Kaip priminė Higienos instituto (HI) specialistai, traumų rizika žiemą ypač išauga dėl sniego, ledo ir plikledžio.
„Paslydus dažniausiai patiriami rankų lūžiai, čiurnų traumos, raiščių patempimai ar net galvos sužeidimai, todėl atsargumas būtinas kiekvienam.
Kasdieniu saugumu pasirūpinti privalo tiek aktyvūs žiemos sporto mėgėjai, tiek vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dėl silpnesnės pusiausvyros pasekmės gali būti ypač sunkios“, – įspėjimu dalinosi HI.
Kaip išvengti traumų?
Visuomenės sveikatos biurai visoje Lietuvoje primena pagrindinius saugumo principus šaltuoju metų laiku:
- Pasirūpinkite saugia aplinka – žiemą pabarstykite smėliu takus ir laiptus, venkite slidžių vietų ir stačių nuolydžių.
- Judėkite atsargiai: eikite lėtai, mažais žingsniais, šiek tiek palinkę į priekį, o rankų nelaikykite kišenėse – jos padeda išlaikyti pusiausvyrą.
- Rinkitės tinkamą avalynę su neslidžiu padu, atsisakykite aukštakulnių; jei naudojatės lazda – uždėkite specialų antgalį.
- Ypač atsargiai lipkite laiptais, laikykitės turėklų, neneškite vaikų ant rankų ir stebėkite kliūtis.
- Žiemos sporto entuziastams – šalmai ir tinkama apsauga yra būtini, nes galvos bei galūnių traumos itin dažnos.
- Rūpinkitės savimi ir artimaisiais – apsaugos priemonės bei saugūs įpročiai padeda ženkliai sumažinti traumų riziką.
Didžiausios klaidos patyrus traumą paslydus
Dažniausias klaidas paslydus ir patyrus traumą apžvelgęs sveikatingumo ir fizinio rengimo treneris Edvinas Šapovalovas patarė, ką būtina žinoti kiekvienam.
Pasak jo, viena didžiausių klaidų patyrus traumą yra delsimas kreiptis į medikus. „Lūžus kaului ar sumušus minkštuosius audinius, prasideda tinimas. Kadangi sutinusių vietų operuoti negalima (jei to prireikia), svarbu nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą“, – komentavo jis socialiniame tinkle.
Dar viena klaida – sužalotos vietos šildymas. Pasak specialisto, taip tik plečiasi kraujagyslės, dėl to intensyvėja kraujavimas į aplinkinius audinius ir tinimas.
„Vykstant tinimui ir jį šaldant, kraujagyslės siaurėja, kraujavimas silpnėja, dėl to mažėja ir tinimas. Ledo nevalia dėti tiesiogiai ant odos, jį nuo odos turi skirti medžiagos sluoksnis“, – patarimais dalinosi E. Šapovalovas.
Pasak jo, taip pat reikėtų imobilizuoti sužalotą galūnę: „Imobilizavimas padeda mažinti skausmą, kraujavimo pavojų ir kitus svarbius faktorius.“
Specialistas dalinosi, kad imobilizacijai nebūtini specialus įtvarai – tinka skara, šalikas, lazda, skėtis ir pan. „Sužalota galūnė nejudinama, netempiama, netiesinama!“ – perspėjo jis.
Treneris patarė, kad patyrus žasto ar dilbio kaulų lūžius galūnę nesunku imobilizuoti perrišant sužalotą ranką šaliku ar skarele prie krūtinės per kaklą. Tuo metu kojos kaulų lūžius galima imobilizuoti fiksuojant sužalotą koją prie sveikos (tas pats taikytina ir rankų ar kojų pirštų lūžiams).
E. Šapovalovas atkreipė dėmesį, kad didelė klaida ant sužeistos galūnės palikti žiedus, apyrankes ir kitokius aksesuarus – prasidedant tinimui jie vėlgi trikdo kraujotaką.
Kada kviesti greitąją medicinos pagalbą?
Specialistas kartu patarė, kada patyrus traumą reikėtų kuo skubiau kviestis greitąją medicinos pagalbą. Tą reikėtų daryti, jei:
- kaulai pradūrė odą (atviras lūžis);
- galūnė yra deformuota;
- sužalota vieta stipriai kraujuoja;
- net švelnus prisilietimas sukelia stiprų skausmą;
- įtariamas kaukolės kaulų, stuburo slankstelių, šlaunikaulio, kaklo, ar dubens kaulų lūžis;
- sužalota galūnė nutirpusi, sutrikę jutimai.
Jei žmogus griuvo ir trenkėsi galva, HI specialistai patarė stebėti, ar neatsiranda pykinimo, mieguistumo ar orientacijos sutrikimų – tai gali būti smegenų sukrėtimo požymiai, todėl būtina kreiptis į medikus.
E. Šapovalovas taip pat priminė, kad einant slidžiu pagrindu reikėtų naudoti „pingvino eiseną“ –lenkiantis į priekį svorio centrą reikėtų laikyti virš priekinės kojos. Be to, griūnant patariama nestatyti tiesios rankos, reikėtų stengtis gūžtis ir kristi ant šono.
