Užsienis

Pentagonas uždegė Baltiesiems rūmams žalią šviesą tiekti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, skelbia CNN. Pranešama, kad sprendimas priimtas įvertinus, jog tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms. Galutinis sprendimas – Trumpo rankose  Galutinį politinį sprendimą priimti turės Donaldas Trumpas. Apie tai leidiniui patvirtino trys su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Europos pareigūnai.

JAV vyriausybės uždarymas penktadienį priartėjo prie antrojo mėnesio ir jo sukeltas skausmas greitai plinta – federaliniai darbuotojai nebeturi pinigų, parama maistu išnyko, o milijonai amerikiečių nukentėjo atsidūrę kryžminėje ugnyje. Tai, kas spalio 1 dieną prasidėjo kaip antraeilis skandalas Vašingtone, virto lėta viešųjų paslaugų griūtimi ir augančiu ekonominiu sukrėtimu, kai federalinės įstaigos nedirba, o prezidento Donaldo Trumpo vyriausybės veikla įstrigusi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno padaliniai raketomis „Neptūnas“ smogė Orlovskos šiluminei elektrinei ir Novobriansko elektros pastotei Rusijoje, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ukrainiečiai sako, kad abu objektai aprūpino elektros energija regiono karinius objektus, todėl jų sunaikinimas turi didelį poveikį rusų kariuomenės logistikai. „Ukrainos karinės pajėgos toliau demonstruoja, kad nė vienas priešo užnugaris nėra saugus“, – sako Ukrainos karinės jūrų pajėgos.

Rusija pastaraisiais mėnesiais atakavo Ukrainą kruizinėmis raketomis 9M729 – tai slaptas projektas, dėl kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atliks branduolinius bandymus, jei tai darys kitos šalys, tačiau ir vėl nepatikslino, kokio tipo bandymus jis turi omenyje. „Mes atliksime keletą bandymų, taip, ir kitos šalys tai daro. Jei jos tai darys, tai darysime ir mes“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams „Air Force One“ lėktuve, atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą.

Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“ penktadienį paskelbė, kad pardavė skaitomiausią Vengrijos bulvarinį laikraštį ir kitus svarbius leidinius vengrų grupei, kuri laikoma artima premjero Viktoro Orbano partijai „Fidesz“. Nuo V. Orbano sugrįžimo į valdžią 2010 metais, daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Vengrijoje arba nutraukė veiklą, arba buvo nupirktos jo sąjungininkų ir paverstos „Fidesz“ partijai palankiomis priemonėmis.

Kyjivui nusiviliant, kad Maskva ir toliau geba finansuoti savo invaziją, Ukraina penktadienį pareiškė, jog Europos Sąjunga (ES) turėtų padidinti muitus prekių importui iš Rusijos, jei negali visiškai jo uždrausti. 27 valstybių narių blokas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėnesį sumažino prekių importą iš Rusijos beveik 90 proc., tačiau kai kurios šalys vis dar importuoja rusišką naftą ir dujas, taip pat nedidelį metalo ir trąšų kiekį.

Europos Sąjunga (ES) atšaukė prieštaringai vertintus planus dėl privalomo internetinių pokalbių stebėjimo reglamento, neformaliai vadinamo „Chat Control“ (liet. Pokalbių kontrolė). Pasak ES diplomatų Briuselyje, penktadienį nepavyko surinkti reikiamos valstybių narių balsų daugumos sprendimui, pagal kurį „WhatsApp“, „Signal“ ir kitos žinučių platformos turėtų vykdyti pokalbių stenėjimą.

Nacionalinė gvardija, anot žiniasklaidos, JAV sostinėje Vašingtone liks dar kelis mėnesius. Jos karių  dislokavimas pratęstas iki vasario pabaigos, pranešė kelios amerikiečių žiniasklaidos priemonės, remdamosi informuotais šaltiniais. JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas esą šią savaitę nurodė trims mėnesiams pratęsti pajėgų buvimą Vašingtone. Anot pranešimų, šiuo metu sostinėje dislokuota daugiau kaip 2 tūkst. 300 Nacionalinės gvardijos karių.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad gruodį Baltarusijoje budėti pradės rusų „Oreshnik“ raketų kompleksas, rašo baltarusių agentūra „Belta“. Jis taip pat atvirai pagrasino Europai. „Oreshnik“ – baisus ginklas. Gruodį jis bus dislokuotas koviniam budėjimui. Kam? Noriu, kad jie suprastų, kad mes galime ir driokstelėti, jei bus blogai. Susėsime su Putinu, priimsime sprendimą ir smogsime. Todėl nesikėsinkite. Juk karas Ukrainoje prasidėjo būtent nuo to.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka netikėtai pareiškė, kad Ramanas Pratasevičius yra Baltarusijos žvalgybos darbuotojas. 2021-ųjų gegužės 23-ąją, skrydžio iš Atėnų į Vilnių metu, Baltarusijos režimas priverstinai nutupdė „Ryanair“ lėktuvą Minske ir sulaikė du jo keleivius – R. Pratasevičių bei rusę Sofiją Sapegą, tuo metu gyvenusią ir studijavusią Vilniuje. Apie tai jis prakalbo komentuodamas Lietuvos kaltinimus Baltarusijai dėl kontrabandinių balionų atakų.

Nepaisant dabartinių nesutarimų muitų ir prekybos klausimais, Jungtinės Valstijos ir Indija stiprins savo bendradarbiavimą gynybos srityje. Indijos gynybos ministras Rajnathas Singhas ir jo amerikiečių kolega Pete‘as Hegsethas Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre pasirašė 10 metų trukmės pamatinį susitarimą dėl partnerystės gynybos sektoriuje.  „Stipriname savo koordinavimą, keitimąsi informacija ir techninį bendradarbiavimą.

Apie 30 teisininkų pateikė skundą prieš Prancūzijos teisingumo ministrą, kaltindami jį netiesiogine parama buvusiam šalies prezidentui Nicolas Sarkozy, šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę. Dešiniojo sparno lyderis, kuris vadovavo Prancūzijai 2007–2012 metais, praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu dėl to, kad mėgino savo rinkimų kampaniją 2007 metais finansuoti iš tuometinio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi gautomis lėšomis.

Lietuviai „patys iš Baltarusijos teritorijos perkelia cigaretes meteorologiniais zondais“, kad užsidirbtų iš perpardavimo, pareiškė Aliaksandras Lukašenka, lankydamasis Berezino biosferos draustinyje. Tradiciškai jis, kaltindamas kaimynines valstybes dėl įvairių negandų, įrodymų nepateikė. „Tokias sąlygas jiems sukūrė jų pačių valdžia, nutraukusi normalius prekybos ryšius ir pastatydama tvorą pasienyje“, – teigia diktatorius, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma nugalėti Europoje stiprėjančias populistines partijas. „Manau, kad dabar parodėme likusiai Europai ir pasauliui, jog įmanoma nugalėti populistinius judėjimus, jei rinkimų kampanijos metu skleidžiate teigiamą žinią savo šaliai“, – sakė R. Jettenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl sankcijų Rusijos biudžeto deficitas kitais metais sieks mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių, o pagal optimistiškesnes prognozes – net iki 130 mlrd. dolerių. Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo spaudos konferencijoje. „Mes suprantame, kad šios [Rusijai taikomos] sankcijos gali lemti Rusijos biudžeto deficitą iki 100 mlrd. dolerių kitais metais. Turime įvairių analitinių vertinimų: kai kurie siekia apie 100 mlrd.

Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Kashas Patelis penktadienį pranešė, kad Mičigane sulaikyti keli asmenys, įtariami planavę smurtinį išpuolį Helovino savaitgalį. „Šį rytą FTB užkirto kelią potencialiam teroristiniam išpuoliui ir Mičigane sulaikė kelis asmenis, kurie, kaip įtariama, planavo Helovino savaitgalį surengti smurtinį išpuolį“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė FTB direktorius.  K. Patelis kol kas nepateikė daugiau informacijos, teigdamas, kad ji bus paskelbta vėliau.

Suomijos migracijos institucijos atsisakė suteikti prieglobstį 21 metų Rusijos piliečiui Danilui Muchametovui. Šių metų birželio 17 d. jis iššoko iš keleivinio traukinio „Adleris – Kaliningradas“, kai traukinys buvo Lietuvos teritorijoje. Savo pirmąjį interviu apie pabėgimo priežastis ir tai, kas vyko toliau, jis davė „Current Time“. 2004 metais gimęs Rusijos pilietis Danilas Muchametovas iš tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pabėgo birželio 17 dieną.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma įveikti populistines partijas, kurios stiprėja Europoje. „Manau, kad dabar likusiai Europai ir pasauliui parodėme, jog įmanoma įveikti populistinius judėjimus, jei agituosite siųsdami teigiamą žinią savo šaliai“, – teigė R. Jettenas.

Ukraina ir jos sąjungininkai bendromis jėgomis rengia taikos planą, kuris nuguls viename dokumente; atskirų šalių siūlomų alternatyvių „planų“ nėra. Šią žinią paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „RBC-Ukraine“. Pasak A. Jermako, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie tariamus alternatyvius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių „planus“. „Nėra skirting...

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

Tanzanijoje per tris dienas trukusius protestus dėl rinkimų žuvo apie 700 žmonių, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė pagrindinė opozicinė partija „Chadema“.  Protestuotojai penktadienį žygiavo į ekonominės sostinės Dar es Salamo centrą, sakė atstovas Johnas Kitoka.  „Šiuo metu mirčių skaičius Dar (es Salame) yra apie 350, o Mvanzoje – daugiau nei 200. Susumavus su skaičiais kitose vietose iš viso yra apie 700 (žuvusiųjų)“, – teigė jis.

Centristinė partija D66 nedidele persvara iškovojo pergalę Nyderlandų pirmalaikiuose rinkimuose, penktadienį savo prognozę skelbia vietos naujienų agentūra ANP. Jos teigimu, šios politinės jėgos surinktas balsų skaičius rodo, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas WIldersas) nebegali sumažinti atotrūkio.

Turkijos teismas penktadienį nuteisė aštuonis asmenis dėl sausį prabangiame slidinėjimo kurorte kilusio gaisro, per kurį žuvo 78 žmonės.  Skelbiama, kad tarp nuteistųjų yra ir viešbučio savininkas. Gaisras sausio 21 dieną įsiplieskė populiariame slidinėjimo kurorte Turkijos šiaurėje, kuriame per žiemos atostogas buvo apsistoję daug žmonių, įskaitant šeimas su vaikais.  Incidento, kilusio viešbutyje „Grand Hotel“ Kartalkajoje, metu taip pat buvo sužeista 130 žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

Latvijos parlamento sprendimas pasitraukti iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo siunčia „pavojingą žinutę“, penktadienį pareiškė Europos Taryba. Ketvirtadienį dauguma Latvijos deputatų nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji skatina „genderistines“ teorijas ir naujas lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos normas.

 Dešimtys Prancūzijos advokatų pateikė ieškinį prieš teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, kuris kalėjime aplankė buvusį šalies prezidentą Nicolas‘ą Sarkozy. Penktadienį paskelbtame ieškininiame pareiškime 30 advokatų kaltina ministrą šališkumu. G. Darmaninas viešai pareiškė savo „liūdesį“ dėl N. Sarkozy skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Po paskelbimo apie karinių pajėgų sumažinimą Rumunijoje, JAV valdžios pareigūnai NATO sąjungininkėms pranešė apie Vašingtono ketinimus taip sumažinti dislokuotų karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį teigė, kad per pirmąjį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Pietų Kinijos jūros, Honkongo ir Sindziango. „Taip pat išreiškėme rimtą susirūpinimą dėl veiksmų Pietų Kinijos jūroje, kaip ir dėl padėties Honkonge ir Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – po derybų Pietų Korėjoje žurnalistams sakė S. Takaichi.

Madride (Ispanija) lapkričio 4 d. vyks itin slaptas 35 šalių atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip toliau remti Ukrainą. Žiniasklaida skelbia, kad „Norinčiųjų koalcijos“ pasitarimas vyks už uždarų durų, o dalyviams net bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Kaip rašo „El Mundo“, susitikimas organizuojamas laikantis griežto slaptumo.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad netrukus „dvokianti“ Europa mokės jo šaliai už švarų orą, o pats pažadėjo, jog Baltarusija nesikiš į karą, jei nepatirs išorinės agresijos, skelbia „Zerkalo“. Netrukus Europa mokės Baltarusijai už švarų, gryną orą, susidarantį iš šalies miškų ir pelkių – tokią mintį A. Lukašenka išsakė spalio 31 d., lankydamasis Berezinos biosferos draustinyje.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymas pradėti branduolinių ginklų bandymus buvo atsakingas žingsnis. „Turime turėti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę. Tai yra mūsų atgrasymo pagrindas, – pareiškė P. Hegsethas. – Supratimas ir bandymų atnaujinimas yra gana atsakingas, labai atsakingas būdas tai pasiekti.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pareiškė, kad bet kokie mėginimai nugalėti Rusiją karine jėga yra pasmerkti nesėkmei. Kalbėdamas pirmojo Tarptautinio Rusijos ir NVS tautų festivalio atidaryme, jis teigė, jog Vakarai siekia suskaldyti šalį ir pakirsti jos vertybinius pagrindus, tačiau esą „tautų brolybė išlieka nesulaužoma“, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį per aukšto lygio derybas Malaizijoje pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra „nesustabdoma istorijos tendencija“. Šiuos komentarus, apie kuriuos pranešė Pekinas, Kinijos gynybos ministras išsakė Kvala Lumpūre vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikime susitikęs su kolega iš JAV Pete‘u Hegsethu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vokietijos degalinėje spalio 31 d. nugriaudėjo galingas sprogimas. Per incidentą Kastrope-Raukselyje sužeisti 4 žmonės – du iš jų sunkiai, skelbia „Bild“. Pasak ugniagesių tarnybos atstovo, sprogimas įvyko sunkvežimių remonto dirbtuvėse. Manoma, kad remonto darbų metu užsidegė ir sprogo autocisterna. Dviem sunkiai sužeistiems žmonėms pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, jie paruošti transportuoti sraigtasparniu į ligoninę. Dar du asmenys patyrė lengvus sužalojimus.

Estijos kariuomenės vado manymu, šalyje girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį, rašo visuomeninis transliuotojas ERR. „Kalbama, kad kitas (taikinys – ELTA) bus Narva, o tai tik kursto isteriją ir neatspindi realybės. Manau, kad informacinėje erdvėje trūksta tikslumo“, – interviu žurnalui „Sõdur“ sakė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo.

Izraelis pagal JAV tarpininkaujant pasiektą paliaubų susitarimą į Gazos Ruožą grąžino dar 30 žuvusių palestiniečių palaikų, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė ligoninė.  Nasero medicinos komplekso Kan Junise atstovai AFP sakė, kad „Izraelis perdavė 30 palestiniečių kalinių kūnų pagal mainų susitarimą“. Pagal paliaubų susitarimą Izraelis turi perduoti 15 palestiniečių kūnų už kiekvieną mirusį įkaitą, kuris jam grąžinamas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

Rygos Domo aikštėje lapkričio 6 dieną vyks demonstracija prieš pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Kaip pažymi moterų teises ginančios organizacijos MARTA atstovė Beata Jonitė, už pasitraukimą balsavusios partijos neįsiklausė į Latvijos žmones. „Neatgręžkime nugaros Latvijos visuomenei ir kiekvienai smurto aukai. Netoleruokime Konvencijos pasmerkimo. Apginkime savo demokratiją ir žmogaus teises“, – ragino ji.

Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, pasienio punkte „Brestas“ į Lenkiją laukiančių patekti autobusų eilė ėmė staigiai augti, skelbiama „Zerkalo“, remiantis Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimo duomenimis. Pagal šios institucijos informaciją, spalio 30 d. 18 val. iš Baltarusijos į Lenkiją išvykti laukė 90 autobusų. Prieš parą eilėje stovėjo 50 autobusų. Spalio 31-osios rytą eilėje laukė 65 autobusai.. Praėjusį penktadienį „Brest“ autobusų spūsties išvis nebuvo.

JAV įvedus sankcijas, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro patiria sunkumų gauti atlyginimą, ketvirtadienį sakė jo advokatas.  G. Petro, jo žmona, vienas jo sūnų ir vidaus reikalų ministras neseniai buvo įtraukti į JAV iždo departamento juodąjį sąrašą. Baltieji rūmai kaltina G. Petro negebėjimu kovoti su narkotikų prekeiviais. Sankcijos įšaldė jų turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir neleidžia bendradarbiauti su įmonėmis, susijusiomis su JAV.

Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos ir Šiaulių apkrityse sukčiai įvairiais būdais iš žmonių išviliojo apie 122,5 tūkst. eurų, pranešė policija.  Didžiausią žalą patyrė vilnietis – iš jo per tris mėnesius buvo išviliota beveik 60 tūkst. eurų. Kaip skelbia Policijos departamentas, ketvirtadienį 14.19 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) gavo vyro (gim. 1956 m.) pranešimą. Jis pasakojo, kad nuo sukčių nukentėjo rugpjūčio 1–spalio 27 dienomis.

Lenkijoje siautėjant stiprioms audroms, ketvirtadienio naktį ir penktadienio rytą Lenkijos gaisrininkai reagavo į beveik 1,9 tūkst. iškvietimų, buvo sužeisti septyni žmonės, penktadienį ryte pranešė Lenkijos nacionalinis transliuotojas. Stiprios liūtys ir vėjai, kurių greitis siekė 100 kilometrų per valandą, talžė didžiąją Lenkijos dalį, o labiausiai nukentėjo šalies šiaurės ir vakarų regionai, taip pat centrinės sritys, įskaitant sostinę Varšuvą.

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį Malaizijoje vyksiančio viršūnių susitikimo metu savo JAV kolegai Pete'ui Hegsethui sakė, kad abi šalys turėtų kurti pasitikėjimą, pranešė Pekinas.

JAV atšaukė planuotą prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Budapešte po to, kai iš Kremliaus sulaukė memorandumo, kuriame išdėstyti bekompromisiai reikalavimai Ukrainos atžvilgiu, rašo portalas „TVP World“, remdamasis penktadienį dienraštyje „Financial Times“ paskelbta informacija.