Užsienis

Daugiau kaip dvi dešimtys šalių, tarp jų ir Lietuva, siūlo paramą pacientų iš Gazos Ruožo, kur verda karas, gydymui okupuotame Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje.

Ispanijos vyriausybė įvedė visišką ginklų embargą Izraeliui.  Ministro pirmininko Pedro Sanchezo kabinetas priėmė atitinkamą įstatymo dekretą, kuris įsigalioja iš karto, pranešė kairiųjų vyriausybė. Embargas yra devynių priemonių paketo, apie kurį P. Sanchezas paskelbė prieš dvi savaites, dalis. Taip Madridas teigia norįs prisidėti prie „genocido Gazoje sustabdymo“. Kitos priemonės buvo priimtos jau prieš tai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pažėrė sarkastiškos kritikos Jungtinėms Tautoms (JT), sakydamas, kad ši institucija nepadeda taikai ir pašiepdamas jų būstinės pastato kokybę. „JT turi tokį milžinišką potencialą. Aš visada tai sakiau – ji turi tokį milžinišką, milžinišką potencialą. Bet ji jo visiškai nepasiekia“, – sakė D. Trumpas kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje jis, be kita ko, skundėsi sugedusiu eskalatoriumi.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje antradienį prasidėjo trikdžiais. D. Trumpas savo kalbą turėjo skaityti iš suflerio, tačiau jis neveikė. Trumpas susidūrė su techniniais trikdžiais JAV prezidentas suragavo juokaudamas. „Man nesvarbu, jei reikės sakyti kalbą be suflerio, nes sufleris neveikia. <...> Kad ir kas valdo suflerį, turės didelių bėdų“, – sakė jis. Po D. Trumpo pastabos buvo girdėti juokas salėje.

Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Malta ir kitos šalys pirmadienį Niujorke oficialiai pripažino Palestinos valstybę – tai jau padarė dauguma Europos valstybių. Toliau apžvelgiame diplomatinio valstybės, kurią 1988 metais vienašališkai paskelbė Palestinos vadovybė tremtyje, pripažinimo situaciją. Izraelis šiuo metu yra okupavęs Vakarų Krantą, o Gazos Ruožas, kurį palestiniečiai nori matyti būsimos suverenios valstybės dalimi, yra beveik visiškai sugriautas.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neatmeta, kad tai galėjo būti dar viena suplanuota Rusijos provokacija. Pasak premjerės, tokiomis atakomis Kremliaus diktatorius kelia paniką ES šalyse ir tikrina, kiek toli gali nueiti.

Jungtinės Valstijos į JT Generalinės Asamblėjos sesiją atvykusiai Irano delegacijai įvedė griežtus ribojimus. Pasak JAV valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto, delegacijos nariai negalės laisvai lankytis didmeninės prekybos vietose ir prabangių prekių parduotuvėse. „Neleisime, kad Irano režimas sudarytų sąlygas Niujorke apsipirkti savo klerikaliniam elitui, kai iraniečiai kenčia skurdą, griūvančią infrastruktūrą ir didelį vandens bei elektros stygių“, – teigė atstovas.

Irano ir Europos valstybių ministrai antradienį Niujorke surengs derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis. Derybos rengiamos, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai nubalsavus už sankcijų Iranui atnaujinimą dėl Teherano branduolinės programos.

Europos Sąjunga (ES), pasak Europos Komisijos, turėtų greitai ir ryžtingai plėsti savo dronų gynybą. „Naujausi įvykiai rodo, kad negalime sėdėti sudėję rankų ir laukti, – Briuselyje sakė Komisijos atstovas. – Veiksime greitai ir ryžtingai“. Europa turi geros patirties ir jokiu būdų neturėtų būti nuvertinta, „kai kalbama apie mūsų gebėjimus ir gynybos srityje investuoti į inovatyvias technologijas bei jas gaminti“, pabrėžė atstovas.

Naujasis Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa pirmadienį Niujorke išreiškė viltį, kad bus pasiektas saugumo susitarimas, kuris sumažintų įtampą su Izraeliu. Buvęs džihadistas A. al Sharaa surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, o vėliau pasakys kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Tai bus pirmas kartas per dešimtmečius, kai Sirijos lyderis kreipsis į JT Generalinę Asamblėją.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, svarsto įvesti sankcijas visam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT). Sprendimas dėl sankcijų prieš instituciją turėtų būti priimtas netrukus, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šeši su situacija susipažinę asmenys. Tai būtų eskalacija po to, kai Vašingtonas jau pritaikė tikslines sankcijas atskiriems prokurorams ir teisėjams. „Individualių sankcijų instrumentas išnaudotas, – sakė aukštas diplomatas.

Lenkija skelbia atidaranti anksčiau šį mėnesį uždarytą sieną su Baltarusija. Bus atnaujintas traukinių judėjimas geležinkeliais ir atidarytos kelios perėjos, kurios veikė iki šio sprendimo.

Palestiniečių sienų agentūra pranešė, kad Izraelis nuo trečiadienio „iki atskiro pranešimo“ uždaro pagrindinę pasienio perėją tarp okupuoto Vakarų Kranto ir Jordanijos. „Palestiniečių pasienio punktų ir sienų valdymo pirmininkas Nazmi Muhanna (Nazmis Muhana) paskelbė, kad Izraelio pusė mus informavo apie Al Karamos pasienio punkto uždarymą nuo rytojaus, trečiadienio (...) iki atskiro pranešimo abiem kryptimis“, – teigiama pranešime.

Anot Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), Europos Sąjunga yra pasirengusi imtis „faktinės Moldovos okupacijos“, anot rusų, vien tam, kad respublika ir toliau laikytųsi „rusofobinės politikos“.  Pasak rusų specialiųjų tarnybų, toks scenarijus buvo repetuojamas NATO pratybų Rumunijoje metu ir gali būti įgyvendintas po rugsėjo 28 d. Moldovoje vyksiančių parlamento rinkimų.

Latvijos vyriausybės pozicija dėl palestiniečių valstybės pripažinimo nepasikeitė: Ryga ir toliau pritaria dviejų valstybių sprendiniui, bet kol kas Palestinos nepripažins. Kaip naujienų agentūrai LETA sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė, pagal bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją Latvija remia dviejų valstybių sprendinį, jei jis būtų pasiektas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2002 ir 2024 metų rezoliucijas.

 Egipto prezidentui Abdelui Fattah al Sisi suteikus malonę, iš kalėjimo paleistas žinomas politinis kalinys Alaa Abdelas Fattah. Jo sesuo Mona Seif antradienį tinkle „X“ paskelbė nuotrauką, kurioje ji apsikabinusi savo brolį. Kitoje nuotraukoje aktyvistas matyti su savo motina. A. Abdelo Fattah advokatas ir keli vyriausybės atstovai pirmadienį pranešė, kad prezidentas šešerius metus kalinamą aktyvistą atleido nuo likusios bausmės.

NATO yra pasirengusi „įbauginti“ Rusiją, kad užkirstų kelią nuolatinėms provokacijoms. Tai spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša „Sky News“. „Žinoma“, – atsakė NATO generalinis sekretorius į klausimą, ar NATO yra pasirengusi griežtesniam atsakui. „Bet mes visada turime įvertinti situaciją“, – pridūrė jis.

 NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad „dar per anksti spręsti“, ar dronų skrydžiai virš Danijos yra susiję su neseniai Rusijos vykdytais aljanso oro erdvės pažeidimais. „Danai šiuo metu tiksliai vertina, kas įvyko, kad įsitikintų, kas už to slypi. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu. Tad spręsti dar per anksti“, – sakė M. Rutte, pridurdamas, kad apie tai kalbėjosi su Danijos ministre pirmininke.

Norvegijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Rusija šiemet tris kartus pažeidė Norvegijos oro erdvę, ir pavadino šiuos incidentus „nepriimtinais“. Jos teigimu, balandžio 25 d. Rusijos naikintuvas SU-24 keturioms minutėms buvo įskridęs į Norvegijos oro erdvę, o liepos 24 d. joje tris minutes praleido transporto lėktuvas L410 „Turbolet“.  Visai neseniai, rugpjūčio 18 d., naikintuvas SU-33 Norvegijos oro erdvėje išbuvo vieną minutę.

Nedarbo lygis Lenkijoje rugpjūtį dar padidėjo ir pasiekė aukščiausią per pustrečių metų lygį, parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) antradienį paskelbti duomenys. Nedarbo lygis, liepą siekęs 5,4 proc., paskutinį vasaros mėnesį, kaip ir prognozuota, paaugo iki 5,5 proc., o šis lygis yra aukščiausias nuo 2023 metų vasario. 2024 metų rugpjūtį nedarbo lygis šalyje siekė 5 procentus. Registruotų bedarbių skaičius rugpjūtį padidėjo nuo 830,8 tūkst. liepą iki 856,3 tūkstančio.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vykdo kultūrinį karą prieš Europą agresyviai remdama MAGA (angl. Make America Great Again, liet. padarykime Ameriką didžią vėl) judėjimo politinius ir ideologinius sąjungininkus Europoje bei viešai žemindama Europos Sąjungą pasaulinėje arenoje.

NATO antradienį perspėjo Rusiją nutraukti eskalacinį oro erdvės pažeidimų modelį rytiniame jos flange, po to, kai Aljansas surengė skubius derybas dėl praėjusios savaitės naikintuvų įsiveržimo virš Estijos. „Rusijai tenka visa atsakomybė už šiuos veiksmus, kurie yra eskaluojantys, kelia klaidingo apskaičiavimo riziką bei pavojų gyvybėms. Tai privalo liautis“, – pareiškime teigė 32 NATO valstybės narės.

Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos vadovė antradienį pareiškė, kad blokas sieks dar metams atidėti plataus masto kovos su miškų naikinimu įstatymą, kuriam prieštarauja kai kurios įmonės ir prekybos partneriai. „Bandėme supaprastinti (...) bet dabar matome riziką, kad mums reikia šio papildomo laiko dėl IT sistemos pajėgumų“, – Briuselyje žurnalistams sakė aplinkos eurokomisarė Jessika Roswall, minėdama susirūpinimą dėl galimų Europos įmonių veiklos sutrikimų.

Į Jungtinių Tautų (JT) Asamblėją atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Niujorke papuolė į kuriozinę situaciją. Policijai uždarius kelius JAV prezidento Donaldo Trumpo kortežui, E. Macronas ir jo automobilių kolona buvo taip pat sustabdyti. Internete plintančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad E. Macronas nepasimetė – Prancūzijos prezidentas išlipo iš automobilio ir ėjo aiškintis situacijos.

Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelias valandas užsidaryti, nors Danijos ministrė pirmininkė pareiškė negalinti atmesti Maskvos dalyvavimo. „Mes visada girdime nepagrįstus kaltinimus iš ten. Galbūt šalis, kuri užima rimtą ir atsakingą poziciją, neturėtų nuolat kartoti tokių nepagrįstų kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Švedijos gynybos ministras Pålas Jonsonas antradienį paragino Europą intensyviau rengtis ginkluotam konfliktui, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę. „Turime pakeisti Europos mąstyseną – nuo taikos meto mąstysenos pereiti prie parengties karui“, – Berlyne prieš susitikimą su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriumi kalbėjo P. Jonsonas.

JAV valdžios institucijos pateikė kaltinimus vyrui, kuris lazerine rodykle švietė į prezidento sraigtasparnį, kai šis iš Baltųjų rūmų skraidino prezidentą Donaldą Trumpą, teigiama pirmadienį paskelbtuose teismo dokumentuose. Vienas slaptosios tarnybos pareigūnas pamatė, kaip šeštadienį 33-ejų metų Jacobas Samuelis Winkleris nuo šaligatvio prie Baltųjų rūmų teritorijos į kylantį prezidento sraigtasparnį nukreipė raudoną lazerio spindulį, nurodoma pareiškime.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad dronai, sutrikdę Kopenhagos oro uosto veiklą, buvo „iki šiol rimčiausia ataka prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“, antradienį pranešė naujienų agentūra „Ritzau“.  „Tai daug pasako apie laikus, kuriais gyvename, ir tai, kam mes, kaip visuomenė, turime būti pasirengę“, – sakė M. Frederiksen.  „Žinoma, neatmetame jokios galimybės, kas už to slypi“, – pridūrė ji.

Estija pareiškė, kad yra pasirengusi priimti britų naikintuvus F-35A, galinčius nešti branduolinį ginklą, rašo „The Telegraph“. Atsakydamas į klausimą apie tai, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad „durys sąjungininkams visada atviros“. Ekspertai nerimauja Leidinys pažymi, kad britų ekspertai mano, kad F-35A dislokavimas Estijoje bus labiau provokacija nei atgrasymo priemonė, nes staigaus Rusijos smūgio atveju tokie lėktuvai atsidurs „ypatingoje rizikoje“. Pastarosiomi...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nėščiosios turėtų „pakentėti“ ir vengti vartoti preparatą „Tylenol“, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – paracetamolis, mat šis neva turi moksliškai neįrodytų sąsajų su autizmu, ir paragino iš esmės keisti standartines vakcinas, kuriomis skiepijami kūdikiai.

Prokremliškas karinis tinklaraštis pranešė apie strateginio kontraktininkų rezervo formavimo pradžią Rusijoje. Kariniai analitikai, įskaitant Karo tyrimų instituto iš JAV, tai įvertino kaip galimą pasirengimą konfliktui su NATO.

Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose. Tiesa, kaip pažymi „Reuters“, Kyjivas nesitiki, kad Vašingtonas įves griežtas sankcijas Rusijai.

Vokietijos karinės pajėgos rengia planus, kaip per dieną priimti apie 1 tūkst. sužeistų karių, jeigu konfliktas tarp Rusijos ir NATO eskaluotų, praneša „Reuters“. Maskva neigia visus teiginius, kad šalis ruošiasi karui su Vakarais, tačiau paskutiniai Rusijos veiksmai byloja ką kita ir kelia baimę, jog provokacijos gali greitai virsti rimtesniais kariniais veiksmais.

Moldovos pareigūnai pranešė, kad pirmadienį atliko 250 reidų ir sulaikė dešimtis asmenų, tiriant įtariamą Rusijos remiamą planą kurstyti „masines riaušes“ ir destabilizuoti šalį prieš šio mėnesio parlamento rinkimus. Pasak policijos, reidai buvo nukreipti prieš daugiau nei 100 žmonių ir vyko keliose šalies vietovėse. 74 žmonės buvo sulaikyti iki 72 valandų, sakė Moldovos vyriausiasis prokuroras iš Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų biuro Victoras Furtuna.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija ne tik pažeidė Estijos oro erdvę, bet ir, komentuodama šį incidentą, akivaizdžiai melavo. Užsienio reikalų ministras paragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą, taip pat jos keliamą grėsmę taikai ir saugumui.

Tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos vyriausybę, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad jos lėktuvai bus numušti.  „Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.  Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų.

Danijos policija antradienį sakė nežinanti, kas yra atsakingas už dronų skraidymą virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad tai turėjo būti nusimanantis veikėjas. „Skaičius, dydis, skraidymo modeliai, laikas virš oro uosto. Drauge visa tai (...) rodytų, kad (veikė) pajėgus veikėjas. Kuris pajėgus veikėjas, nežinau“, – reporteriams sakė policijos inspektorius Jensas Jespersenas.

Antradienį Kopenhagos ir Oslo oro uostai atnaujino veiklą, praėjus kelioms valandoms, kai neatpažinti dronai jų oro erdvėje sutrikdė skrydžius ir keliones, pranešė policija. Danijos sostinės Kopenhagos policija pranešė, kad keli dideli dronai, pirmadienio vakarą pastebėti virš oro uosto ir ten skraidę kelias valandas, galiausiai patys nuskrido.  „Dronai dingo ir oro uostas vėl atidarytas“, – žurnalistams sakė policijos inspektoriaus pavaduotojas Jakobas Hansenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus. Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.

Jimmy Kimmelio vėlyvo vakaro šou, kuris praėjusią savaitę staiga buvo pašalintas iš eterio, kai JAV vyriausybė pagrasino transliuotojams, antradienį bus sugrąžinta, pirmadienį paskelbė „Disney“. Televizijos ABC, kuri priklauso „Disney“, sprendimas neberodyti šou buvo priimtas konservatoriams pasiskundus dėl J. Kimmelio komentarų po dešiniųjų aktyvisto Charlie Kirko nužudymo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį radikalių kairiųjų judėjimą „Antifa“ paskelbė vidaus teroristine organizacija. „Antifa“ yra militaristinė, anarchistinė organizacija, kuri aiškiai ragina nuversti Jungtinių Valstijų vyriausybę, teisėsaugos institucijas ir mūsų teisinę sistemą, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. – Prezidentui Trumpui vadovaujant ji nuo šiol bus laikoma vidaus teroristine organizacija.“ D. Trumpas apie planus tai padaryti paskelbė praėjusią savaitę.

Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę.  „Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“, o atsitiktinio karo rizika didėja kiekvieną dieną. Apie tai rašo karinės žvalgybos strateginė analitikė, buvusi JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos departamento darbuotoja Rebekah Koffler leidinyje „The Telegraph“. Penktadienį trys Rusijos MiG-31 lėktuvai pažeidė NATO narės Estijos oro erdvę. Tai buvo dar viena Kremliaus provokacija po neseniai įvykusių incidentų su dronais virš Lenkijos ir Rumunijos.

Arizonos valstijoje amerikiečiai atsisveikino su konservatorių aktyvistu Charlie Kirku. Ceremonijoje dalyvavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ch. Kirko nužudymas išryškino susiskaldymo ir politinio smurto problemą Amerikoje. Smurto atvejus prieš valdžios atstovus nagrinėjantys analitikai sako, kad padėtis blogėja, tačiau priešai šioje krizėje – ne konservatoriai ir demokratai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie Ukrainą antradienį pasisakė pasikeitusiu tonu, pastebi „Sky news“. D. Trumpas antradienį susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nepagailėjo gerų žodžių ukrainiečiams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Jungtinėse Tautose oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Kalbėdamas viršūnių susitikime, kuriame nedalyvavo Izraelis ir JAV, E. Macronas paragino nutraukti karą ir užtikrinti taiką Gazos Ruože. „Atėjo taikos metas – liko vos keli žingsniai iki momento, kai jos nebeįmanoma bus pasiekti,“ – kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją sakė Prancūzijos prezidentas.

Didžiausiame Danijos oro uoste sustabdyti skrydžiai dėl pastebėtų dronų, policijos atstovus cituoja „Reuters“ naujienų agentūrą. Kaip rašoma publikacijoje, didžiausiame oro uoste Kopenhagoje neleista nutūpti ir pakilti lėktuvams, nes buvo pastebėti skrendantys 2–3 dideli dronai. Policijos vertinimu, kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek laiko oro uostas bus uždarytas. Bent 15 skrydžių buvo nukreipti į kitus oro uostus, teigiama pranešime.

Pirmadienį vakare virš Maskvos nugriaudėjo mažiausiai 10 sprogimų. Socialiniuose tinkluose taip pat viešinami vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip orlaivis skrenda žemai daugiabučių. UNIAN rašo, kad dronų atakų metu Maskvoje rusų krovininis orlaivis skrido labai žemai virš daugiabučių.  Manoma, kad tokiu būdu lėktuvas bandė išvengti smūgių.  Primenama, kad po nugriaudėjusių sprogimų Maskvoje, pirmadienį taip pat buvo sustabdyti skrydžiai virš Rusijos sostinės.

Vokietijoje įsibėgėja didžiausia pasaulyje alaus šventė – Oktoberfestas. Ir vietiniai, ir turistai, užėmę kuo geresnes vietas didžiulėse alaus palapinėse, kilnoja litrinius bokalus ir per porą savaičių turėtų išgerti maždaug 7 mln. litrų alaus. Vietos valdžia tikisi, kad šventės metu nenutiks nieko tokio, ko negalima būtų išspręsti išgėrus porą tablečių nuo galvos skausmo.