Naujienų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, prieš dvejus metus Santaros klinikų Vaikų anesteziologijos-reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje vyko labai panašūs procesai kaip šiomis dienomis su vaikų neurochirurgais.
Jų pavardžių neviešinti prašiusių gydytojų teigimu, stebint tai, kas pastarosiomis savaitėmis rutuliojosi viešojoje erdvėje, aplankė deja vu jausmas.
Pasak jų, būtent tai ir paskatino prabilti apie kelerių metų senumo įvykius, mat liūdina formuojamas viešas naratyvas, kad tokie įvykiai esą pavieniai.
Įtampa išaugo pasikeitus vadovybei
Kaip pasakojo medikai, prieš porą metų esą būtent pasikeitusi vadovybė, didėjanti įtampa ir sparčiai blogėjanti darbo atmosfera iš vadinamojo vaikų kardiochirurginės reanimacijos skyriaus privertė pasitraukti keturis gydytojus – iš esmės pusę visos komandos.
Teigiama, kad problemos skyriuje nesibaigusios ir dėl tų pačių priežasčių skyrių po metų paliko dar viena gydytoja, o šiemet rudenį išėjusios ir dvi ilgametės slaugytojos.
Šaltinių tvirtinimu, nors problemų skyriuje dėl komunikacijos būta ir anksčiau, jos esą paaštrėjo tuomet, kai Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centrui pradėjo vadovauti dabartinis įstaigos generalinis direktorius Tomas Jovaiša, o viena iš skyriaus gydytojų, kuri, kaip teigiama, neva teikusi skundus apie kolegas, vėliau laimėjo skyriaus vedėjo konkursą.
Pasak naujienų portalo tv3.lt kalbintų gydytojų, esą nuo to laiko skyriuje ėmė ryškėti mobingo apraiškos. „Atsirado ignoravimas ir šaltas bendravimas, nekomentuojami gydymo pakeitimai, draudimas reikšti profesinę nuomonę, menkinantys pasisakymai, formuojama neigiama nuomonė apie tam tikrus darbuotojus, aiškus „palankių“ ir „nepalankių“ skirstymas, diskriminaciniai darbo ir atostogų grafikai, neišdirbamos valandos ir netolygus krūvis“, – vardijama bendrame gydytojų atsiųstame laiške.
„Darbuotojai bijojo pasakyti nuomonę“
Gydytojai teigė, kad vaikų kardiochirurginės reanimacijos skyriuje taip pat buvo planuojama reorganizacija. (Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dabartinė krizė Neurochirurgijos centre, kaip pasakojo patys pasitraukę gydytojai ir ligoninės administracija, įvyko po kelių padalinių struktūrinio sujungimo.)
„Nauja vedėja pradėjo skųsti kolegas, buvusį vedėją, kaip neprofesionaliai čia dirbame, kaip turime pakeisti skyriaus struktūrą ir panašiai. Tačiau užuot pasidomėjęs, kaip yra iš tikrųjų, pasikalbėjęs su kitais darbuotojais, centro vadovas pareiškė, kad vyks skyriaus reorganizacija.
Planuota, kad vaikai po kardiochirurginių operacijų bus gydomi Vaikų ligoninės reanimacijoje, kur žmonės neturi patirties gydant tokius pacientus. Juk ši sritis yra labai siaura ir nišinė, reikia tikrai ne vienerių metų, kad perprastum visus gydymo niuansus“, – pabrėžė viena gydytoja.
„Susidarė įspūdis, kad administracija ne visada mato tikslą išsaugoti patyrusius vaikų ligų specialistus.“
Tiesa, kaip pasakojama, tuo metu skyriaus gydytojai ir slaugytojos „atsilaikė“ – planuotų struktūrinių pokyčių buvo atsisakyta vadovui įsiklausius į darbuotojų argumentus: „Tuo metu vadovas mus išgirdo, pakeitė savo nuomonę. Ir vedėja tada išvis išėjo iš skyriaus, bet vėliau grįžo, sudalyvavo konkurse ir jį laimėjo.“
Šaltinių teigimu, atmosfera skyriuje jai vadovaujant esą buvo tapusi tokia, kad kai kurie gydytojai bijodavo pasakyti savo nuomonę: „Visi mes turime gydytojo licencijas ir negali pasakyti, kad aš tai moku, o tu – ne, reikia viską spręsti aptarimo būdu. O būdavo taip – arba turi būti pagal ją, arba niekaip.
Buvo prieita prie tokios situacijos, kad kai kurie gydytojai bijodavo pasakyti savo nuomonę, nes bijodavau jos reakcijos. Tai tokie dalykai tiesiog netenkino. Dauguma gydytojų ir slaugytojų ėjo pas psichologus, jie suprato, kad situacija yra rimta, bet pati vedėja į susirinkimus nėjo.“
Pasak gydytojų, taip situacija skyriuje tik blogėjo, psichologų ir reagavimo komandų įsitraukimas problemų neišsprendė. Supratus, kad niekas nepasikeis, dalis gydytojų ir nusprendė palikti darbą skyriuje.
Vaikų gydytojai jaučiasi nustumti
Pasak medikų, turbūt šio skyriaus darbuotojai – ne pirmi ir ne paskutiniai, susidūrę su tokiomis problemomis, mat jų apraiškų greičiausiai galima aptikti ne viename ligoninės skyriuje. Vis tik labiausiai liūdina tai, kad vaikų gydytojai atrodo lyg nustumiami.
Apgailestauta, kad gydytojai darbą buvo priversti palikti ne dėl to, kad jo nemylėtų ar sunkių budėjimų, stokojant didesnio atlyginimo, bet dėl administracijos požiūrio:
„Kadangi vaikų intensyvios terapijos pacientų gydymas yra sudėtingas, imlus žmogiškiesiems resursams ir nėra pelningas, mums susidarė įspūdis, kad administracija ne visada mato tikslą išsaugoti patyrusius vaikų ligų specialistus.
Tie, kas dirba su vaikais, kaip sakome, esame „vaikų fanai“, nes ne kiekvienas gali su jais dirbti. Taigi tai neatrodo kaip „komunikacijos klaida“, o daugiau sisteminis požiūris.“
Situacijai Neurochirurgijos centre atrodant labai panašiai, gydytojos kėlė rimtus klausimus: „Ar tai – pavieniai pasitraukimai, ar pasikartojantis vadovavimo modelis, galintis turėti įtakos vaikų saugai ir gydymo kokybei?“
„Meluočiau, kad nėra likę skaudulio“
Be kita ko, priminti ir neseni įvykiai – nors prieš kurį laiką triukšmą dėl darbo sąlygų kėlė ir gydytojai radiologai, jį pavyko numalšinti be didesnių nuostolių.
„Jiems su administracija pavyko susitarti, kadangi jų teikiamos paslaugos yra mokios, o čia susiduriame su nemokiomis paslaugomis – tiek vaikų kardiochirurgija, tiek vaikų neurochirurgija ir apskritai viskas, kas susiję su vaikais, yra labai nemoku. Ir dabar, kas vyksta ir yra susiję su vaikų gydytojais, yra taip lengvai, sakyčiau, „nurašoma“. Nors dveji metai praėjo, meluočiau, kad nėra likę skaudulio“, – atviravo viena gydytoja.
Ji kartu stebėjosi viešojoje erdvėje išsakyta nuomone, kad ne visur pasiteisina atskirti vaikų ir suaugusiųjų specialybes, nes pacientų srautai nėra vienodi.
„Kalbame apie trečio lygio ligoninę, kur turėtų būti ir prestižo reikalas išlaikyti šias paslaugas ir siauro profilio specialistus – dėl garbės ir vaikų ateities.“
„Ten, kur yra didesni pacientų srautai, tai labai pasiteisina, nes tie, kas visą laiką operuoja vien vaikus, jų įgūdis yra geresnis, tačiau nišinėse specialybėse, o neurochirurgija yra viena iš jų, vaikų operacijų srautas yra toks nedidelis, kad jeigu specialistai atlieka tik tą darbą, kyla iššūkių išlaikyti jų kompetencijas“, – šią savaitę Seime kalbėjo T. Jovaiša.
Gydytoja su tuo nebuvo linkusi sutikti: „Mes juk kalbame ne apie kokią mažą rajono ligoninę, kur vienas daktaras gali ir pilvo skausmus pagydyti, ir ranką sugipsuoti, ir ausį išplauti. Mes kalbame apie trečio lygio ligoninę, kur turėtų būti ir prestižo reikalas išlaikyti šias paslaugas ir siauro profilio specialistus – dėl garbės ir vaikų ateities.“
Pasak pašnekovų, nors ir tuomet iš pacientais nuogąstavo, kaip vienu metu skyrių palikus tiek darbuotojų toliau bus užtikrinamos paslaugos, vadovybė ramino, kad darbas tęsiasi: „Panašiai kaip yra dabar, kad „viskas gerai“. Nesvarbu, kad vaikų kardiochirurginėje reanimacijoje dauguma dirba ne vaikų specializacijos gydytojai.“
Ligoninė: galiojusi tvarka neatitiko reikalavimų
Paprašyta pakomentuoti šią situaciją Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pateikė kiek kitokius aiškinimus.
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme teigiama, kad iki 2023 m., kai įvyko konkursas Vaikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti ir jį laimėjo naujas padalinio vadovas, anksčiau skyriuje gyvavusi tvarka, kai dauguma gydytojų budėdavo tik naktimis kartą ar kelis per savaitę, neatitiko klinikinės kokybės reikalavimų.
„Taip pat tai neužtikrino gydymo tęstinumo, mažuosius pacientus kiekvieną dieną gydė vis kitas gydytojas, todėl buvo nuspręsta keisti darbo organizavimą ir paties darbo pobūdį siekiant užtikrinti tęstinį vaiko gydymą ir slaugą“, – rašoma ligoninės atsiųstame komentare.
Klinikos nurodė, kad šiame skyriuje gydomi pacientai nuo naujagimių iki 18 metų, „todėl labai svarbu skirti laiko ne tik įsigilinti į klinikinę situaciją, bet ir užtikrinti konsultacijas šeimai“.
„Daliai kolegų Santaros klinikos buvo ne pirma, o antra ar net trečia darbo vieta, todėl tokie darbo struktūros pokyčiai nebuvo priimtini ir jie nusprendė nutraukti darbo santykius.“
„Todėl nutarta vadovautis rotacijos principu, kai gydytojai savaitę dirba dienomis, vėliau keičiasi su kolegomis ir eina budėti. Ne visiems to meto padalinio darbuotojams toks principas buvo priimtinas.
Jie kėlė reikalavimus organizuoti atskirų medikų darbą tik budint paromis, kas neužtikrino klinikinių paslaugų kokybės bei tęstinės paciento priežiūros, ir kilo grėsmė, jog nebus laiku priimami reikalingi sprendimai.
Daliai kolegų Santaros klinikos buvo ne pirma, o antra ar net trečia darbo vieta, todėl tokie darbo struktūros pokyčiai nebuvo priimtini ir jie nusprendė nutraukti darbo santykius“, – komentavo klinikos.
Aplinkybių, kad, kaip teigia patys gydytojai, jie išėję dėl ėmusių ryškėti mobingo apraiškų, ligoninė nepakomentavo.
Teigia, kad susiformavo stabili komanda
Ligoninė patvirtino, kad dėl vaikų po kardiochirurginių operacijų gydymo vaikų padalinyje vyko darbinės diskusijos, kuriose dalyvavo visa padalinio komanda, tačiau įvertinus demografinę mūsų šalies situaciją, siekiant užtikrinti specialistų kompetencijas bei paslaugų tęstinumą, Santaros klinikų strategija yra išlaikyti vaikų ir suaugusiųjų širdies chirurgiją vienoje vietoje.
Klinikos taip pat nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo darbo santykius nutraukė 2 gydytojai (vienas iš jų išėjo į pensiją, kitas ligoninėje dirbo ne visu krūviu ir turėjo savo privačią veiklą).
„2 gydytojai, dirbę ne tik šiame padalinyje, pasididino krūvį kituose Santaros klinikų padaliniuose. Visi 4 gydytojai iš viso užėmė 2,5 etato skyriuje. Palaipsniui nuo 2023 m. rugsėjo prie komandos prisijungė nauji gydytojai.
Po šių pokyčių susiformavo stabili komanda, plečiasi skyriaus klinikinė veikla, daugėja gydomų pacientų ir numatoma skyriaus plėtra“, – teigiama atsiųstame atsakyme.
Nulinė tolerancija smurto apraiškoms
Įstaiga pridūrė, kad organizacinės kultūros pokytis Santaros klinikose prasidėjo dar 2021 m. pabaigoje, kai įstaigoje pradėjo dirbti organizacinis psichologas, o 2022 m. birželį buvo patvirtinta Nulinės tolerancijos smurtui bei smurto apraiškų darbo aplinkoje prevencijos ir psichosocialinių sąlygų gerinimo politika, kurioje numatytas visas reagavimo į smurto darbe apraiškas algoritmas:
„Nulinės tolerancijos smurtui politikoje numatyta, jog Darbuotojų elgesio kodekse įtvirtintų elgesio principų privalo laikytis visi Santaros klinikų darbuotojai, nepaisant jų einamų pareigų ar darbuotojų tarpusavio profesinių ryšių.
Organizacinės kultūros pokytis nėra greitas ar lengvas. Sveikatos priežiūra ir paslaugų teikimas pacientams – tai komandinis darbas, todėl labai svarbu ne tik kiekvieno komandos nario profesinės kompetencijos, bet ir gebėjimas dirbti drauge, siekti bendro tikslo, bendrauti pagarbiai ir užtikrinti saugią bei orią aplinką kiekvienam komandos nariui.“
Pažymėta, kad šiuo metu Santaros klinikose dirba 3 organizaciniai psichologai, į kuriuos gali kreiptis bet kuris ligoninės darbuotojas, kuris susiduria su smurtiniu elgesiu darbo vietoje.
„Šie specialistai padeda ir padalinių vadovams spręsti kylančias konfliktines situacijas, atlieka mediacijas, ieško būdų, kad komandos galėtų susikalbėti. Reagavimo komanda – tai 14 skirtingų specialybių (slaugytojai, gydytojai, organizaciniai psichologai, žmogiškųjų išteklių valdymo, komunikacijos specialistai) darbuotojai, praėję specialius mokymus, kad padėtų neformaliomis priemonėmis spręsti kylančius nesutarimus tarp kolegų“, – komentavo įstaiga.
Ligoninėje taip pat veikianti Etikos komisija – formalus kolegialus darinys, į kurį kreipiamasi tada, kai nepavyksta situacijos išspręsti kitomis priemonėmis – pasitelkus organizacinius psichologus, Reagavimo komandą.
„Etikos komisija vertina, ar darbuotojo elgesys atitinka Santaros klinikų darbuotojų elgesio kodeksą ir jame įtvirtintus darbuotojų elgesio principus. Yra pasitaikę atvejų, kai dėl nederamo elgesio buvo nutraukti darbo santykiai.
Džiaugiamės, kad vis daugiau kolegų išdrįsta kreiptis pagalbos į organizacinius psichologus, Reagavimo komanda ar patys aiškiai nustatyti bendravimo ribas. Deja, turime pripažinti, kad netinkamo elgesio apraiškų įstaigoje tikrai yra. Per 3 metus Reagavimo komanda sulaukė 46 kreipimusi, padėjo išspręsti 38 atvejus ir tik 8 perdavė Etikos komisijai“, – teigė Santaros klinikos.
