Pasak jos, radiacija, o labiau mediciniškai – jonizuojančioji spinduliuotė žmonėms dažiausiai asocijuojasi su didelių anksčiau įvykusių radiologinių avarijų, pavyzdžiui, Černobylio, pasekmėmis.
„Tuo metu likviduojant avariją dalis žmonių gavo labai dideles apšvitos dozes, pasekmės buvo labai rimtos. Tačiau radiologinių tyrimų metu, be kurių neapsieinama šiuolaikinėje medicinoje, gaunamos dozės yra nepalyginamai – šimtus ir tūkstančius kartų mažesnės“, – kalbėjo ji nuotolinės klinikų konferencijos metu.
Ląstelės taiso klaidas, tačiau kai kada išsivysto vėžys
Nors jonizuojančioji spinduliuotė atrodo pavojingas dalykas, pašnekovė priminė, kad jos yra visur Žemėje. „Jos gauname su maistu, kvėpuodami, kasmet gauname kelis milizivertus gamtinės apšvitos. Net ir mes patys esame šiek tiek radioaktyvūs.
Žemėje visiškai neradioaktyvios aplinkos nėra. Tad klausimas – kada jau pasidaro nesaugu? Jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti mūsų ląstelių pažaidas ir jei jos nebūtų ištaisytos, ateityje gali išsivystyti vėžiniai susirgimai. Tačiau organizmas per milijonus metų yra prisitaikęs gyventi Žemėje.
Turime daug ląstelės atstatymo mechanizmų, kurie užtikrina, kad tos pažaidos būtų ištaisytos. Visgi negalime teigti, kad jos bus ištaisytos visais atvejais – tai priklauso nuo mūsų sveikatos būklės, amžiaus, lyties. Daug veiksnių lemia, ar ateityje gali išsivystyti vėžiniai susirgimai. Tad atsakant į klausimą, ar tai visiškai saugu – mes tiesiog gyvename aplinkoje, kurioje visada egzistuoja tam tikra rizika“, – aiškino B. Gricienė.
Apšvitos dozės gali skirtis šimtais ir tūkstančiais kartų
Radiologiniai tyrimai gali būti labai įvairūs – tai ir rentgeno diagnostika, ir branduolinė medicina, ir kompiuterinė tomografija. Radiacinės saugos ekspertės aiškinimu, atliekant skirtingus tyrimus apšvitos dozės gali skirtis dešimtis, šimtus ar net tūkstančius kartų.
„Jeigu atliekame paprastą plaučių rentgeno tyrimą, gaunama apšvita atitiktų kelių dienų gamtinės apšvitos arba vieno skrydžio į kažkurį Europos miestą dozę. Tačiau atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, dozės gali būti šimtus kartų didesnės. Pavyzdžiui, galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas prilygtų maždaug apie 100 plaučių rentgeno nuotraukų. Taigi tokie tyrimai lemia ženkliai didesnes apšvitos dozes“, – sakė specialistė.
Taip pat didesnė apšvita gaunama atliekant intervencinės radiologijos, intervencinės kardiologijos procedūras, kur rentgeno spinduliuotė naudojama vaizdui stebėti realiu laiku.
„Šių procedūrų metu, priklausomai nuo paciento būklės ir procedūros sudėtingumo, apšvitos dozės gali siekti nuo kelių iki keliolikos ar net keliasdešimt milizivertų. (...) Dar viena sritis – branduolinės medicinos tyrimai, kai naudojami radioizotopai tirti inkstus, skydliaukę, kaulus.
Tokių tyrimų metu pacientui injekuojami radiofarmaciniai preparatai, todėl jis gauna ženkliai didesnę dozę nei paprasto rentgeno metu – nuo kelių iki 10–12 milizivertų, priklausomai nuo tiriamos srities ir naudojamos metodikos“, – kalbėjo B. Gricienė.
Tyrimai neskiriami be reikalo
Gaunamos spinduliuotės kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko yra įjungtas rentgeno aparatas. Todėl labai svarbus bendras gydytojų radiologų, intervencinių kardiologų ir medicinos fizikų darbas: „Jau daug metų optimizuojame pacientų ištyrimo protokolus ir koreguojame parametrus. Tai mums leido intervencinės radiologijos bei kardiologijos procedūrų metu apšvitos dozę sumažinti du ar net tris kartus.“
Tiesa, ji pastebėjo, kad pacientai kartais klaidingai mano, kad visi radiologiniai tyrimai yra susiję su jonizuojančiąja spinduliuote.
„Jeigu atliekame paprastą plaučių rentgeno tyrimą, gaunama apšvita atitiktų kelių dienų gamtinės apšvitos arba vieno skrydžio į kažkurį Europos miestą dozę. Tačiau atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, dozės gali būti šimtus kartų didesnės.“
Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo metu naudojami magnetiniai laukai ir radijo dažnio bangos. „Taip pat ir ultragarso tyrimų metu naudojamos akustinės bangos. Tad ne visi tyrimai turi apšvitą“, – sakė specialistė.
Pašnekovė pabrėžė, kad svarbiausia yra tyrimo pagrįstumas –skirdamas tyrimą gydytojas turi užtikrinti, kad gaunama nauda viršytų tikėtiną riziką:
„Pagrįstumo principas yra vienas svarbiausių radiacinės saugos klausimų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Tyrimų prieinamumas gerėja, įrangos daugėja, todėl bendra kolektyvinė gyventojų apšvita dėl medicininių priežasčių auga. Todėl labai svarbu, kad tyrimai būtų atliekami tik tada, kai reikia, ir su optimalia apšvita.“
Niekas neleidžia tirtis „dėl visa pikto“
Nors kai kurie pacientai veržiasi atlikti radiologinius tyrimus norėdami išsitirti „dėl viso pikto“, specialistė priminė, kad Lietuvoje tyrimai su jonizuojančiąja spinduliuote atliekami tik turint gydytojo siuntimą, kuris patvirtina medicininę būtinybę.
„Tyrimo pagrįstumą sprendžia gydantis gydytojas. Pacientas turėtų su juo tartis, aptarti alternatyvas ir galimas rizikas“, – akcentavo ji.
Jei viešojoje įstaigoje tyrimus jau atlikęs žmogus kreipiasi į privačią kliniką, ten konsultuojantis gydytojas vis tiek turėtų atsižvelgti į anksčiau atliktus tyrimus.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvienas radiologinis tyrimas, atliekamas naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, lemia tam tikrą apšvitos dozę. Reikia turėti omenyje, kad jei ši dozė didėja, auga ir tikimybė po daugelio metų susirgti vėžinėmis ligomis“, – kalbėjo B. Gricienė.
Ypač didelis dėmesys skiriant radiologinius tyrimus tenka nėščiosioms – vaisius yra jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei: „Labai prašome, kad pacientė prieš tyrimą būtinai praneštų apie nėštumą. Tai svarbu dėl kelių priežasčių.
Jei yra medicininė būtinybė atlikti tyrimą ir jo neįmanoma pakeisti kitais metodais be jonizuojančiosios spinduliuotės, turime iš anksto parinkti specialų, optimizuotą tyrimo protokolą su kuo mažesne apšvita.“
Mitai, kad daiktai gali tapti radioaktyvūs
Paklausta, ar jonizuojančiosios spinduliuotės dozė organizme gali kauptis ir būti kenksminga šalia esantiems šeimos nariams, specialistė paaiškino, kad rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos ir jos niekur nesikaupia.
„Noriu paneigti mitą, kad patalpa, kur yra rentgeno aparatas, daiktai tampa radioaktyvūs. Taip nėra – nei pacientas, nei aplinka netampa radioaktyvūs.
Tačiau yra viena sritis – branduolinė medicina, kai naudojami radioizotopai. Tada pacientas tam tikrą laiką tampa „šaltiniu“, kol organizme esantis radioizotopas suskyla.
Tokiu atveju svarbu, kad pacientas laikytųsi rekomendacijų, kurias skiria gydantis gydytojas – miegoti atskirai nuo šeimos narių tam tikrą dienų skaičių, laikytis atstumo, vengti kontakto su vaikais, nėščiosiomis. Paprastai tai trunka 1–2 paras po tyrimo. Dažniausiai naudojamas technecis, kurio aktyvumas sumažėja per šešias valandas“, – įspėjo B. Gricienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
