Antradienį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, prasidėsiančios dvi dienas truksiančios derybos vyks po ankstesnių šių metų pradžioje surengtų susitikimų, per kuriuos nepavyko pasiekti jokios akivaizdžios pažangos siekiant užbaigti pražūtingiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Derybos rengiamos po praėjusį mėnesį aplink Rusijos okupuotą Oleškų miestą pietų Ukrainoje pasiektų vietinio pobūdžio paliaubų, dėl kurių susitarti padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump. Jos leido evakuoti dalį miesto gyventojų ir pristatyti itin reikalingą humanitarinę pagalbą.
Tačiau nors Maskva ir Kyjivas savaitę trukusias paliaubas vadino teigiamu pavyzdžiu, 1 200 km ilgio fronto linijoje toliau vyko įnirtingos kovos. Abi šalys taip pat suintensyvino tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakas viena prieš kitą.
Toliau apžvelgiamos būsimos derybos ir pagrindiniai jų darbotvarkės klausimai.
Rusijos ir Ukrainos reikalavimai smarkiai skiriasi
Rusijos ir Ukrainos pozicijos dėl pagrindinių galimo taikos susitarimo sąlygų tebėra labai skirtingos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad Ukraina išvestų savo karius iš keturių regionų, kuriuos Maskva neteisėtai aneksavo karo pradžioje, tačiau taip ir nesugebėjo visiškai užimti. Jis taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų siekio įstoti į NATO, sutiktų su griežtu savo kariuomenės dydžio ribojimu ir panaikintų apribojimus, taikomus rusų kalbai bei su Maskva susijusiai Stačiatikių Bažnyčiai Ukrainoje.
V. Putinas nori visapusiško taikos susitarimo šiomis sąlygomis ir nesutinka nutraukti karo veiksmų, teigdamas, kad tokia pertrauka tik leistų Ukrainos kariams pailsėti ir papildyti ginklų atsargas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta V. Putino reikalavimus savanoriškai atiduoti Ukrainos teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užimti mūšio lauke, ir sutikti su apribojimais kariuomenei bei susitarimams su Vakarų partneriais. Ukraina tokius susitarimus laiko esminėmis saugumo garantijomis, kurios turėtų užkirsti kelią naujai Rusijos invazijai ateityje.
Ukraina teigia, kad neatidėliotinos paliaubos būtų pirmasis žingsnis siekiant platesnio susitarimo, ir laikosi pozicijos, kad teritorinius klausimus galima išspręsti tik per tiesioginį V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą.
Svarbiausias derybų klausimas – saugumo garantijos
Rusija ir Ukraina pareiškė, kad Abu Dabyje vyksiančiose derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo garantijoms.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina ir jos sąjungininkės aptarė saugumo garantijas, panašias į numatytąsias NATO sutarties 5-ajame straipsnyje, pagal kurį vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Lapkričio 5 d. transliuotame interviu jis sakė, kad Ukrainos saugumo garantijų esmė yra tai, ką Vakarų sąjungininkės darytų, jei Rusija vėl įsiveržtų į jo šalį.
„Jei Rusija vėl pradės, kas nutiks? – klausė V. Zelenskis. – Kas ką darys, kokiomis priemonėmis ir kada?“
Kai kurios Europos valstybės svarstė galimybę po galimo taikos susitarimo dislokuoti savo karius Ukrainoje. Rusija tokią galimybę kategoriškai atmeta ir perspėja, kad bet kokius Europos karius Ukrainos teritorijoje laikytų teisėtais taikiniais.
Kremlius tvirtina, kad bet kokiame būsimame susitarime taip pat turi būti numatytos saugumo garantijos Rusijai. Prieš pat pradėdama plataus masto invaziją 2022 m., Maskva reikalavo, kad NATO atitrauktų savo karius ir ginkluotę iš Aljanso valstybių Vidurio ir Rytų Europoje, nes jų buvimą laiko grėsme savo saugumui. Tikėtina, kad panašūs reikalavimai bus įtraukti į bet kokį Rusijos siūlomą visapusišką taikos susitarimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po lapkričio 4 d. Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu pareiškė, kad rengiamas didelis susitarimas dėl Europos saugumo, tačiau daugiau detalių nepateikė.
„Tai bus didelis susitarimas ir jis apims ne tik Ukrainą“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad susitarimas gali apimti visą Europą.
Ukraina nori Europos dalyvavimo derybose, tačiau Rusija tam prieštarauja
Ukraina reikalauja, kad jos Europos sąjungininkės dalyvautų derybose, tačiau Rusija šiuo etapu tam prieštarauja.
„Niekas jų nekvies prie derybų stalo“, – griežtai atsakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, paklaustas, ar Europos pasiuntiniai galėtų prisijungti prie derybų Abu Dabyje. Jis pridūrė, kad net jei jie ten atskristų, į derybų salę nebūtų įleisti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad europiečiai turės dalyvauti platesnėse derybose, tačiau tik vėlesniame etape.
„Kadangi sprendžiant Rusijos ir Ukrainos abipusio saugumo klausimus bus kalbama ir apie būsimą Europos saugumo architektūrą, tam tikru etapu be europiečių to padaryti bus neįmanoma“, – sakė jis.
Spalio 27 d. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Tai buvo pirmasis žinomas jų tiesioginis pokalbis su Rusijos vadovu nuo 2022 m. karo pradžios. Jie teigė kalbėję kaip Rusijos šiaurinių kaimyninių valstybių vadovai, o ne Europos Sąjungos, kuriai sunkiai sekasi išsirinkti atstovą deryboms su Maskva, vardu.
D. Peskovas sarkastiškai pažymėjo, kad ES narės „vis dar negali net nuspręsti, kas įgaliotas kalbėti jų vardu“, ir pavadino tai „užsitęsusiu neryžtingumu ir nepasirengimu“.
Lapkričio 4 d. V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pranešė pusantros valandos kalbėjęsis su JAV derybininkais Steve'u Witkoffu ir D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu. Pasak Ukrainos prezidento, derybos „turi vykti visu greičiu, kad šis karas būtų kuo greičiau užbaigtas“.
J. Kushneris „X“ rašė, kad „mūsų tikslas – parengti praktinius susitarimus, kuriais būtų atsižvelgta į visų šalių susirūpinimą dėl saugumo, sumažinta konfliktų rizika ateityje ir sukurta stabilesnė bei labiau nuspėjama saugumo aplinka“.
Daugiau kaip 30 metų „Europa ir Rusija nesugebėjo sukurti tvarios saugumo sistemos, rašė J. Kushneris: „Dešimtmečius trukęs nepasitikėjimas, skirtingi saugumo interesai ir pražūtingos šio karo pasekmės paverčia tai itin sudėtingu uždaviniu, tačiau jį būtina išspręsti siekiant ilgalaikės taikos.“
Jis pažymėjo, kad pagrindiniai derybų tikslai yra „nuolatinės konsultacijos saugumo klausimais, patikima komunikacija krizių atveju, didesnis karinis skaidrumas, abipusės priemonės eskalacijos rizikai mažinti ir ilgalaikė Europos saugumo bei stabilumo sistema“.
Rusijos pasiuntinys ankstesnėse derybose laikėsi griežtos pozicijos
V. Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis, vadovavęs Rusijos delegacijai per pirmąsias tiesiogines taikos derybas su Ukraina Stambule 2022 m. kovą ir vėlesnius susitikimus, tebėra pagrindinis Maskvos derybininkas.
Buvęs kultūros ministras, parašęs knygų apie tariamus Vakarų sąmokslus prieš Rusiją per ištisus šimtmečius, V. Medinskis žinomas dėl savo griežtų pažiūrų ir skambių pareiškimų. Pranešama, kad per 2025 m. derybas, taip pat vykusias Stambule, jis sakė, jog XVIII amžiuje Petrui Didžiajam prireikė 21 metų nugalėti Švediją, o Maskva ir dabar pasirengusi kariauti tiek, kiek reikės.
Rusija intensyvina smūgius Ukrainos elektros tinklams
V. Putinas ne kartą pareiškė, kad Rusija savo tikslus pasieks jėga, jei Ukraina nesutiks su jos taikos sąlygomis.
Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos sistemai, siekdama palaužti šalies ryžtą artėjant žiemai. Maskva naudoja balistines raketas ir naujus, greitesnius reaktyviniais varikliais varomus dronus, pasinaudodama tuo, kad Ukrainai trūksta JAV gamybos oro taikinių perėmimo raketų sistemoms „Patriot“.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis sakė, kad „visos Ukrainos elektrinės vienaip ar kitaip nukentėjo nuo atakų“, ir paragino Kyjivo sąjungininkes suteikti generatorių bei kitos įrangos, kad būtų užtikrintas elektros tiekimas.
Jis taip pat prašė sąjungininkių skirti Ukrainai oro gynybos priemonių iš savo atsargų, kad ši galėtų apsiginti nuo Rusijos atakų, o vėliau šias atsargas papildyti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
