Nors V. Bacys neturėjo vaikystės svajonės dirbti mokytoju, įžengus į šią sritį jį ilgam sužavėjo ypatinga sektoriaus dinamika.
„Švietime yra įdomu, nes čia nuolat viskas keičiasi. Mes gyvename naujausiuose vėjuose. Būdami čia ir dabar, jau turime alsuoti ateinančio dešimtmečio dvasia. Toks nestabilumas leidžia nuolat įgyvendinti naujas idėjas, o tai labai motyvuoja“, – pasakoja V. Bacys.
Mokykloje, vadovo teigimu, darniai susilieja skirtingos kartos: „Nors pats sensti savo amžiumi, tačiau mokykloje visada esi apsuptas jaunimo madų ir šiuolaikinių tendencijų. Natūrali patirties ir jaunystė dermė skatina nuolat judėti pirmyn.“
Nuo konkurencijos prie darbo kartu
Savo karjerą kaip istorijos mokytojas pradėjęs V. Bacys netrukus pradėjo vadovauti įvairioms mokykloms, o 2009–2012 m. ėjo ir švietimo ir mokslo viceministro pareigas. Tarp svarbiausių savo darbų jis išskiria Tarptautinio bakalaureato diplomų programos įvedimą Šiaulių Didžvario gimnazijoje bei pirmosios jungtinės mokyklos Lietuvoje sukūrimą.
„Sujungėme tris mokyklas – Bubių, Aukštelkės ir Kurtuvėnų – į vieną Dubysos aukštupio mokyklą. Tai buvo didelis iššūkis, bet užuot konkuravusios, dabar šios mokyklos bendradarbiauja, augina paslaugų kokybę ir lieka arčiau mokinių namų“, – pasakoja V. Bacys.
Svarbiausias rodiklis – vaikų pasitikėjimas savimi
Vaikų pasiekimų V. Bacys nematuoja vien pažymiais. Jam kur kas aktualesnė yra mokinių savivertė.
„Man svarbiausia, kad mokiniai išeitų iš mokyklos pasitikėdami savimi ir tikėdami, kad gali įgyvendinti savo idėjas. Didžiuojuosi tiek tais mokiniais, kurie baigę mokyklą sėkmingai lipa karjeros laiptais, tiek tais, kurie realizuoja savo idėjas paprastu, kasdieniu lygmeniu“, – sako jis.
Dėmesys – ir šaknims, ir ateičiai
Kalbėdamas apie tai, kas svarbu šiuolaikiniame švietime, buvęs istorikas V. Bacys pabrėžia tapatumo stiprinimą.
„Dalis Lietuvos visuomenės dėl tremčių ir sovietinės praeities, prarado šaknis su vieta, kurioje gyvena. Dėl to reikia vaikus lyg jaunus augalėlius įskiepyti į žemę, kad jie įleistų naujas šaknis ir jaustų tapatumą su Lietuva“, – kalba vadovas.
Tačiau tuo pačiu V. Bacys akcentuoja netradicinių mokymosi būdų svarbą: „Pavyzdžiui, šiuo metu itin reikalingas patyriminis mokymas. Kai mokomės veikdami – nesvarbu, ar tai būtų IT, istorija, gamta, ar emocinis intelektas – geriau suprantame mokymosi svarbą ir naudą.“
Tiki, kad tradicinių klasių gali nelikti
Netolimoje ateityje ugdymo formavimo samprata sulūš, tiki V. Bacys. Pavyzdžiui, pasaulyje jau yra atvejų, kai vienoje klasėje vaikai mokosi pagal skirtingų klasių programas arba yra skirtingo amžiaus. Pastebima, kad tokiu būdu vaikai išmoksta geriau bendradarbiauti, prisitaikyti, o vyresni vaikai padėdami jaunesniems mokytis, patys geriau įsisavina ugdymo turinį.
„Mes irgi einame to link: turime specialias savaites, kurių metu kartu dirba skirtingo amžiaus vaikai, arba pasirenkamuosius dalykus, kuriuos irgi gali mokytis įvairiaamžiai mokiniai. Tikrai nenustebsiu, jeigu po 10–15 metų tokių klasių, kaip mes jas suprantame dabar, visai neliks“, – sako vadovas.
Svarbu ne vien administruoti, bet lyderiauti
Siekiant nuolat būti pokyčių priekyje vadovai turi ne tik administruoti, bet ir lyderiauti.
V. Bacys yra Švietimo vadovų klubo, kurį organizuoja ne pelno siekiančios organizacijos „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“, narys. Klube pažangiausi Lietuvos švietimo vadovai semiasi patirties tiek iš verslo lyderių, tiek vienas iš kitų.
Šiuo metu artimiausių V. Bacio darbų sąraše – dirbtinio intelekto pagalbos mokytojų darbe ir analitinių sistemų, paremtų duomenimis, įvedimas.
„Jeigu imiesi mokyklos vadovo rolės turi įsivertinti, kurioje srityje galėsi ne tik administruoti, bet ir lyderiauti. Kur galėsi atnešti naują idėją, kuri pagerintų mokslo kokybę. Būtent tada matai darbe prasmę“, – kalba Dubysos aukštupio mokyklos vadovas.
Ko Lietuvai reikės po 20 metų?
V. Bacio įsitikinimu, Lietuvos švietimo sistema yra gebanti keistis, tačiau vienu metu joje stengiamasi įgyvendinti per daug pokyčių, kurie ne visada yra paremti ateities poreikiais.
„Pokyčiai švietime yra neišvengiami, bet jie turi būti sąmoningi ir subrandinti, vedami vizionieriško požiūrio. Turime klausti, kokios visuomenės reikės po 20 metų? Juk vaikai, kurie dabar ateina į pirmą klasę, po dviejų dešimtmečių bus Lietuvos branduolys. Kurdami reformas turime žiūrėti ne į tai, kas buvo, o pirmyn“, – tiki V. Bacys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
