Apie tai „Žinių radijas“ laidoje pasakoja filosofas Kęstutis Girnius.
Pradėkime nuo tų 28 punktų taikos plano, matėme Ženevoje Europos ir Amerikos derybas. Kas vyksta jūsų akimis? Kas bus toliau?
K. Girnius: Aš manau, kad Trumpui svarbiausia atsikratyti tos problemos – reikia prisiminti jo apskaičiavimą, kuris gana paprastas. Jis negali būti prezidentu, kuris vadovauja Europos, Ukrainos žlugimui, jis negali būti prezidentu, kuris metų metus finansuoja pralaimėtą karą, jis negali būti prezidentu, kuris įsipareigoja į kitą atvirą, nesibaigiantį, nesisiejantį konfliktą.
Kai jis kandidatavo į prezidentus, jis pabrėžė: „Aš nesu kaip tie demokratai, aš neįsivelsiu į karus“. „Aš užtikrinsiu, kad Amerika nekariaus“ – tai jam yra labai svarbu. Aš manau, kad jam dabar yra svarbiausia bet koks susitarimas, kad galėtų sakyti: „Na, aš jau nusiplaunu rankas, aš nieko bendro su šituo klausimu neturiu, jūs patys spręskite“.
Reikia prisiminti, kad jis dažnai kartoja: „Aš nepradėjau šito karo“. „Šis karas nebūtų buvęs, nebūtų prasidėjęs, jei aš būčiau prezidentu“. Todėl jis aiškiai klausia klausimą, kodėl Amerika turi įsivelti į visus šituos konfliktus. Kodėl gi negali Europa susitvarkyti? Kam gi Amerika čia reikalinga? Aš manau, kad čia yra labai teisingas klausimas, Europos Sąjunga yra tokia pat turtinga kaip Amerika.
Kodėl gi karą Ukrainoje turi iš esmės spręsti Amerika, o ne Europos šalys? Trumpas taip kovoja, kad jis šių karų nenori, jų nepradėjo, nori jų išvengti, tegul europiečiai perima viską. Priimkite tą planą ar nepriimkite, bet aš manau, kad čia yra signalas, jog jis nori pasitraukti, nenori toliau dalyvauti ne jo pradėtame kare. Karas neliečia esminių Amerikos interesų – aiškiai liečia Europos interesus, bet Ukraina ir Rusija nesukelia grėsmės Amerikai, ir jis tą žino bei supranta.
Tai nebus iki ketvirtadienio priimtas dokumentas?
K. Girnius: Ne, savaime ne. Jei bus priimtas iki kitų metų vasario 16 d., būtų labai gerai, bet čia užsitęs. Aš manau, kad svarbiausia yra tai, jog Trumpas nori šios problemos atsikratyti ir ilgainiui atsikratys – yra tokios palankios sąlygos.
Vis dėlto Ukrainoje karinė padėtis eina blogyn, trūksta karių, sunku juos mobilizuoti. Dabar skandalai pradeda suktis aplink paties Zelenskio aplinką, tai yra šioks toks didesnis spaudimas. Nežinau, kaip viskas baigsis, bet Amerika, manau, ilgainiui pasakys Europai, kad čia jūsų problema, jūs turite spręsti.
Negalite laukti, kad mes visą laiką jus išgelbėtume. Antra vertus, tai turi savo logiką. Europos Sąjunga yra lygiai tiek pat turtinga kaip Amerika. Jei ilgą laiką ji apsileido ir neišvystė savo ginkluotės pramonės ir savo kariuomenės, tai vis tiek dabar turi prisiimti atsakomybę už visą tai, ko ji nedarė.
Kęstuti, ar sutiktumėte, kad šis planas labiau palankus Rusijai ir todėl Europa jį bando stabdyti?
K. Girnius: Akivaizdžiai palankesnis, bet sakyti, kad čia buvo parašyta ar suredaguota pagal Rusiją, manau, kad yra truputį fantazijos.
Ar manote, kad jeigu karas sustoja Ukrainoje, jis neišvengiamai ateina ir iki mūsų?
K. Girnius: Aš manau, kad tai klaidinga logika, nes Lietuva priklauso NATO, o Ukraina nepriklauso. Aš manau, kad Putinas labai aiškiai supranta, kad pulti NATO šalį būtų visiškai kitas dalykas negu toliau tęsti karą Ukrainoje.
Ar realistiškai manote, kad bus galima atgauti Krymą?
K. Girnius: Realistiškai sudėtinga tai šiandien įsivaizduoti, bet kas žino? Dabar tai yra neįmanoma – gal po 50, gal po 100 metų, bet dabar būkime atviri: tai yra neįmanoma. Padaryti tai sudėtine taikos plano dalimi yra perdėtas optimizmas, tai reiškia, kad nebus rimtai deramasi, jei bus toks reikalavimas – Ukrainai reikia sugrąžinti Krymą.
Jei tai negali būti taikos susitarimo dalis, tai nebus taikos susitarimo. Jei tęsis konfliktas, kadangi Rusija turi keturis kartus daugiau žmonių negu Ukraina ir galingesnę karinę pramonę, tai gali būti, kad Ukraina dar daugiau nukentės. Aiškiai, Ukrainos kariai masiškai ginsis, bet čia nėra lygi kova.
Gali iš to būti, pavyzdžiui, pats blogiausias scenarijus – Amerikos karių atitraukimas. Galite įsivaizduoti, kad tai įvyktų?
K. Girnius: Kad atitrauktų iš Lietuvos, ta galimybė yra – niekada negalime to atmesti. Aš buvau Vokietijoje, kai baigėsi Šaltasis karas, ir jie taip greitai atitraukė, kad mano vaikai per trejus metus ėjo tris skirtingas amerikiečių mokyklas, nes viena bazė po kitos buvo uždaryta, tai yra visiškai įmanoma – ar tai bus, tai yra kitas klausimas, bet Amerika, bent jau su Trumpu, lauks, kad Europos Sąjunga imtųsi didesnės atsakomybės už Europos saugumą ir už Ukrainos apginklavimą, ką jis jau yra padaręs.
Dabar Amerika nebeduoda ginklų Ukrainai, tik juos transportuoja europiečiams, o europiečiai padovanoja Ukrainai. Manau, kad kol Trumpas yra čia, tai tęsis. O reikia prisiminti, kad viceprezidentas J. D. Vance yra dar griežčiau ir priešiškiau nusistatęs Ukrainos ir Zelenskio atžvilgiu.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kodėl Bulgarijoj viskas ramu, nei dronai, nei balionai neskraido? A???
