Plačiau apie jas papasakoję VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro gydytojas abdominalinis chirurgas dr. Donatas Danys visų pirma atkreipė dėmesį, kad toks gydymas nėra skirtas estetinei kūno linijų korekcijai ir netaikomas kiekvienam, kuris turi daugiau svorio.
„Jei žmogus nori atsikratyti 10–15 kilogramų, jis nėra mūsų pacientas – tokiais atvejais nukreipiame dietologo ar endokrinologo konsultacijai“, – kalbėjo jis nuotolinės konferencijos metu.
Gydytojo aiškinimu, chirurgų pagalbos dažniausiai prireikia pacientams, turintiems pažengusį – antro ar trečio laipsnio – nutukimą. Tai reiškia, kad jų kūno masės indeksas (KMI) viršija 35.
„Tokiais atvejais kalbame ne apie kelių kilogramų korekciją, o apie poreikį atsikratyti 30, 40 ar net 60 kilogramų perteklinio svorio“, – pastebėjo D. Danys.
Dėl nutukimo operuoja šeimomis
Gydytojas priminė, kad nutukimą lemia daugybė veiksnių – ne tik mityba ar gyvensena, bet ir genetika. Sergant nutukimu organizme išveši riebalinis audinys, o tai neigiamai veikia medžiagų apykaitą, judėjimo sistemą, žmogaus psichinę būseną.
Nutukimas didina cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, miego apnėjos ir kitų ligų riziką.
„Daugeliui pacientų chirurgija tampa tarsi „galutine stotele“. Bet yra labai įvairių pacientų – vieni pagalbos ieško patys, išbando daugybę dietų, kiti atvyksta paraginti specialistų. Pavyzdžiui, šeimos gydytojai siunčia pacientus, kai mato, kad nutukimas trukdo, sunku gydyti kitas ligas.
Atsiunčia specialistai ir dėl nevaisingumo, ortopedai nesiryžta operuoti sąnarių vien dėl didelio svorio. Nekalbu apie 10, 15 ar 20 kilogramų, tokiam pacientui net judėti sunku“, – kalbėjo D. Danys.
Pasak jo, skrandžio mažinimo operacijoms dažniau pasiryžta moterys – jų ir vyrų santykis būtų maždaug 7 ir 3 arba 8 ir 2. „Taip yra ne dėl to, kad vyrai bijo, bet moterys turi didesnį polinkį į aukštesnį kūno masės indeksą“, – sakė chirurgas.
„Jei žmogus nori atsikratyti 10–15 kilogramų, jis nėra mūsų pacientas – tokiais atvejais nukreipiame dietologo ar endokrinologo konsultacijai.“
Jo pastebėjimu, operacijoms dažnai įkvepia artimųjų pavyzdys: „Neretai pasitaiko atvejų, kai operuojame motiną ir dukrą ar tą pačią dieną vyrą ir žmoną. (...) Neretai matydami teigiamus pokyčius savo aplinkoje, žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos. (...) Esu operavęs visą šeimą – tėtį, mamą ir dukrą. Tai nėra pavieniai atvejai. Kai giminaičiai išvysta rezultatus, tai paskatina ir kitus domėtis, gydytis šią ligą.“
Įprastai pašalina 70–80 proc. skrandžio
Gydytojo aiškinimu, nors yra keli skrandžio mažinimo operacijų tipai, šiuo metu populiariausios dvi: skrandžio rezekcija ir skrandžio apylankos operacija.
„Dar ateina pacientų, kurie nori skrandžio sulankstymo operacijos, kuri prieš kelis metus dar buvo dažnai atliekama Lietuvoje. Tačiau įrodyta, kad ji nėra tokia efektyvi kaip minėtos dvi. Priežastis buvo ta, kad nebuvo kompensuojama [skrandžio rezekcija]. Taip pat daug metų Lietuvoje ir pasaulyje buvo populiari skrandžio žiedo operacija. Tačiau jų stengiamės nebeatlikti, nes turime efektyvesnių būdų. Šiuo metu tiek pasaulyje, tiek mūsų centre dažniausiai atliekama skrandžio rezekcija“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, skrandžio rezekcija paprastai yra pirmojo pasirinkimo operacija. Jos metu pašalinama didžioji dalis – apie 70–80 proc. – skrandžio. Pašalinta dalis ištraukiama per vieną iš mažų pjūvelių (skylučių) pilvo sienoje.
Gydytojas priminė, kad šiuolaikinės operacijos atliekamos minimaliai invazyviu būdu, kitaip – laparoskopiniu būdu. Tuomet pilvo sienoje užtenka padaryti keturis ar penkis mažus pjūvelius (skylutes), todėl pacientai sveiksta daug greičiau.
Jei pacientas serga cukriniu diabetu, refliuksu ar turi skrandžio išvaržą, dažniau pasirenkama skrandžio apylankos operacija. „Kaip sako pats pavadinimas, šios procedūros metu dalis virškinimo trakto yra „aplenkiama“, tad ji nebedalyvauja virškinimo procese. Nors ši operacija nėra fiziologinė, irgi efektyvi gydant nutukimą ir taikoma jau daug metų“, – kalbėjo D. Danys.
Į namus gali vykti ir kitą dieną
Nors žmonės neretai baiminasi operacijos, gydytojas ramino, kad ji dažniausiai trunka nuo vienos iki dviejų valandų, o paprastesniais atvejais – net trumpiau nei valandą.
Pasak pašnekovo, atsigavimas po tokios intervencijos matuojamas ne savaitėmis, o dienomis. Jau tą patį vakarą po operacijos pacientas keliasi, vaikšto ir pradeda gerti skysčius. Jei žmogus jaučiasi gerai, o kraujo tyrimai normalūs, į namus jis gali vykti jau kitą ar dar kitą dieną.
Gera žinia pacientams yra ta, kad šios operacijos Lietuvoje yra kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.
„Svarbu suprasti, kad po operacijos pacientas nebegalės tiek valgyti kaip anksčiau. Tai psichologiškai būna labai sunku, ypač pirmosiomis savaitėmis.“
Tiesa, operuojant neišvengiama ir iššūkių bei kuriozinių situacijų. Chirurgas prisiminė vieną atvejį, dėl paciento kūno apimčių ir pilvo sienos ypatumų manipuliuoti instrumentais buvo taip sunku, jog jie tiesiog neatlaikė krūvio. „Teko daryti papildomus pjūvelius, kad galėtume saugiau atlikti operaciją“, – pasakojo jis.
Kritinis laikas svoriui kristi – 1–1,5 metai
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad svoris nenukrenta iškart po operacijos – tai procesas, trunkantis nuo metų iki pusantrų. Tikimasi, kad per šį laikotarpį pacientas neteks nuo 60 iki 90 proc. viso turėto perteklinio riebalinio audinio:
„Pavyzdžiui, jei vidutinio ūgio žmogus iki operacijos svėrė 150 kg, po metų jo svoris turėtų būti gerokai mažesnis nei 100 kg. Taigi pokyčiai yra dideli.“
Nors daug žmonių po operacijos išties džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu, D. Danys įspėjo, kad tam reikia pasiruošti psichologiškai.
„Svarbu suprasti, kad po operacijos pacientas nebegalės tiek valgyti kaip anksčiau. Bet jis turi maitintis ir suprasti, kad ta maža porcija yra norma. Tai psichologiškai būna labai sunku, ypač pirmosiomis savaitėmis“, – sakė jis.
Nėra šimtaprocentinės garantijos, kad svoris nesugrįš
Be to, gydytojas neslėpė, kad operacija nėra šimtaprocentinė garantija visam gyvenimui. Patys svarbiausi yra pirmieji dveji metai – tai laikas, per kurį pacientas turi išmokti naujų mitybos principų.
„Jei grįžtama prie žalingų įpročių, nesilankoma pas dietologą, apie 10 proc. pacientų svoris gali grįžti. (...) Nutukimas yra tokia liga, kuri linkusi recidyvuoti. Yra atvejų, kai gali būti atliekamos pakartotinės operacijos, tai yra būdas padėti žmogui toliau kovoti su šia liga“, – sakė gydytojas.
Jis priminė, kad „namų darbus“ reikia padaryti ir dar iki operacijos. Pacientas ne tik turi atitikti tam tikrus kriterijus, jam yra sudaromas priešoperacinis planas.
„Ne tik dietologas tampa geriausiu draugu prieš ir po operacijos, reikia ir pas psichiatrą apsilankyti dėl priklausomybių, taip pat – endokrinologą“, – aiškino gydytojas.
Likus kelioms savaitėms iki operacijos pacientas privalo numesti dalį svorio: priklausomai nuo būklės – nuo 5 iki 10 proc. kūno masės ar net daugiau. Taip pat idealiu variantu reikėtų bent 3–4 savaites iki procedūros nerūkyti.
Likus dviem savaitėms iki operacijos negalima vartoti specifinių vaistų nuo nutukimo – priešingu atveju operaciją tenka aridėti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
