putinas

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock skeptiškai vertina taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl jau pustrečių metų trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo. Deja, bet į kiekvieną užsienio pasiūlytą taikos žingsnį „Rusijos pusė atsakė dar didesniu teroru ir dar didesnėmis kančiomis ir kartu dar daugiau mirčių“, sakė politikė Berlyne susitikusi su Indijos kolega Subrahmanyamu Jaishankaru.

Ukraina kartu su tarptautiniais partneriais siekia užtikrinti, kad Mongolija pajustų pasekmes dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderio suimti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nevykdymo. Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas tai sakė per bendrą spaudos konferenciją su TBT prokuroru Karimu Khanu vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ kieme. „Nereikia iš to daryti tragedijos, nes yra 124 Romos statutą pasirašiusios šalys.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos dėl karo Ukrainoje, nepasitenkinimo politine valdžia šalyje, finansinių problemų ar emocinės įtampos. Mokslo žurnale „Voprosy ekonomiki“ publikuotuose tyrimo rezultatuose ir komentaruose skelbiama, kad dauguma tų, kurie prieš metus Rusijoje planavo susilaukti vaiko, – 60,2 proc. – pareiškė, kad nekeis savo ketinimų.

Rusijos vadovas turi du mažamečius vaikus vardais Ivanas ir Vladimiras. Jų mama – kaip jau buvo skelbta ankstesniuose tyrimuose – buvusi gimnastė Alina Kabajeva, rašoma „Dosje“ tyrime. Skelbiama, kad pirmasis V. Putino sūnus Ivanas gimė 2015-aisiais, o Vladimiras – 2019-aisiais. „Dosje“ žurnalistai aptiko viešose vietose jų nuotraukas, tačiau nepublikavo dėl etinių sumetimų.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo šalies mokslinių tyrimų institutų skubiai pateikti savo „kovos su senėjimu“ darbų ataskaitas. „Meduza“ ir „Sistema“ tyrime skelbiama, kad pagrindinis idėjos iniciatorius yra „mylimiausias Putino fizikas“. Birželio pradžioje Rusijos sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo iš šalies mokslininkų pateikti turimus darbus „žmogaus senėjimo stabdymo“ temomis.

Iki plataus masto karo pradžios Vladimiro Putino dukros ir buvusi žmona kasmet dešimtis kartų skraidžiojo iš Rusijos į užsienį ir atgal. „Agenstvo“ susipažino su nutekintais Rusijos federalinių tyrimų tarnybos pasieniečių duomenimis, iš kurių matyti, kad V. Putino aplinka mėgavosi gyvenimu užsienyje. Netrukus iki karo Ukrainoje pradžios duomenys apie jų skrydžius į užsienį nutrūko. Manoma, kad jos galėjo keliauti po Vakarų šalis ir toliau su fiktyviais pasais.

Rusofašistai naktį sudavė galingą smūgį Kramatorskui. Į miestą atskriejusi raketa smogė viešbučiui, kuriame tuo metu buvo šeši „Reuters“ žurnalistai, rodantys pasauliui Vladimiro Putino pradėto karo baisumus. Vieno jų palaikų gelbėtojai vis dar nerado. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lygiai prieš metus Rusijoje sudužo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas. Nepaisant formaliai atlikto tyrimo rezultatų, kurie buvo įslaptinti, taip ir nėra tiksliai aišku, ar prieš V. Putiną maištą sukėlęs samdinių vadas iš tiesų žuvo, o jeigu žuvo, tai kokiomis aplinkybėmis. 2023 m. rugpjūčio 23-ąją Tvėrės srityje sudužo J. Prigožinui priklausęs lėktuvas „Embraer Legacy 600“. Tuomet į įvykio vietą buvo leidžiama patekti tik „valstybinei“ privačiai karinei bendrovei „Redut“ ir FSB agentams.

Buvęs britų kariuomenės vadas pareiškė, kad Vakarai pernelyg įsijautė į „Putino neprovokavimo“ baimių ratą ir paragino suteikti Ukrainai „reikalus sprendžiančią“ ginkluotę, reikalingą norinti nugalėti Rusiją.

Rusijos generolo Aleksandro Lapino klaidos 2022-2024 m. leido Ukrainai pasiekti skambiausių pergalių karo metu, skelbiama „The Wall Street Journal“. Jis ne tik vadovavo Rusijos pajėgoms 2022-ųjų ukrainiečių sėkmingo kontrpuolimo Charkivo kryptimi metu, bet ir priėmė sprendimų, kurie padėjo Ukrainai surengti sėkmingą puolimą Kursko srityje. Rusijos kariuomenės generolas–pulkininkas Aleksandras Lapinas 2024-ųjų pavasarį paleido Kursko srities gynybą kuravusią tarybą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį pirmą sykį nuo teroro išpuolio apsilankė pačioje Beslano mokykloje. Ši kelionė, kaip ir jo apsilankymas Azerbaidžane, atrodo keistai Ukrainos kariuomenės sėkmingo įsitvirtinimo Kursko srityje kontekste. Maža to, Beslano aukų artimieji taip pat nesuprato V. Putino kelionės tikslo ir priminė, jog 20 metų jais niekas nesirūpino.

Nepasitenkinimas valdžia Rusijoje vėl šoktelėjo į aukštumas, tačiau pasitikėjimas V. Putinu tik išaugo, skelbiama „The Moscow Times“. Daugiau nei savaitę Rusijos Kursko srityje vykstantis Ukrainos pajėgų puolimas, kur buvo prarasta daugiau nei 1 tūkst. kv. kilometrų teritorijos, rusų nepasitenkinimą valdžia iškėlė iki „Prigožino maišto“ lygio, tačiau pats V. Putinas ir šioje situacijoje lieka nepajudinamas. Rugpjūčio 11 d. „Obščestvenoje mnenije“ fondo apklausos duomenimis, 25 proc.

Rusijos atlikėja Larisa Dolina pervedė ukrainiečių telefoniniams sukčiams apie 200 mln. rublių, pardavusi butą Maskvos centre ir atidavusi didžiąją dalį santaupų, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vėliau ukrainiečių sukčiai jos „Instagram“ paskyroje dar paviešino žinutę, kurioje L. Dolina tariamai palaiko Ukrainos kariuomenę ir ragina aukoti jai pinigus. L. Dolina yra vadinama viena iš aktyviausių Kremliaus politikos palaikytojų Rusijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš rugpjūčio 7-osios susitikimą su Vyriausybės nariais, patvirtino surengsiantis jėgos struktūrų – Saugumo tarybos – susitikimą ir „išklausysiantis ataskaitas“ dėl Ukrainos puolimo Kurske.

Rusijos valdžia mėgina pritraukti naujų savanorių į karą Ukrainoje, būsimiems kariams siūlydama daugiau pinigų. Prezidento Vladimiro Putino trečiadienį pasirašytame potvarkyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo, pasirašęs sutartį, pagal kurią nuo rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d. bus išsiųstas į frontą, gaus vienkartinę 400 000 rublių (maždaug 4 650 JAV dolerių) išmoką – daugiau nei dvigubai tiek, kiek buvo mokama pirmiau, tai yra 195 000 rublių.

Nuo rugpjūčio 1-osios iki metų pabaigos sutikę pasirašyti kontraktą su Rusijos gynybos ministerija rusai gaus vienkartinę 400 tūkst. rublių išmoką, atitinkamą įsaką pasirašė V. Putinas. Maža to, regionai į kariuomenę užsirašiusiems asmenims skirs dar tokią pačią sumą. Tai reiškia, kad į karą užsirašęs rusas nuo rugpjūčio 1-osios gaus vienkartinę bent 800 tūkst. rublių (apie 8,6 tūkst. eurų) išmoką. Pusę šios sumos – iš regioninio biudžeto. Kai kuriuose regionuose išmokos netgi dar didesnės.

Vokietijos žurnalistų asociacija „Netzwerk Recherche“ pašalino Hubertą Seipelį iš savo organizacijos, kai buvo atskleista, kad šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino biografas priėmė lėšas iš Rusijos šaltinių. „Hubertas Seipelis savo elgesiu pažeidė pagrindines nepriklausomos žurnalistikos taisykles ir smarkiai pakenkė mūsų profesijos patikimumui“, – sakė asociacijos pirmininkas Danielis Drepperis.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas svarsto galimybę sušvelninti sankcijas Rusijai, nes tai yra jo plano užbaigti karą Ukrainoje dalis. Tai jis pareiškė interviu agentūrai „Bloomberg“. „Taikydami sankcijas, mes visus atstumiame. Taigi man nepatinka sankcijos. Man jos buvo labai naudingos Irano atveju, bet net ir Irano atveju jos nebuvo tokios reikalingos“, – aiškino D. Trumpas.

JAV prezidentas Joe Bidenas, atidžiai stebimas dėl to, ar tebėra tinkamas eiti pareigas, per NATO ceremoniją Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį netyčia pristatė kaip Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, bet pasitaisė pats. „Dabar noriu perduoti jį Ukrainos prezidentui, kuris turi tiek pat drąsos, kiek ir ryžto. Ponios ir ponai, prezidentas Putinas“, – pasakė J. Bidenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį Maskvoje surengtų derybų metu pasveikino glaudžius ir dešimtmečiais trunkančius dvišalius abejų šalių santykius. Indiją ir Rusiją sieja „ypatinga strateginė partnerystė“, – susitikimo Kremliuje metu pasakė V. Putinas. Šių dviejų šalių tarpusavio prekybos apimtys praėjusiais metais išaugo 60 proc. ir, Indijos prekybos ministerijos duomenimis, pasiekė 62 mlrd.

Po vakarykščio beprasmiško ir itin žiauraus Rusijos išpuolio Kyjive, kuomet buvo atakuotos vaikų ligoninės, situaciją paaiškino Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka. Jo teigimu, V. Putinas siekia pademonstruoti nebaudžiamą jėgą ir nori pradėti tartis su Indija bei Kinija dėl „naujos pasaulio tvarkos“. Smūgiai Kyjivui buvo tiksliai apskaičiuoti.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti Ukrainos teritorinį vientisumą. JAV raginimas nuskambėjo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone išvakarėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos pralaimėjimą Ukrainoje prilygina egzistencinei grėsmei jo šaliai, kad galėtų pritaikyti „išimtinį atvejį“, kai pagal esamą Rusijos branduolinę doktriną būtų galima panaudoti branduolinius ginklus. Apie tai rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį ir šeštadienį lankysis Vietname, kad dar kartą patvirtintų Amerikos paramą, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas, reaguodamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą šioje šalyje.

Vladimiras Putinas išskrido į Šiaurės Korėją, pakeliui stabtelėdamas tolimuosiuose Rytuose. Paskutinį kartą Šiaurės Korėjoje Rusijos diktatorius buvo prieš 24 metus. Dabar du civilizuoto pasaulio atstumtieji – Putinas ir Kim Čen Unas telkia jėgas kovai prieš Ukrainą ir Ameriką. Susitikimas skirtas išskirtinai kariniam bendradarbiavimui.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš savo pačios keturių šalies regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

Rusijos prezidentas Ukrainos taikos konferencijos išvakarėse pateikė savo „taikos siūlymą, kurio negalima atsisakyti“: Ukrainai atiduoti Rusijos jau okupuotas ar dar tik norimas okupuoti teritorijas, atsisakyti stojimo į NATO ir atšaukti visas Vakarų sankcijas Rusijai. Vakarų politikai pareiškė, kad toks siūlymas niekuo nesiskiria nuo ankstesnių Kremliaus reikalavimų, o V. Zelenskis tai pavadino ultimatumu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „nedelsiant“ nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves pajėgas iš savo pačios keturių šalies regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO.

Rusija nuo 2024 m. pradžios Ukrainoje užėmė 47 miestus ir kaimus, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Vien nuo šių metų pradžios buvo išlaisvintos berods 47 gyvenvietės“, – kreipdamasis į Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo dalyvius sakė V. Putinas.

Rusijoje vykstančiame ekonomikos forume, prieš pasirodant ant scenos šalies ilgamečiam vadovui Vladimirui Putinui, susirinkusiems svečiams buvo parodytas „Vakarų kolonialistų ir Rusijos – nuskriaustųjų gynėjos“ filmas, o pats V. Putinas buvo pristatytas kaip „Dievo siųstas Rusijos ir viso pasaulio gelbėtojas“. „Didžiųjų geografijos atradimų laikotarpis už gražaus fasado slepia nemalonią tiesą – prasidėjo pasaulinio plėšimo, pasaulinės kolonizacijos era.

Rusijoje buvo sulaikyta viena žymiausių Rusijos raganų Alena Polyn (Jelena Sulikova). Pramoginės laidos „Ekstrasensų mūšis“ žvaigždė ir V. Putino palaikymui „raganų seansus“ rengusi šarlatanė yra įtariama ekstremizmu ir „religinių jausmų įžeidimu“. „Stipriausių raganų imperijos“ organizacijos vadovė, pasirodo, buvo sekama Rusijos saugumiečių: jie aptiko ekstremizmo apraiškas A. Polyn knygose ir veikloje. A. Polyn gimė Maskvoje 1980-aisiais.

Dabar gali būti sunku patikėti, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, taip aršiai bandantis įtikinti visus „Ukrainos neegzistavimu“ ir 2014-aisiais okupavęs Krymo pusiasalį, dar 2008 m. viešai dievagojosi, jog Rusija jokių pretenzijų Ukrainai neturi, o Krymas yra Ukrainos teisėtos žemės. 2008-aisiais V. Putinas, nuolat bandantis apkaltinti Vakarus dėl tariamų apgaulių Rusijos atžvilgiu, pats kalbėjo kardinaliai priešingus dalykus pastarųjų savo metų valdžioje idėjoms.

Rusijos opozicinė žiniasklaida skelbia, kad Altajuje supleškėjo Vladimiro Putino pamėgta poilsiavietė. Viena iš V. Putino rezidencijų Ongudajuje (Altajaus Respublika, Rusija) visiškai sudegė. Portale „Sirena“ skelbiama, kad fotografijose matyti identiški sutapimai su V. Putino pamėgta poilsiaviete: fasado spalva, sodiniai šalia ir kaimyninio pastato stogas. Sudegusio pastato nuotraukas paviešino rusų aktyvistai Amyras Aitaševas ir Aruna Arna.

Virš Lietuvos teritorijos, Kauno ir Marijampolės apylinkių, gegužės 28-ąją ratus suko NATO pajėgų strateginis bombonešis „B-52“. Anot vokiečių „Bild“, toks strateginių pajėgų demonstravimas šalia Rusijos anklavo Kaliningrado – perspėjimas V. Putinui. Praėjusią savaitę JAV kariuomenė perdavė Didžiajai Britanijai du lėktuvus „B-52“, strateginius bombonešius, kurie gali skraidinti ir branduolinį užtaisą.

Buvęs Rusijos oligarchas, dabar opozicine veikla iš užsienio užsiimantis Michailas Chodorkovskis interviu Vokietijos žiniasklaidai pareiškė, kad Šaltasis karas artimiausius 10-15 metų yra neišvengiamas ir apgailestavo dėl Europos negebėjimo užkurti karo pramonės variklio. Kalbėdamas Vokietijos leidiniui „Bild“ M. Chodorkovskis apgailestavo dėl Vakarų „deindustrializacijos“. „Vakarai de facto šiandien renka artilerijos sviedinius smulkių serijų gamyboje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskyrė savo įtakingą patarėją Aleksejų Diuminą į dar vienas pareigas – Rusijos valstybės tarybos sekretoriaus postą. Ekspertai aiškina, kad tokiu būdu Kremliuje, taip vadinamoje „Putino sistemoje“, formuojasi naujas „galios bokštas“. A. Diumino pirmtakas Valstybės taryboje buvo Igoris Levitinas – pačioje Rusijoje mažai kam girdėtas politikas, visiškai užgožtas Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo.

Nepaisant didėjančių represijų Rusijoje, nemaža dalis gyventojų vis dar palaiko prezidentą Putiną, arba bent aktyviai nesipriešina režimui. Kaune viešėjusi garsaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo podukra Tatjana Yankelevich. Ji apgailestavo, kad Putino režimas vykdo cenzūrą, taip neleisdamas rusams susipažinti su šalies praeitimi. Anot jos, būtent dėl prasto praeities suvokimo, rusams priimtinas autoritarinis režimas.

Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai Rusijoje tikina, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs sustabdyti karo veiksmus kaimyninėje šalyje „derybų dėl ugnies nutraukimo keliu, kurios pripažintų dabartines fronto linijas“. Keturi „Reuters“ kalbinti Rusijos valdžios atstovai yra įsitikinę, kad V. Putinas ir toliau tęs agresiją Ukrainoje, „jeigu Kyjivas ir Vakarai į tai nesureaguos“. Jų teigimu, V. Putinas yra pasirengęs „kariauti tiek, kiek reikės“, tačiau yra pasirengęs ir ugnies nutraukimui – si...

Rusijoje valdžią uzurpavusio Vladimiro Putino lėktuvą, skrydžio į Minską metu, lydėjo identiškas „lėktuvas-dvynys“, skelbiama baltarusių opozicijos žiniasklaidoje. Ankstesnio skrydžio į Minską metu tokių atsargumo priemonių Rusijos vadovo skrydžio metu nebuvo pastebėta. „Molotko.help“ puslapyje skelbiama, kad analogiškas „prezidentiniam“ laineris nusileido Minsko oro uoste 12 minučių anksčiau to lėktuvo, kuriuo atskrido V. Putinas. „Motolko.

Rusijos valdžia ir propagandininkai karštligiškai bando visus įtikinti, kad Volodymyras Zelenskis nebėra legitimus Ukrainos vadovas, nes baigėsi jo valdymo kadencijos laikas. Tokiu būdu siekiama susilpninti Ukrainos, kaip valstybės, pozicija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, paskutinę vizito Kinijoje dieną, lankysis šiaurės rytuose esančiame Harbine. Į Kiniją V. Putinas atvyko siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai. V. Putinas į Kiniją atvyko ketvirtadienį. Tai pirmoji V. Putino kelionė į užsienį nuo jo pergalės kovą vykusiuose rinkimuose be realios opozicijos.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį lankėsi šiaurės rytų Kinijos Harbino mieste, paskutinę savo vizito, kurio tikslas – skatinti itin svarbią prekybą su Kinija ir gauti didesnę paramą savo karui Ukrainoje, dieną. Ketvirtadienį V. Putinas išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę po kovo mėnesį įvykusių rinkimų ir susitiko su prezidentu Xi Jinpingu derybose, kuriose abu lyderiai pabrėžė, kad jų šalių ryšiai yra stabilizuojanti jėga chaotiškame pasaulyje.

Valstybinio vizito į Kiniją atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos ir Kinijos visapusiškos strateginės partnerystės gilinimo. V. Putinas vizitą surengė tuo metu, kai jo šalis po 2022-ųjų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą darosi vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį po dvišalio susitikimo Pekine pareiškė, kad jis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas sutarė, jog karui Ukrainoje reikia „politinio sprendimo“. „Abi šalys sutaria, kad politinis Ukrainos krizės sprendimas yra teisinga kryptis“, – sakė Xi žiniasklaidai kartu su V. Putinu bendroje spaudos konferencijoje, kurią transliavo Rusijos televizija. V. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad yra „dėkingas“ Pekinui už pastangas rasti konflikto Ukrainoje sprendimą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva prisideda prie taikos, todėl jis nori stiprinti abiejų šalių santykius, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija. „Kinijos ir Rusijos santykiai ne tik atitinka pagrindinius abiejų šalių interesus, [...] bet ir skatina taiką“, – Pekine V. Putinui sakė Xi Jinpingas.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį Pekine priėmė atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, parodė Kinijos valstybinė televizija. Xi sveikino V. Putiną per iškilmingą sutikimo ceremoniją šalia Pekino centrinės Didžiosios liaudies salės, ją rodė valstybinis transliuotojas CCTV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Kiniją susitikti su savo kolega Xi Jinpingu, siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kuris pasirodė iki planuojamo jo dviejų dienų vizito šioje šalyje, pasveikino Pekino „nuoširdų troškimą“ padėti išspręsti krizę Ukrainoje. V. Putinas į Pekiną atvyks ketvirtadienį, kad susitiktų su savo „brangiu draugu“ Xi Jinpingu ir užsitikrintų didesnę Kinijos pagalbą karui Ukrainoje ir nuo likusio pasaulio atskirtai savo šalies ekonomikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę lankysis Kinijoje, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Kremliumi. Pasak pranešimų, V. Putinas gegužės 16–17 d. lankysis Pekine ir šiaurės rytų Harbino provincijoje. Ši kelionė yra pirmoji jo užsienio kelionė po inauguracijos dar vienai prezidento kadencijai. Paskutinį kartą Kinijoje V. Putinas lankėsi 2023 m. spalį.