Per Rusijos smūgius Ukrainos Poltavos srityje sužeisti septyni žmonės žiniasklaida
Naktį į pirmadienį per Rusijos smūgius Ukrainos Poltavos srityje sužeisti septyni žmonės, tarp jų – vaikas, pranešė portalas „Ukrainska Pravda“.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė: „Rusai atakavo gyvenamąjį rajoną Kremenčuke ir privačią įmonę Kremenčuko rajone, keliose vietose sukeldami gaisrus (...) Septyni žmonės, įskaitant paauglį, patyrė sužalojimų – nukentėjusiesiems medikai teikia reikiamą pagalbą.“
Tarnyba pridūrė, kad gelbėtojai iš pavojaus zonos išgelbėjo 15 gyventojų.
Iki ryto visi gaisrai buvo užgesinti.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 271 iš 317 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 271 iš 317 dronų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido į šalį nuo lapkričio 8 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Lapkričio 8–9 d. naktį (nuo lapkričio 8 d. 18 val.) Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 317 smogiamųjų bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“ dronus (105 iš jų – reaktyviniai), raketas S8000 „Banderol“/„Dan-T“, bepiločius orlaivius „Gerbera“ ir „Parodija“ tipo imitacines skraidykles. Jos buvo paleistos iš Briansko, Oriolo, Kursko, Primorsko Achtarsko, Šatalovo ir Milerovo Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Krymo Autonominės Respublikos (Čaudos iš Hvardijskės).
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 271 rusų bepilotį orlaivį, įskaitant „Shahed“ dronus (81 iš jų – reaktyvinis), penkias raketas S8000 „Banderol“/„Dan-T“, „Gerbera“ dronus ir kitokio tipo bepiločius orlaivius.
Ore vis dar buvo keli smogiamieji dronai, kovinės operacijos tęsiasi. Rusų oro ginklų smūgiai užfiksuoti 31-oje vietoje, o numuštų taikinių nuolaužos krito devyniose vietose.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 2 980 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 9 d. pasiekė apie 1 609 380 karių, įskaitant 2 980 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat jau sunaikino 12 462 Rusijos tankus (+4), 25 683 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 52 112 artilerijos sistemų (+68), 2 263 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+6), 1 753 oro gynybos sistemas (+2), 452 lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 109 antžemines robotizuotas sistemas (+10), 602 020 dronų (+1 843), 5 196 sparnuotąsias raketas, 35 laivus, 2 povandeninius laivus, 172 488 automobilius ir degalų cisternas (+638) bei 4 889 specialiosios technikos vienetus (+1).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„Aplink šį karą pilna melo“: Trumpas abejoja Ukrainos pareiškimais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „CBS News“ pakomentavo neseniai įvykusį „Starlink“ greičio apribojimą Ukrainoje, pareikšdamas, kad nežino, kas tai padarė, tačiau kartu išreiškė abejones, ar šis incidentas iš tiesų įvyko.
Daugiau skaitykite čia.
Rubio: padaryta pažanga dėl saugumo infrastruktūros pasibaigus karui Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad pasiekta tam tikros pažangos svarstant, kaip galėtų atrodyti Ukrainos ir Europos „saugumo infrastruktūra“ pasibaigus karui su Rusija, ir pridūrė, jog šią savaitę vyksiančiose derybose gali būti pasiekta tolesnės pažangos.
Šie M. Rubio komentarai nuskambėjo prieš jam išvykstant į Paryžių, kur vyks Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų derybos. Be to, antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje numatytos JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos.
Saugumo garantijų būtinybės klausimas ne kartą buvo keliamas derybose dėl karo, prasidėjusio po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, užbaigimo, žurnalistams sakė M. Rubio.
Pasak jo, vienas iš svarbiausių klausimų skamba taip: „Kaip atrodys Ukrainos ir, platesne prasme, viso Europos žemyno saugumo infrastruktūra po karo?“
„Manau, kad būtent apie tai ir užsimena prezidentas – kad pasiekta tam tikros pažangos svarstant, kaip ši saugumo architektūra galėtų atrodyti pasibaigus konfliktui“, – pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį prognozavo, kad su Maskva bus sudarytas „labai didelis“ susitarimas, apimantis ne tik Ukrainą, bet ir „visą Europą“. Tokios jo pastabos veikiausiai dar labiau pakurstys nuogąstavimus dėl galimo Vašingtono suartėjimo su Kremliumi.
M. Rubio sekmadienį nurodė, kad „kol kas niekas nėra galutinai sutarta ir galbūt Abu Dabyje pavyks pasiekti tam tikros pažangos“.
Manoma, kad Jungtinėms Valstijoms Abu Dabyje atstovaus JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kuris taip pat yra D. Trumpo žentas.
Trumpas prakalbo apie susitikimą su Putinu: „Keliausiu...“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad kitą savaitę greičiausiai susitiks su Rusijos ir Kinijos lyderiais aptarti karo Irane užbaigimo.
Daugiau skaitykite čia.
„Įgaus kitokius kontūrus“: iš Trumpo – neraminanti žinia dėl Ukrainos teritorijos po karo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „CBS News“ komentuodamas būsimą taikos susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos, užsiminė, kad pasirašius šį susitarimą Ukrainos sienos gali pasikeisti.
Į klausimą, ar jis tikisi, kad „viskas baigsis laisvos ir nepriklausomos Ukrainos išsaugojimu“, D. Trumpas atsakė, kad taikos susitarimas bus sudarytas jau netrukus.
„Manau, kad susitarimas bus pasiektas, ir tikiu, kad taip ir atsitiks. Galiausiai Ukraina įgaus šiek tiek kitokius kontūrus“, – pareiškė jis.
Paklaustas, kas yra pagrindinė kliūtis kelyje į taiką, D. Trumpas teigė, kad tai neapykanta tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino, tuo pačiu vėl pakartodamas, kad „jei jis būtų prezidentas, šis karas niekada nebūtų prasidėjęs“.
Taip pat D. Trumpas išvengė atsakymo į klausimą, kuo JAV lyderis labiau pasitiki – V. Zelenskiu ar V. Putinu, teigdamas, kad su abiem palaiko „gerus santykius“.
„Viską pamatysite. Mūsų laukia labai svarbus susitikimas. Tikiu, kad šis karas baigsis – ir baigsis netrukus“, – sakė jis.
Trumpo taip pat paklausė, ar jis nemano, kad V. Putinas jį apgaudinėja, į ką jis atsakė neigiamai. Jis taip pat pateisino susitarimo dėl dyzelinio kuro sudarymą.
„Niekas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu nei aš... Pažiūrėkite, ką aš su jais padariau prekybos srityje, kokias sankcijas įvedžiau ir visa kita... Aš nepanaikinau sankcijų dėl dyzelinio kuro. Aš leidau Rusijai tiekti ne mums, o visam pasauliui tūkstančius ir tūkstančius barelių naftos ir dyzelinio kuro, kurių pasauliui reikėjo“, – pareiškė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Dronai skrido „iš visų pusių“: Ukraina smogė Rusijos naftos milžinei
Pirmadienio naktį Sankt Peterburgas ir jo sritis patyrė masinę dronų ataką. Vietos valdžia pranešė apie „milžinišką skaičių nepilotuojamų orlaivių“ ir žalą pramoniniuose objektuose, rašo „Unian“, remdamasis stebėjimo kanalais.
„Telegram“ kanalas „Astra“ rašo, kad Sankt Peterburge dėl atakos nustojo veikti mobilusis internetas.
Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad prieinamos tik „baltąjį sąrašą“ sudarančios paslaugos. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka apie 1 val. nakties įspėjo, kad milžiniškas skaičius dronų „iš visų pusių“ artėja prie Kirišų, Leningrado srityje, ir pareiškė, kad gali sulėtėti mobiliojo interneto greitis.
02.45 val. virš Pulkovo oro uosto laikinai buvo įvesti oro erdvės ribojimai.
Išanalizavęs Kirišių mieste nufilmuotus vaizdo įrašus, leidinys „ASTRA“ patvirtino, kad vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Oficialus įmonės pavadinimas – „Kirišinefteorgsintez“. Ji yra maždaug už 100 km į pietryčius nuo Sankt Peterburgo.
Vietos gyventojai pranešė apie netoli gamyklos veikusią Rusijos oro gynybą ir galingus sprogimus.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka vėliau patvirtino, kad dronai smogė Kirišių pramoninei zonai. Pasak jo, virš srities buvo numuštas 81 bepilotis orlaivis.
„Taip pat užfiksuota, kad nuolaužos pataikė į vieną Kirišių miesto butą, iš kurio buvo evakuota šeima. Evakuoti visų laiptinės gyventojų neprireikė. Koviniai veiksmai tęsiasi“, – sakė A. Drozdenka.
Kirišių naftos perdirbimo gamykla priklauso bendrovei „Surgutneftegas“. Pagal perdirbamos naftos kiekį ji yra antra pagal dydį Rusijoje ir vienintelė tokio pobūdžio įmonė šalies šiaurės vakaruose.
Gamykla pradėjo veikti 1966 m., o jos projektinis pajėgumas siekia apie 20–21 mln. tonų žalios naftos per metus. Gamykloje gaminamas benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras, mazutas, bitumas, suskystintosios dujos ir naftos chemijos produktai.
Gamykla yra viena pagrindinių degalų tiekėjų Sankt Peterburgui ir reaktyvinio kuro tiekėjų Pulkovo oro uostui. Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį aprūpinant Rusijos šiaurės vakarų regioną naftos produktais.
2025 m. bendrovei „Surgutneftegas“ ir su ja susijusiems subjektams Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas. Sankcijų dokumentuose taip pat buvo minima KINEF. Sankcijas bendrovei įvedė ir Europos Sąjunga (ES) bei Jungtinė Karalystė.
2025–2026 m. Kirišių naftos perdirbimo gamykla ne kartą buvo tapusi dronų atakų taikiniu. Po 2026 m. rugpjūčio 30 d. surengtos atakos gamykla visiškai sustabdė naftos perdirbimą, nes buvo apgadinti du pirminio naftos distiliavimo įrenginiai.