Gruodžio 4 dieną, ketvirtadienio vakare buvo registruotas Seimo narių siūlymas keisti alkoholio ir tabako akcizus ženkliai didinant mokesčius, o jau penktadienio ryte (praėjus mažiau nei 5 darbo valandoms) šis siūlymas buvo priimtas Vyriausybės.
Pačios Vyriausybės darbo reglamentas be jokių išimčių nenumato trumpesnio klausimo derinimo nei 5 dienos.
Mažiausias 5 dienų terminas yra numatytas pastaboms ir nuomonių išreiškimui, tuo metu vakare registruota ir ryte priimta pataisa nesuteikia jokių galimybių reaguoti į keičiamus įstatymus.
Tuo labiau tai daroma savaitės pabaigoje ir kelia klausimų, kodėl taip slapukaujama ir skubama pažeidžiant procedūras?
Lietuvoje yra nusistovėjusi praktika, kad akcizai keičiami laikantis trimečio plano, kai jie didinami nuosekliai tris metus iš eilės ir vėliau nustatomas sekančių trijų metų planas. Dabar ši ilgametė praktika laužoma, prognozuoti pokyčius darosi nebeįmanoma.
Galima prisiminti, kad stipraus alkoholio akcizas sekančiais metais turėjo augti 12,5 proc., o kaitinamo tabako nuo 2023 metų jau padidėjo 50 proc. Ir šiuos mokesčius norima didinti dar sparčiau.
Siekiama lietuviams užkrauti dar didesnius mokesčius, nors ši valdančioji dauguma juos jau didino šiais metais atlikusi mokesčių reformą, kai buvo auginama gyventojų pajamų mokestis, plečiamas NT mokestis, apmokestintas draudimas, didintas pelno mokestis ir kiti.
Mokesčiai buvo didinami motyvuojant augančiais poreikiais gynybai. Šiuo atveju per penkias valandas pasiūlytam ir priimtam mokesčių auginimui nebuvo pateikta jokia argumentacija. Jos nebuvo galima išgirsti per tvarką pažeidžiantį laikotarpį.
Dar galima pridėti, kad daugelyje akcizinių prekių sričių (kuro, tabako ir alkoholio) jau yra pasiekta riba, kai keliamas akcizas surenka mažiau mokestinių pajamų, nei padidinamas tarifas.
Įspūdingas skaičius – šiais metais, greičiausiai, bus parduota 200 milijonų litrų mažiau dyzelino nei planuota šių metų biudžete ir gauta apie 100 milijonų eurų pajamų mažiau nei galvota, kai akcizas didintas ketvirčiu.
Nekalbant apie pačių akcizų pagrįstumą, kai jau lenkiama savo kaimynus Lenkus ir Latvius (nevertinant kontrabandinių koridorių), šių metų biudžeto svarstymas yra pažymėtas trimečių planų laužymu ir šiurkščiu Vyriausybės darbo reglamento pažeidimu, kai pasiūlymai priimami per kelias valandas nepaliekant net minimalaus 5 dienų termino reaguoti į keičiamus įstatymus.
Kaip bus priimamas šis mokestinis pakitimas, kai visuomenė yra eliminuojama iš sprendimo priėmimo? Ar turi seimas teisę balsuoti, kai pažeidžiama procedūra ir taisyklės negalioja?
Tuo pat metu Lietuva išlieka Nr. 1 pasaulyje pagal paramą pagal BVP, skyrusi milžiniškus resursus ir dar įsipareigojusi remti Ukrainą mažiausiai dešimtmetį. Tai istoriškai didžiausias mūsų finansinis ir politinis įsipareigojimas, priimtas praktiškai aklo pasitikėjimo ir naivumo pagrindu.
Šiandien, kai milijardiniai tyrimai ir dingusios lėšos kyla į paviršių, mano manymu, Lietuva privalo sustoti ir atsikvošėti. Tai nėra priešiškumas - tai savisaugos instinktas.
Todėl bent laikinas pasitraukimas nuo procesų būtų minimalus žingsnis. Realistiškai - reikalingas ir nepriklausomas tyrimas, kad būtų aišku, ar čia buvo tik politinis idealizmas, ar kažkas gilesnio.
Skaidrumas nėra prabanga, tai - valstybės saugumo klausimas.
Ir visa tai vyksta tada, kai policininkams trūksta oraus atlygio, švietimas stringa, sveikatos sistema braška, nacionalinė skola muša rekordus, 167 000 žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo, dar ~620 000 – skurdo rizikoje, o mūsų pinigai toliau teka į valstybę, kuriai šiandien keliami rimčiausi korupcijos įtarimai.
Tad klausimas paprastas ir neišvengiamas: kiek dar ilgai Lietuva gali sau leisti ignoruoti realybę, kai namuose trūksta elementarių resursų, o užsienyje tirpsta milijardai?
