Už įstatymo pataisas balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 3, susilaikė 8. Didžioji dalis opozicijos narių balsavime nedalyvavo. Tai reiškia, kad jau kitais metais už valstybės lėšas laiduojama asmens sveikatos priežiūra gydymo įstaigose turi būti teikiama nemokamai, už šias paslaugas negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio.
„Privačios gydymo įstaigos nėra įpareigotos gydyti visų Lietuvos piliečių, nes jos veikia komerciniais pagrindais. O valstybės gydymo įstaigos, priešingai, paslaugas teikia visiems, nepriklausomai nuo to, gali žmonės mokėti papildomai ar visą kainą. (...)
Didžioji dalis mūsų visuomenės tokių galimybių neturi, todėl jos interesas yra stiprus viešasis sektorius. Mūsų, politikų, pareiga kaip tik ir yra užtikrinti paslaugų teikimą ir prieinamumą visiems Lietuvos piliečiams. Šis įstatymo projektas stiprina viešąjį sektorių“, – kviesdamas palaikyti įstatymų pataisas sakė Seimo narys socialdemokratas Andrius Busila.
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė akcentavo, kad dabar reguliavimas taps skaidresnis.
„Iki šiol galiojusiame įstatyme labai trūko skaidrumo, nebuvo aiškiai apibrėžta, kokias sveikatos paslaugas gyventojai gali gauti už valstybės lėšas, o už ką gydymo įstaiga gali paprašyti primokėti. Todėl papildomi mokėjimai labai ribojo pacientų pasirinkimą gauti paslaugas. Pakeitimų tikslas – sukurti aiškias ir sąžiningas taisykles, kada pacientas gali būti prašomas sumokėti papildomai, o kada ne“, – komentavo ji.
„Neatsakingai žaidžiate Lietuvos gyventojų sveikata“
Konservatorė Jurgita Sejonienė savo ruožtu teigė, kad atimant galimybę primokėti už paslaugas neapgalvotai žaidžiama Lietuvos gyventojų sveikata. Be to, dėl priimtų pataisų ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Įstatymo projektai, ką dabar patvirtino ir Seimo kontrolierius, yra pateikti skubotai, nesuderinus su socialiniais partneriais, įstatymų projektams kritines pastabas išsakė jūsų Vyriausybės Teisingumo ministerija, jūsų Vyriausybės teisės grupė, šio Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, socialiniai partneriai rašė laiškus, kur tikrai daug organizacijų prieštaravo dėl tokios formuluotės.
„Man apmaudu, kad jūs taip neatsakingai žaidžiate Lietuvos gyventojų sveikata“, – teigė J. Sejonienė.
Dabartinė formuluotė tikrai neatspindi pacientų lūkesčių. Neabejoju, kad šiais įstatymo projektais pirmiausia bus pakenkta Lietuvos gyventojams, sveikatos priežiūros paslaugų gavėjams, tai yra pacientams. Dėl to jie negalės gauti geresnės paslaugos, negalės tos paslaugos gauti greičiau.
Ir neabejotinai mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Ir jeigu jūs galvojate, kad 2013 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas nieko nereiškia, tai pakartosiu jums dar kartą. Bet man apmaudu, kad jūs taip neatsakingai žaidžiate Lietuvos gyventojų sveikata“, – teigė ji.
Mato pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antrino parlamentarei, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą neišvengiamas. Ji priminė, kad dar birželio mėnesį virš 70 organizacijų, vienijančių pacientus, medikus, taip pat – profesinės sąjungos kreipėsi į Seimą ir ragino „nenaikinti paciento valios autonomijos, galimybių pasirinkti geresnį, labiau personalizuotą gydymą ir finansiškai prie to prisidėti.“
„Deja, tuomet į organizacijų nuomonę nebuvo atsižvelgta ir vienas pagrindinių Sveikatos apsaugos ministerijos argumentų buvo tas, kad socialiniai partneriai neva jau dalyvavo procese ir savo pozicijas išsakė“, – kalbėjo Seimo narė.
Pasak jos, su tuo nesutikdamos organizacijos kreipėsi į Seimo kontrolierę. „Lapkričio 24 dieną Seimo kontrolierė pateikė savo išvadą, kurioje nustatyta, kad informacijos nepateikimas mažina teisėkūros skaidrumą neatitinka gero viešojo administravimo ir teisėtų lūkesčių principų, kad ministerija pažeidė viešojo administravimo subjekto veiklai taikytinus teisėtumo, skaidrumo ir išsamumo principus.
Nustatyta, kad pareiškėjas, tai yra organizacijos, pagrįstai suabejojo ministerijos veikla, kad reikalavimų nesilaikymas riboja suinteresuoto asmens teisę dalyvauti teisėkūros procese ir kad nepateikiama informacija apie tai, kokį poveikį numatomas teisinis reguliavimas turės pacientų grupių galimybėms gauti individualiai tinkamiausias sveikatos priežiūros paslaugas, neužtikrina deramo sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsaugos ir ji nebūtų visavertė.
Priėmus tokį įstatymą, koks jis šiandien yra pateiktas tokios redakcijos po tokios Seimo kontrolieriaus išvados, tai yra ir Konstitucijos, ir teisėkūros pagrindų įstatymo pažeidimas ir pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą.
Kada leistų prisimokėti?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimą pasiekė parlamentiniame Sveikatos reikalų komitete (SRK) patobulintas, šiek tiek pakoreguotas įstatymo pataisų variantas.
Jame atsirado tam tikrų išlygų – pavyzdžiui, dėl nemedicininių paslaugų („komforto“), dėl pacientų pageidavimo gauti brangiau kainuojančią medicininę priemonę.
Tokiais atvejais, jei pacientas norėtų gauti mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas, jis turėtų raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja mokamų.
Projektas numato, kad mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugas pageidaujantis gauti pacientas taip pat turės raštu patvirtinti, kad atsisako tokių valstybės apmokamų paslaugų ir pageidauja gauti mokamas.
Nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką nustatys sveikatos apsaugos ministras. Pagal šią metodiką apskaičiuotas mokamas nemedicinines aptarnavimo paslaugų kainas nustatys jas teikiančios įstaigos vadovas.
„Šis įstatymo projektas stiprina viešąjį sektorių“, – sakė A. Busila.
Tuo metu sąrašą visų medicininių priemonių, pavyzdžiui, renkantis lęšiuką ar protezą, kurių kainų skirtumai gali būti apmokami paciento lėšomis, tvirtins Vyriausybė. Ji taip pat nustatys kainų skirtumų apmokėjimo tvarką.
Įstatymo projektą pasirašius prezidentui, nauja tvarka turi įsigalioti nuo kitų metų gegužės 1 d.
Primename, kad Seime taip pat pradėtos svarstyti SAM pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma VLK sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų pirmiausia sudarytų su viešojo sektoriaus įstaigomis. Privačios įstaigos sutartis su VLK galėtų sudaryti dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti viešasis sektorius.
Netiki, kad eilės sumažės
Primename, kad įstatymų pataisos sulaukė daug Seimo opozicijos, dalies medikų ir pacientų organizacijų kritikos.
Prieš įstatymo svarstymą Seime Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS), Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) atstovų pasirašytame kreipimesi Seimo pirmininkui ir visoms parlamento frakcijoms teigiama, kad šie svarstomi teisės aktai leidžia aiškiai įžvelgti pacientų teisių pažeidimo ir visų nuosavybės tipų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) finansinio nestabilumo riziką.
Medikų organizacijos siūlė grąžinti teisės aktų projektus tobulinimui, kol nebus aiškiai reglamentuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų bazinių paslaugų aprašai, išaiškinta dėl sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK) sudarymo.
Taip pat siūlyta palikti pacientams teisę rinktis papildomas brangiau kainuojančias ar mokamas paslaugas, neįeinančias į PSDF apmokamą ir aiškiai reglamentuotą bazinę paslaugą.
Gydytojų asociacijos taip pat teigė įžvelgiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinio nestabilumo bei specialistų stokos didėjimo riziką. Jos būtinai siūlė prieš priimant sprendimus dėl prioriteto sutartims su ligonių kasomis sudaryti būtinai atlikti poveikio analizę – kaip bus užtikrinamas pakankamas paslaugų masto teikimas ir ar pacientams nepablogės paslaugų kokybė.
„Jei sumažės ir darbuotojų atlyginimai, didės specialistų ir slaugytojų emigracija, o pastarųjų trūkumas jau dabar yra kritinis. Uždraudus galimybę teikti papildomas mokamas paslaugas, kyla rizika darbuotojų atlyginimo stabilumui bei regioninių antrinio lygio ASPĮ išlikimui“, – rašyta kreipimesi.
