčą su telefono „TikTok“ programėlės atstovais. Tėvai teigia, kad socialiniuose tinkluose plintantis turinys galėjo prisidėti prie jų vaikų mirties ir siekia teisme išsiaiškinti aplinkybes, rašoma „Sky News“. Tėvai teigia, kad jų vaikai mirė dėl socialiniuose tinkluose plintančio turinio poveikio – dabar jie ketina kreiptis į teismą prieš „TikTok“. JAV tėvai pareiškė ieškinį „TikTok“ dėl neteisėtos mirties.

Išgyvename demografijos krizę, per tris nepriklausomybės dešimtmečius gimstamumas mūsų šalyje krito drastiškai – suminis gimstamumo rodiklis t. y. tikimybinis rodiklis, parodantis kiek per savo gyvenimą vaikų susilauks viena moteris, siekia vos 1,1. Mokslininkų teigimu, jei šis rodiklis žemesnis nei 2,1 – kartų kaita nebeužtikrinama, taigi tauta nyksta. Nuo 56,9 tūkst. kūdikių per metus 1990 metais, nukritome iki 19 tūkst. kūdikių 2024 metais.

Lenkijoje nuo šeštadienio ryto siaučia gausus snygis, eismo sąlygos sparčiai blogėja, o sniego prikritę iki kelių, skelbia „Onet“. Tuo metu Lietuvoje sniegą atnešęs ciklonas silpsta, tačiau artimiausiomis dienomis šalį kaustys stiprus šaltis, rūkai ir šerkšnas. Kaip buvo skelbiama portale „Onet“, nuo šeštadienio ryto didelė dalis Lenkijos teritorijos yra užklota gausiu sniegu, o Kašubijoje sniego pusnys jau siekia iki kelių.

Nuo šiandien iki kitų metų pabaigos lietuviai gali spręsti, ką nuveikti su savo pensijai kauptomis lėšomis. Kai kam sprendimai savaime suprantami ir seniai suplanuoti, tačiau daugeliui vis dar verta pagalvoti ne tik apie galimybes, bet ir apie laukiančias pagundas bei smegduobes. Nors per pastaruosius septynerius metus senatvės pensijos Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo, jos išlieka vienos mažiausių ES.

Besibaigiančius 2025-uosius metus globaliu mastu ženklino prekybos politikos lūžis. Jungtinių Valstijų sprendimai dėl muitų, priimti vadovaujant Donaldui Trumpui, iš esmės pakeitė tarptautinius prekių srautus. Uždarius JAV rinką daliai produkcijos, prekės iš Kinijos, Vietnamo ir kitų Azijos šalių buvo nukreiptos į Europą, sustiprinant konkurencinį spaudimą ES gamintojams. Čia nekalbame apie laikiną korekciją. Europa tampa pagrindine rinka pertekliniams gamybos pajėgumams, kurie nebetelpa kitur.

Pinigų tema retai palieka žmones abejingus, o diskusijos apie pensijas dažnai sukelia dar stipresnių emocijų. Netrukus daugiau nei 1,4 mln. žmonių Lietuvoje turės priimti sprendimą dėl savo finansinės ateities – pasilikti II pakopoje ar pasitraukti.

Galimybė klausti yra esminė ir neginčijama minties ir žodžio laisvės išraiška, komentare rašo Audrys Antanaitis, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas. Pateikiame visą autoriaus tekstą. Demokratinėje valstybėje klausti apie bet kuriuos viešosios sferos reikalus yra besąlyginė teisė. Ta teise pavojinga naudotis tik autokratinėse ar totalitarinėse valstybėse, kur už nepatogius kokią nors galią turintiems klausimus galima, o dažniausiai ir skaudžiai nukenčiama.

Vaikų ugdymas – itin svarbi ir jautri sritis, tad natūralu, jog ji turi būti prižiūrima bei reguliuojama. Tačiau žvelgiant į mokyklose susidariusią biurokratijos naštą vis dažniau kyla klausimas: ar ši priežiūra iš tiesų padeda užtikrinti kokybę, ar ją silpnina. Ir dar – ar tikrai mokyklos turi prisiimti funkcijas tiesiogiai nesusijusias su švietimu: nuo kotletų svėrimo iki detektyvinio darbo tikrinant, kur gyvena mokiniai.

Gruodžio 9 d. dėl mitingo organizatorių etikos nusižengimų ir savo sutryptos profesinės garbės ir orumo buvau priversta kreiptis  į LRT Tarybą ir LRT Etikos kontrolierę.   Po gruodžio 9 d. įvykusio mitingo prie Seimo už laisvą žodį kaip žurnalistė ir televizijos laidų vedėja supratau, kad priešingai garsioms deklaracijoms, laisvo žodžio ir laisvos spaudos laikai Lietuvoje galutinai pasibaigė.

Vyriausybė laužo ne tik savo, bet ir kitų prieš tai buvusių valdžių pažadus, taip pat šiurkščiai pažeidė mokesčių derinimo procedūras. Gruodžio 4 dieną, ketvirtadienio vakare buvo registruotas Seimo narių siūlymas keisti alkoholio ir tabako akcizus ženkliai didinant mokesčius, o jau penktadienio ryte (praėjus mažiau nei 5 darbo valandoms) šis siūlymas buvo priimtas Vyriausybės. Pačios Vyriausybės darbo reglamentas be jokių išimčių nenumato trumpesnio klausimo derinimo nei 5 dienos.

Dirbtinio intelekto (DI) tema ir toliau kausto investuotojų dėmesį – didžiųjų rinkos žaidėjų rezultatai laukiami net labiau nei pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Ilgą laiką trukusi euforija dėl DI, pastarosiomis savaitėmis kiek susvyravo, o investuotojai kelia klausimus, ar milžiniškos investicijos į modelių kūrimą ir duomenų centrus atsipirks. Tęsiantis DI bumui ir toliau dominuoja technologijų kompanijos.

Užsienio tiesioginėms investicijoms (TUI) Lietuvoje sumažėjus iki minimumo, kai, remiantis „Investuok Lietuvoje“, per pirmąjį šių metų pusmetį investicijos krito 16 kartų, tenka atkreipti dėmesį į jau esamas investicijas ir šalies senbuvius.

Šiandien dėmesio centre atsiduria vis garsiau skambantis klausimas – ar Jungtinės Valstijos ilgainiui trauksis iš Ukrainos karo orbitos, perduodamos atsakomybę Europai? Politiniai signalai ir tarptautinių derybų tonas rodo, kad žemynui gali tekti prisiimti daug didesnę karinės ir geopolitinės naštos dalį nei iki šiol. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje pasakoja filosofas Kęstutis Girnius. Pradėkime nuo tų 28 punktų taikos plano, matėme Ženevoje Europos ir Amerikos derybas.

Baltieji rūmai ketina pristatyti naują svarbų taikos susitarimą su Rusija, kuris, pasak pareigūnų, pagaliau užbaigs karą Ukrainoje. Tačiau viešojoje erdvėje sklandančios detalės, kaip rodo diplomatų reakcijos, kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų. Ar pagaliau sulauksime taikos? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.  Zelenskis šiuo metu lankosi Turkijoje, turi intensyvias derybas.

Prieš kelis mėnesius pasaulį sukrėtė istorija, kai JAV tėvai apkaltino dirbtinio intelekto (toliau DI) pokalbių sistemą „ChatGPT“ prisidėjus prie jų 16-mečio sūnaus savižudybės. Vietoj pagalbos ar perspėjimo, DI ilgą laiką siuntė jam savižudybę palaikančias ir skatinančias žinutes. Deja, šis atvejis ne vienintelis, ir tokios skaudžios istorijos mums primena, kad skaitmeninės technologijos, kurias laikome pažangos simboliu, gali tapti ir grėsme – ypač vaikams bei jaunimui.

2025 metai Lietuvoje yra mokesčių didinimo metai. Įvestas visuotinas nekilojamo turto mokestis, apmokestintas turto draudimas, kuris vėl gula ant jo turinčių ir saugančių žmonių, padidinti akcizai visoms prekėms degalams, alkoholiui ir tabakui, reformuota mokestinė sistema, kuri labiau kris ant aktyvesnių žmonių, tačiau kitais metais laukia nauji mokesčiai.

Kalbėdami apie pensijų kaupimą, dažnai susitelkiame į dabartį – į tai, ką galime gauti ar prarasti šiandien. Tačiau pensijų sistema yra sukurta ne dabarčiai, o ateičiai – kai „aktyvių“ pajamų nebėra, o gyvenimo kokybę lemia tai, ką sukaupėme anksčiau.

Zelenskis ragina Trumpą pasinaudoti susitikimu su Xi Jinpingu ir spausti Kiniją neberemti Rusijos, tačiau Pekino darbotvarkėje – visai kiti tikslai. Ar Trumpas iš tiesų pasirinks Ukrainą, kai svarstyklės krypsta į prekybos sandorius su Kinija? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr.

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų.

Po pasikartojančių ir oro uostus staiga paralyžiuojančių incidentų klausimas jau turėtų kilti ne tik apie keleivių nepatogumus ar tarnybų veiklą. Tai klausimas apie šalies patikimumą, komentare sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jei nesugebame užtikrinti stabilumo net čia, kyla abejonių, ar galime būti patikimi vykdydami ilgalaikius investicinius projektus.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje daug kalbama apie gynybos pramonę. Ir tai yra geras ženklas. Dar visai neseniai ši tema buvo beveik nematoma – apie ją kalbėjo tik pavieniai ekspertai ar pramonės organizacijos. Šiandien ji tapo Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo diskusijų centru. Tai rodo brandą – pagaliau suvokėme, kad gynybos pramonė nėra vien karinis klausimas. Tai – ekonomikos, technologijų ir nacionalinio saugumo jungtis.

Praėjusį savaitgalį socialdemokratų taryba dar kartą parodė, kad jiems svarbiau postai nei valstybės veikimas. Vietoje sprendimų dėl žmonių – politiniai mainai, vietoje atsakomybės – baimė prarasti valdžią. Ironiška, kad tą daro partija, kuri dar prieš rinkimus žadėjo „valstybę, kuri veikia“. Šiandien aišku – valstybė neveikia, kai ją valdo baimė prarasti postus, o ne drąsa prisiimti atsakomybę. Tai ne pirmas kartas, kai socialdemokratai pamiršta savo pačių pažadus.

Visi puikiai supranta, kad besitęsiantis Kultūros ministerijos „pingpongas“ valstybei, jos įvaizdžiui, ir svarbiausia pačiai kultūros bendruomenei yra visiškai nereikalingas. Džiaugiuosi, jog socialdemokratų partija ėmėsi iniciatyvos ir susigrąžino Kultūros ministeriją į savo rankas. Per beveik 11 Kauno mero pareigose išdirbtų metų mačiau įvairių kultūros ministrų. Protingiausias man pasirodė Šarūnas Birutis, su juo bendravimas ir darbas buvo paprastas ir konstruktyvus.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.