santaros klinikos

Sostinės savivaldybė pritarė projektiniams siūlymams, numatantiems papildomo Santaros klinikų korpuso įrengimą. Kaip praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“, naujajame korpuse ketinama įkurdinti kraujo donorystės centrą bei biobanką. „Prie esamo gydymo paskirties pastato – laboratorinės diagnostikos centro su administracinėmis patalpomis projektuojamas naujas korpusas skirtas biobanko, ląstelių terapijos centro (LTC) ir geros gamybos praktikos bei kraujo donorystės centro (GGP) veiklai.

Kalbant apie įvairių medicininių procedūrų ir operacijų metu gydytojų taikomą bendrąją nejautrą arba kitaip – narkozę visuomenėje vis dar apstu įvairių mitų.

Nors atrodytų, kad sąnarių problemos turėtų užklupti jau brandžiame amžiuje, tačiau taip nėra. Sąnariai gali pradėti dėvėtis ir anksčiau, o agresyvus artritas pasireikšti išvis jauname amžiuje. Negana to, jo negydant žmogui gali grėsti net neįgalumas. Kaip kuo ilgiau išsaugoti sveikus sąnarius ir ką daryti, jei jau skauda? Sakoma, kad artritas egzistuoja nuo tada, kai gyvos būtybės įgavo tvirtą kaulinį skeletą.

Spalį minint supratimo apie kepenų vėžį mėnesį Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kviečia į akciją dėl šios ligos išsitirti nemokamai.  Kaip pažymima, ši vėžio forma, deja, beveik dvigubai dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.  Siekiant laiku išaiškinti ligą Santaros klinikos kartu su PLC Panorama bei Vilniaus krašto radiologų asociacija kviečia daugiau dėmesio skirti savo sveikatai – pasitikrinti kepenis ir tulžies pūslę.

Nuo 2022 metų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre pacientai, sergantys gydymui atsparia arba atsinaujinusia ūmia mieloleukemija, gydomi viena moderniausių pasaulyje taikinių terapija – menino inhibitoriumi revumenibu.

Augantis peršalimo ligų ir COVID-19 atvejų skaičius koreguoja ir vidaus tvarkas ligoninėse. Štai Santaros klinikos jau paskelbė apie pacientų lankymo ribojimus. Informuojama, kad dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus Vidaus ligų diagnostikos skyriuje nuo 2024 m. spalio 15 d. iki spalio 21 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas, išskyrus atvejus su skyriaus vedėjo leidimu.

Spalį – supratimo apie krūties vėžį mėnesį – Santaros klinikų gydytojai radiologai ragina moteris ir jų artimuosius nelikti abejingus, skiri laiko savo sveikatai ir pasirūpinti ankstyva diagnostika. Lietuvoje vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal ją 50–69 metų amžiaus moterys, nejaučiančios jokių simptomų, kviečiamos profilaktiškai pasitikrinti vieną kartą per dvejus metus.

Nors atrodytų, kad apie saugius lytinius santykius šiuolaikiniame pasaulyje šnekama daug, gydytojai kalba apie lytiškai plintančių ligų bumą. Jos neretai jau savaime atrodo gėdingos, bet dažnai šių infekcijų pasigaunama „einant į kairę“, tad jas stengiamasi nuslėpti. Taip ligas ne tik galima toliau tyliai platinti – šitaip maskuojama ir tiksli statistika bei sergamumo mastas.

Nors apie mirtį ir juo labiau galimybę po jos dar įprasminti gyvenimą kalbėti nori ne dažnas, vis tik gydytojai, donorystės entuziastai, pažymi, kad šis klausimas turėtų būti aptartas kiekvienoje šeimoje. Pasak jų, mirtis kitą kartą nesirenka laiko, tačiau jos akivaizdoje artimiesiems būtų lengviau priimti sprendimą. Konstatavus smegenų mirtį žmogus gali suteikti šansą pagyti ir toliau gyventi net iki 7–8 asmenų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro pacientams pradėta taikyti širdies laidžiosios sistemos stimuliacija (mediciniškai – kairiosios Hiso pluošto kojytės zonos, kuri yra atsakinga už elektros signalų perdavimą į kairiąją širdies pusę, pumpuojančią deguonies prisotintą kraują į visą kūną). „Tai yra speciali technika, kuria elektros impulsai tikslingai nukreipiami į reikiamą širdies zoną, kad būtų atkurtas sinchroniškas širdies skilvelių darba...

Plaučių vėžys – itin klastinga liga ir dauguma atvejų nustatoma jau gerokai pažengusi. Gydytojai gi sklaido mitus, kad šis vėžys užklumpa tik rūkorius. Pasirodo, ligos įkaitu šiandien gali tapti bet kuris, mat riziką susirgti didina sparčiai auganti oro tarša. Viena išeičių bent anksti „pagauti“ ligą – ankstyvoji patikra, kuri, tikimasi, nuo kitų metų bus nemokamai prieinama ir lietuviams. Plaučių vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.

Sąnariai endoprotezuojami juos pažeidus sunkioms ligoms arba traumoms, kai sąnarys nebegali tinkamai funkcionuoti, judesius lydi nuolatinis skausmas. Tačiau atsiradus pirmiesiems skausmams ir nustačius sąnarių pažeidimus dar nereiškia, kad juos būtina endoprotezuoti. Pirmiausia taikomi kiti, vadinamieji konservatyvūs gydymo metodai (mankštos, fizinio krūvio korekcija, fizioterapinės procedūros, vaistai nuo skausmo ir uždegimo, injekcijos ir kt.

Dirgliosios žarnos sindromas: pasiekti remisiją padeda tik kompleksinis gydymas Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.

Aptikus padidėjusį limfmazgį daugelį apninka nerimas: galbūt tai – vėžio ženklas? Gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė ramina, kad taip būna retu atveju, o limfmazgių padidėjimo priežastys paprastai būna kitos. Žmogaus kūne yra šimtai limfmazgių – jie yra ne tik matomose vietose, pavyzdžiui, ant kaklo, bet ir vidaus organuose ir kitose įvairiausiose lokacijose.

Sunkumas kojose, skausmas, patinimas – visa tai ne tik estetiškai varginančios, bet ir labai pavojingos ligos – venų varikozės – simptomai. Skaičiuojama, kad 40–60 proc. populiacijos patiria problemas dėl venų, daliai jų nesigydant laukia tragiškos pasekmės. VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas konstatavo, kad venų varikozė visuomenėje gerai žinoma ir plačiai paplitusi liga. Moterys – didesnėje rizikos grupėje Pasak jo, 40–60 proc.

Viena iš labai pavojingų kraujagyslių sistemos ligų – aortos aneurizmos. Būklę užleidus ir plyšus tokiam kraujagyslės išsiplėtimui žmogų dažnu atveju ištinka mirtis. Blogiausia, kad aneurizma paprastai nepasireiškia jokiais simptomais. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas, žmonės daugiausiai žmonės žino apie pilvo aortos aneurizmas.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad pankreatito – kasos uždegimo – diagnozė yra itin pavojinga, kitą kartą pareikalaujanti ir žmogaus gyvybės. Chirurgas prof. Audrius Šileikis pastebi, kad sunki ūmios ligos forma pusei pacientų išties gali baigtis mirtimi. Vis tik kitais atvejais, juolab sergant lėtiniu pankreatitu pacientai išgyvena. VUL Santaros klinikų pilvo chirurgo aiškinimu, kasa maždaug yra 22 cm ilgio, 4 cm pločio ir 3 cm storio pagrindinis virškinimo sistemos organas ir sveria 70 gramų.

Nors COVID-19 sergamumo pakilimas šiemet fiksuotas gerokai anksčiau – skaičiai ėmė augti dar liepos mėnesį, gydytojai ramina, kad liga labiau pavojinga išlieka rizikos grupės žmonėms. Vis tik infektologė prof. Ligita Jančorienė teigė, kad naujų pandemijų rizika niekur nedingo. Už lango – pats vasaros įkarštis, o sergamumas oro-lašeliniu būdu plintančia infekcija tik kyla.

Pokyčiai sveikatos sektoriuje: Vilniuje veikianti Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika nuo antradienio tapo Santaros klinikų filialu. Po sujungimo Sveikatos apsaugos ministerija tikisi geresnių finansinių rezultatų ir kokybiškesnių paslaugų.

Vilniuje, Santaros slėnyje, baigtas statyti Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centras, pirmadienį pranešė statybų bendrovė „Eikos statyba“. Pasak jos, šiuo metu vyksta pastato pridavimo valstybinei komisijai procedūros.

Egzotinės kelionės dovanoja ne tik nepamirštamų įspūdžių – per liepą Lietuvoje fiksuoti 3 dengės karštligės atvejai. Vienas susirgusiųjų gydytas ligoninėje.  Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.  Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre atliktos pirmosios operacijos, kurių metu pritaikytas iki šiol Lietuvoje nenaudotas metodas. Naviko pažeistas kaulas apšvitintas itin didele jonizuojančios spinduliuotės doze, o ne pašalintas kaip įprasta. Apšvitintas tik trumpam iš įprastos vietos išimtas kaulas, taip išvengiant spinduliuotės poveikio pacientui.

Lytiškai plintančios ligos Lietuvoje vis dar yra tokios, apie kurias gėda ne tik kalbėti, bet ir kreiptis į medikus, pastebi gydytojai. Dėl to kai kurių lytiškai plintančių ligų Lietuvoje pagal statistiką registruojama ir nustatoma gerokai mažiau kaimyninėse šalyse, o tai reiškia tik vieną: žmonėms jos arba nediagnozuojamos, arba diagnozavus – neregistruojamos.

Vargu ar kuris per savo gyvenimą nėra bent kartą patyręs galvos skausmo. Tiesa, skausmas skausmui nelygus – jei vieniems tai nutinka retkarčiais ir pakanka vaistų jam numalšinti, kiti kenčia stiprius lydimuosius reiškinius. Dar viena grupė pacientų dėl galvos skausmo privalo kuo skubiau kreiptis į medikus. Galvos skausmai yra viena dažniausių problemų, su kuo susiduria gydytojai neurologai ambulatoriniame darbe. Jie gali būti skirstomi į pirminius ir antrinius.

Kraujavimas iš nosies kaip reikiant išgąsdina pacientus. Pasirodo, vasarą tokia neganda gali užklupti dažniau, ypač vykstant atostogauti į šiltus kraštus. Gydytoja gi įspėja nedaryti klaidos ir prasidėjus kraujavimui neužversti galvos atgal, kaip daro daugelis.

Kartais galima išgirsti įvairių istorijų apie tai, kaip ligoninėse yra priimami į bėdą papuolę žmonės. Tačiau to, kas nutiko laidų vedėjai ir režisierei Reditai Survilaitei – nelinkėtų niekas. Atvykusi į gydymo įstaigą ji tokio nepagarbaus bendravimo nesitikėjo. Redita papasakojo, kas jai nutiko Vilniaus Santaros klinikose. O taip pat padėkojo Antakalnio ligoninės gydytojams už greitą reagavimą.

Hemofilija – reta, genetiškai paveldima sutrikusio kraujo krešėjimo liga, kai dėl kraujo krešėjimo patologijos kyla rizika nukraujuoti. „Svarbu konstatuoti, kad kelių dešimtmečių proveržis medicinos srityje neaplenkė ir hemofilija sergančiųjų, šiandien jiems jau galime suteikti visapusę pagalbą,“ – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja vaikų onkohematologė dr. Sonata Šaulytė-Trakymienė.

Medikų bendruomenėje – netektis. Mirė ilgametis VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas dr. Virgilijus Sakalinskas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gydytojo gyvybė užgeso pirmadienį.  V. Sakalinskas ėjo vaikų ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyriaus vedėjo pareigas Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje. Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju (otorinolaringologu) V. Sakalinskas dirbo daugiau nei 30 metų, stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje.

Karščio bangos ir vis dažniau pasitaikančios tropinės naktys daliai žmonių tampa rimtu išbandymu – netausodami sveikatos dalis jų dėl to net gali atsidurti priėmimo skyriuje. Vis tik neurologas Rytis Masiliūnas pasakoja, kad šiuo metu insultų dažnį labiau paveikia ne tiek orai, kiek dėl atostogų ir darbuotojų trūkumo regionų ligoninėse.

Nors vasara daug kam atostogų ir didesnio poilsio metas, sveikatos bėdos gali visur tykoti už kampo. Ne tik maudantis ežere ar baseine gali užklupti nemalonus ausies uždegimas. Problemų su šiuo organu gali atsirasti ir jei pasirenkama atostogauti užsiimant kasdienybėje neįprastu vandens sportu, nardoma ar kopiama į kalnus. Nemalonių pojūčių gali sukelti ir paprasčiausias skrydis lėktuvu. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad itin dažnas vasaros ir atostogų palydovas yra ausų uždegimas.

Vasara – atostogų ir pramogų gryname ore metas, tačiau jis gali ir apkarsti. Ypač dažnas šio laiko palydovas – ausies uždegimas. Kaip jo išvengti ir ko šiukštu nepataria daryti gydytojai, jei skausmas jau sukaustė? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė konstatavo, kad pacientų, kurie skundžiasi ausų, nosies ir gerklės bėdomis, sukeltomis vasaros pramogų, sulaukia vis daugiau.

Lietuvoje nuo 2023 metų naujagimiai nemokamai tikrinami net nuo 12 genetinių ligų, vis dėlto ne visi tėvai sutinka, kad jų ką tik dienos šviesą išvydęs vaikas būtų ištirtas. Gydytojai pažymi, jog retos ligos atveju jau vėliau pasireiškus simptomams efektyvų gydymą pradėti vėlu. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro, Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratorijos vyresnioji laboratorinės medicinos gydytoja dr.

Uždegiminių vyrų urogenitalinės sistemos ligų – gausybė, tačiau jei vienos jų praeina savaime, kitas reikia ūmiai gydyti. Medikai primygtinai pažymi, kad savigydai čia ne vieta, o ypač atidūs vyrai turėtų būti vasarą besimaudydami atviruose vandens telkiniuose. Be to, viena būklė reikalauja ypač skubios reakcijos, mat laiku nesikreipus į gydytoją galima netekti sėklidės.

Sergamumas alergijomis pasaulyje įgauna naują pagreitį, o ypač jautri ir dažna ši problema yra vaikystėje. Todėl gydytojai įspėja tėvus nebandyti vaikų auginti per daug steriliai, mat tai gali pridaryti tik didesnės bėdos. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė priminė, kad alergija yra nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į vieną ar kitą išorės dirgiklį.

Nerimas dėl Dainų šventės – įtariama, kad tarp jos dalyvių galėjo įsisukti virusas. VUL Santaros klinikos pranešė, kad per parą į ligoninę atvežta 17 sunegalavusių vaikų –jie skundėsi pilvo skausmais, viduriavimu, vėmimu.

Santaros klinikose trūkstant donorinio kraujo, medikai kreipiasi į gyventojus prašydami pagalbos. „Vasarą visada turime mažiau kraujo donorų, tačiau šiuo metu jaučiame ypač didelį donorinio kraujo stygių ir prašome neatidėliotinos visuomenės pagalbos“, – pranešime teigė VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė.

Jau kurį laiką šalį alinantys karščiai nepraėjo be pasekmių. Į ligoninių priėmimo skyrius vežti maistu apsinuodiję, daug skysčių netekę, traumuoti, taip pat – vabzdžių sukandžioti gyventojai. Gydytojai įspėja nežaisti su sveikata ir karštomis vasaros dienomis kiek įmanoma keisti įprastą gyvenimo ritmą. Nors kasmet Lietuvą vis dažniau užplūsta karščio bangos, VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas doc. dr.

Sparčiai senėjant Vakarų pasaulio populiacijai vis didesne šių laikų rykšte tampa Alzheimerio liga ir kitos demencijos. Nors šie sutrikimai pradeda vystytis dešimtmečiais anksčiau, nei pasirodo simptomai, gydytojai ir mokslininkai kol kas yra praktiškai bejėgiai apčiuopti ligos pradžią ar juolab ją išgydyti. Tiesa, jau išbandomi vaistai, galintys sušvelninti simptomų progresavimą. Plačiau apie vyresnio amžiaus žmonių demenciją papasakojęs VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas dr.

Šlapimo pūslės vėžys – itin pavojingas. Paprastai, kol nebūna išplitęs, jis nerodo jokių simptomų. Šis vėžys 3 kartus dažniau užklumpa vyrus ir taip yra neatsitiktinai – didelę įtaką tam turi rūkymas.   Šlapimo pūslės vėžiu susergama, kai normalios epitelio ląstelės šlapimo pūslės gleivinėje, dažniausiai urotelio ląstelės, pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis.

Didelei Lietuvos pacientų daliai veržiantis gydytis į Santaros klinikas nesiliauja skundai dėl milžiniškų eilių pas medikus. Naujasis ligoninės vadovas Tomas Jovaiša patikina, kad ne viskas taip paprasta ir ragina gyventojus nusileisti ant žemės. Kartu jis skelbia ir apie naujovę, kuri turėtų pagerinti situaciją.   Pristatydamas pagrindines veiklos kryptis ateinantiems 5 metams ką tik išrinktas VUL Santaros klinikų direktorius prof.

Širdies ydos – vienos labiausiai paplitusių įgimtų defektų. Neretai tokių vos gimusių vaikučių gelbėjimas prilygsta stebuklui. Kiti apie širdies ydą gali sužinoti jau suaugę. Gydytojai pažymi, kad širdies yda bet kuriuo atveju nėra gyvenimo nuosprendis – daug kas priklauso ir nuo paties paciento. Su širdies ydomis gimusių vaikų kelionę į pilnametystę reginti VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Rita Sudikienė pasakojo, kad  vėliau neretai būna nustebinta šių žmonių pasiekimais.

Mitas, kad tik nutukę ar antsvorį turintys žmonės serga kepenų suriebėjimu (steatoze). Gydytojai konstatuoja, kad šią diagnozę išgirsta ir jauni, sportuojantys žmonės, net vaikai. Iš viso suriebėjusias kepenis turi apie 30 proc. žmonių. Kas padėtų išvengti kepenų suriebėjimo ir ar galima tai išgydyti? Gydytojai perspėja, kad su mitybos ir gyvensenos ypatumais susijusios suriebėjusių kepenų ligos vystosi pamažu, todėl iš pradžių žmogus simptomų nejaučia.

Vyrai ne tik nelinkę kalbėti apie sveikatą, bet ir ją tikrintis. Tuo metu gydytojai įspėja, kad skubant pas medikus jau su skundais gali būti vėlu – vėžys sėkmingai gali būti nebepagydomas. Tuo metu nustačius jį anksti gydymas gali būti net nepaskirtas – tereikia stebėjimo. VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Gediminas Platkevičius pabrėžė, kad kalbėti apie vyrų sveikatą labai svarbu bent dėl keletos dalykų. „Pirma, yra nemažai vyrų ligų, kuriems simptomų išvis nėra.

Santaros klinikų gydytojų sąjungos trečiadienį pasidalinta pagarbaus bendravimo su LGBTI+ asmenimis atmintinė sulaukė ne tik kolegų palaikymo, bet ir neigiamų reakcijų. Štai parlamentaras Aurelijus Veryga iš Seimo tribūnos be užuolankų rėžė apgailestaujantis, kad „šis kultūrinis pamišimas persikėlė ir į medikų bendruomenę“, bei ragino akademinio pasaulio žmones atsikvošėti.

Kaip žinia, moterys dažniau pirma linkusios pasirūpinti aplinkiniais nei pačia savimi, o į gydytojus kreipiasi tik jau pasireiškus simptomams. Gydytojai gi akcentuoja, kad laukti nevalia – būtina tikrintis profilaktiškai norint užbėgti už akių itin grėsmingoms ligoms. Be to, ypač po menopauzės nevalia pamiršti kelio pas ginekologą.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose per metus išoperuojama vidutiniškai 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Šiuo metu pasaulyje vis daugėja vėžinių susirgimų. Problema tame, kad kai kurie iš šių susirgimų aptinkami vėliau, jau ligai progresavus, nes tik tuomet pacientas pajunta neįprastus simptomus. Vienas iš tokių susirgimų – skrandžio vėžys. Apie šią vėžio rūšį papasakojo Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė-endoskopuotoja Eglė Dieninytė-Misiūnė.

Ginekologinės ligos paveikia reprodukcinius organus – gimdą, kiaušides, kiaušintakius, išorinius lytinius organus. Dėl šių negalavimų taip pat gali sutrikti lytinė funkcija. Gydytojai pažymi, kad dėl to labai svarbu įsiminti šių ligų simptomus ir laiku kreiptis į medikus pagalbos, kad būtų išvengta komplikacijų. Pavasario paskutinėmis dienomis minint moterų sveikatos gerinimo dieną VUL Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė dr.

...