Sveikata

Daugumai pacientų kosulio gydymą norisi pradėti pasitelkiant natūralias priemones ir tokiu būdu išvengti sintetinių vaistinių preparatų vartojimo. Tai tikrai įmanoma, kai kosulys nesunkus ir sukeltas lengvo peršalimo. Pateikiame Jums natūralių drėgno kosulio gydymo idėjų – jas galima derinti ir su nereceptinių vaistinių vartojimu, gyvenimo būdo korekcijomis, poilsiu, nes labai svarbu sau skirti daugiau meilės ir dėmesio, ypač sergant.

Trečiadienį Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad ant augalinės kilmės maisto produktų etikečių būtų uždrausta vartoti su mėsa susijusius terminus, tokius kaip „mėsainis“ ir „kepsnys“. Toks parlamento sprendimas – pergalė nepatenkintiems ūkininkams. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu už siūlomą įstatymo projektą balsavo 355, prieš – 247 ES teisės aktų leidėjai. Kad tekstas taptų teisės aktu, jis dar turi būti suderintas su visomis 27 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Australų mokslininkai nustatė, kad moterims genetiškai būdinga didesnė klinikinės depresijos rizika nei vyrams, teigiama trečiadienį paskelbtoje tyrimo, galinčio pakeisti šio sutrikimo gydymo būdą, ataskaitoje. Atlikdami vienu iš didžiausių tokio pobūdžio mokslinių darbų vadinamą tyrimą, mokslininkai ištyrė beveik 200 tūkst.

Menopauzė, dar vadinama klimaksu – tai natūralus, bet ne visada lengvas moters gyvenimo etapas. Jis reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, bet ir didelius hormoninius pokyčius, kurie turi įtakos visam organizmui – nuo odos būklės iki emocijų svyravimo.  Vienoms moterims klimaksas praeina beveik nepastebimai, kitoms – tai metų metus trunkantis iššūkių laikotarpis.

Statistika rodo, kad podagra paliečia iki 4 proc. pasaulio gyventojų. Nors ši liga dažniausiai pasireiškia 40-ies metų arba vyresniems žmonėms, netinkamas gyvenimo būdas ir su amžiumi kintantis organizmas gali lemti ir ankstesnį jos išsivystymą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad klausimų apie podagrą ir ją lydinčius simptomus sulaukia reguliariai.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 1 700 naujų krūties vėžio atvejų. Nors ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, tačiau daugelis moterų krūtis pasitikrina per vėlai arba nesitikrina visai. Spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo – puiki proga prisiminti, kad net ir paprastas įprotis, pavyzdžiui, savityra namuose ar reguliarūs vizitai pas gydytoją – vieni veiksmingiausių būdų ligą pastebėti anksti.

Žmogų ryte paguldo į ligoninę, bet pietūs jam nepriklauso? Tokia maitinimo tvarka ligoninėje ne vieną privertė kilstelėti antakį – negi kiek vėliau nei kiti paguldytas pacientas turėtų jaustis mažiau išalkęs? Ligoninė gi paaiškino, kad maistas iš tiekėjo yra užsakomas iš anksto – dar iki 6 val. ryto. Žmonių nuostabos sulaukė viešojoje erdvėje pasidalintas atvejis, kai 9 val.

Didžioji dalis žmonių, išgirdę žodį „cholesterolis“, pirmiausia galvoja apie padidintus skaičius kraujo tyrimo lape. Tačiau gydytojai pabrėžia – vieno rodiklio nepakanka, kad tiksliai įvertintume širdies ir kraujagyslių riziką. Kodėl svarbu žiūrėti plačiau ir kaip galima padėti organizmui? Į dažniausiai kylančius praktinius klausimus pranešime spaudai atsako šeimos gydytoja, endobiogenikė Evelina Nevardauskienė.

Šį pirmadienį Stokholme veikiančiame Karolio institute (Karolinska Institutet) Nobelio komitetas atidarė 2025 m. Nobelio premijų sezoną. Šių metų Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko dr. Mary E. Brunkow (JAV), dr.

Seime svarstant siūlymus dėl įstatymų pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti neteisėtas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, aiškėja, už kokias paslaugas galėtų išlikti galimybė prisimokėti, o už ką tektų pakloti pilną kainą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti įstatymo pakeitimai pirmadienį svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.

Plaukų išvaizda, stiprumas ir grožis labai dažnai tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra galvos oda. Dar daugiau, ji lemia, kaip dažnai plaukai riebaluojasi, ar slenka ir kitus dalykus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vis mažiau žmonių planetoje griebiasi cigaretės ir kitų tabako produktų. Remiantis statistika, rūkalių dalis pasaulyje siekia 19 proc. – prieš dešimt metų šis rodiklis dar buvo maždaug 23 proc. „Šalims visame pasaulyje imantis tabako kontrolės pastangų, milijonai žmonių nustoja vartoti tabaką ar net nepradeda to daryti“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Tačiau vis didėjantį vaidmenį vaidina elektroninės cigaretės.

Naujausiais praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje, lyginant su praėjusia savaite, padidėjo. Nors epideminis sergmumo riba neperkopta nė vienoje savivaldybėje, per savaitę registruotos 4 mirtys nuo COVID-19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 40-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 29–spalio 5 d. siekė 113...

Menininkų gretose netylant pasipiktinimui dėl „Nemuno aušrai“ perduotos Kultūros ministerijos, valdantieji žada ieškoti būdų spręsti susiklosčiusią situaciją – neatmetami dar vieni ministerijų mainai. Vis tik panašu, kad tai galėtų iššaukti tik dar daugiau nepasitenkinimo – kaip ir kultūrininkai, medikų atstovai taip pat tvirtina nenorį, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taptų mainų objektu, juo labiau atitektų į „aušriečių“ rankas.

Visą gyvenimą aktyviai gyvenęs 70-metis kaunietis Albertas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keisto tirpimo kulno srityje. Po išsamių tyrimų Kauno klinikose jam buvo diagnozuota itin reta ir agresyvi onkologinė liga – pėdos srities minkštųjų audinių lejomiosarkoma (piktybinis navikas). Nuo diagnozės praėjo jau dvylika metų, tačiau šiandien Albertas ir toliau gyvena aktyviai – keliauja, sportuoja, mėgsta laiką leisti gamtoje.

Seimui planuojant naikinti priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas medicinines paslaugas, parlamento konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo palikti galimybę pacientams savo iniciatyva pasirinkti brangesnį gydymą. Tokiu atveju jie turėtų sumokėti tik valstybės kompensuojamos ir brangesnės paslaugos kainų skirtumą.  Ji įregistravo tai numatantį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Siekdamos sudaryti palankesnes darbo sąlygas sveikatos sektoriaus darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos penktadienį pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo.

Parlamentarams svarstant iniciatyvą panaikinti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas, Seimo socialdemokratės Orinta Leiputė ir Jurgita Šukevičienė siūlo leisti pacientams savo lėšomis sumokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas. Jos įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomoms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.

Daugiau nei pusė Lietuvos šešiamečių jau turi ėduonies pažeistus dantis. Odontologai pabrėžia, kad pagrindinė priežastis – netinkama burnos higiena ir pernelyg didelis cukraus vartojimas. O apklausos rodo, kad kas antras šešiametis dantų rytais išvis nevalo. Pasak gydytojų, prie ėduonies vystymosi prisideda ir nesubalansuota mityba – dažnas saldumynų bei gazuotų gėrimų vartojimas, kuris pažeidžia dantų emalį.

Dauguma žmonių žino, kas yra paauglystė, vis tik žmogaus raida po paauglystės nesibaigia ir laukia ne vienas sudėtingas etapas: išsikraustymas iš tėvų namų, tapimas suaugusiu, galimai vidurio amžiaus krizė, suvokimas, kad artėja senatvė.  Kaip lengviau išgyventi šiuos pokyčius ir prisitaikyti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto, psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.

Siekdama gelbėti situaciją sveikatos sistemoje naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė visas pajėgas nusprendė sutelkti viešajam sektoriui sustiprinti. Dėl to užsimota ne tik pažaboti neteisėtas priemokas, bet ir prioritetą teikti paslaugoms valstybinėse įstaigose. Skeptikai tokias priemones vertina kaip miglotas.

Daugiau nei 24 tūkst. vyrų – tiek Lietuvoje šiuo metu serga prostatos vėžiu. Kasmet diagnozuojama 2 tūkst. naujų ligos atvejų, o miršta 500–600 žmonių. Medikai šiandien bando prisibelsti į kiekvienos šeimos duris – pasitikrinti laiku nieko nekainuoja, o išlošti gyvenimą gali pavykti.  Vyrai Lietuvoje vidutiniškai gyvena aštuoneriais metais trumpiau, viena to priežasčių – ir vėlyvai nustatomi susirgimai.

Rankos tirpimas – tai tarsi nemalonus signalas iš kūno, itin dažnai pasireiškiantis naktį, kai pirštai ar visa ranka staiga praranda įprastą jautrumą, o pojūčiai svyruoja nuo lengvo dilgčiojimo iki deginimo ar šalčio bangos. Dažniausiai šį nemalonų reiškinį sukelia riešo kanalo sindromas, o pasak ortopedo traumatologo Simono Sereikos, dažnai į šiuos kūno siunčiamus signalus žmonės yra linkę nepelnytai numoti ranka ar nustumia į „nesvarbiųjų“ sąrašą.

Sveikatos apsaugos ministerija nori visus gydytojus atrišti nuo kabinetų ir leisti net iš namų telefonu pakonsultuoti savo pacientus. Taip esą gydytojai priims iš išklausys daugiau pacientų net už dešimčių kilometrų ir sumažės eilės pas gydytojus. Pacientai nuogąstauja, kad gydytojai nebegalės tiksliai įvertinti pacientų būklės ir paskirti jiems tinkamo gydymo. Ministerija ramina: telefonu gydytojas galės pakonsultuoti pacientą tik tada, kai jo būklė bus įvertinta gyvai.

Jau metai kai Lietuvos gyventojai, sergantys reta liga – cistine fibroze – gauna nemokamus vaistus, dėl kurių kovojo ne vienus metus. Tai kardinaliai pakeitė sergančiųjų gyvenimą, mažieji ligoniukai kasdien smagiai žaidžia, o suaugusieji grįžta į darbus, kuria šeimas ir net laukiasi mažylių. Nors dėl retų ligų gydymui skirtų vaistų kompensavimo kitos šalys nusprendžia greičiau ir sklandžiau susitaria su vaistų gamintojais, Lietuvoje šie procesai vyksta itin ilgai, tad dalis pacientų miršta.

Tik kas trečia moteris pasitikrina pagal krūties vėžio prevencinę programą. Net kai jas kviečia tiesiog atsisėsti į specialų autobusiuką, kuris nuveš tiesiai prie patikros durų, moterys teisinasi, kad neturi laiko, o kai kurios prisipažįsta – bijo išgirsti, kad serga vėžiu. Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ragina nepraleisti kvietimo į krūtų patikrą, o savo paramą sergančioms vėžiu reiškė aplankydama moteris Vėžio institute.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Regionai jau kurį laiką susiduria su dilema, kaip pritraukti trūkstamus medikus. Naujas siūlymas iš valdžios – papildomos finansuojamas medicinos rezidentūros vietos, tačiau su sąlyga, kad jaunas gydytojas sutiks tam tikrą laiką atidirbti konkrečioje gydymo įstaigoje regione. Patys gydytojai priešinasi tam ir teigia, kad toks sumanymas iš esmės ydingas.

Šią savaitę išaugus kalio jodido tablečių paklausai, kai kuriose vaistinėse užfiksuotas jų trūkumas. „Gintarinės vaistinės“ tinklo vaistinės jau apsirūpino šio vaisto atsargomis, tačiau kviečia gyventojus nepanikuoti – kaip skelbia valstybinės institucijos, radiacinio pavojaus mūsų šalyje nėra, tad ir kalio jodido tablečių specialiai pirkti dėl šios situacijos nereikia.

Spalio 6 d. nuo pareigų laikinai nušalinamas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nuorodo ministerija, šis sprendimas priimtas pradėjus Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo atžvilgiu tyrimą dėl galimo M. Pauliuko darbo pareigų pažeidimo. „Nušalinimas yra laikina priemonė, užtikrinanti objektyvų ir nešališką tyrimo atlikimą, kol bus nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

Sveikatos organizacijos Europoje įspėja apie sezoninį gripo ir COVID-19 protrūkį. Vėstant orams sergančiųjų vis daugėja, o panašūs simptomai kelia klausimų, kaip šias ligas atskirti. Gripo ir COVID-19 skirtumus aptaria „The Independent“. COVID-19 virusas nuolat mutuoja, o naujos jo atmainos lengvai plinta kosint, čiaudint ar net tiesiog kalbant. Besikeičiantys COVID-19 simptomai Nuo 2020 m. simptomų sąrašas pasikeitė. Dabar daugelis žmonių patiria simptomus, primenančius peršalimą, pvz.

Atėjus šaltajam sezonui, daugelis griebiasi arbatų, vitaminų ar papildų, ieškodami stebuklingo būdo, kaip sustiprinti imunitetą. Tačiau vieną veiksmingiausių ginklų turime kiekvienas – tai taisyklingas kvėpavimas. Medikai sako, kad vos 15 minučių kvėpavimo pratimų ryte ir vakare gali padėti organizmui geriau apsiginti nuo virusų. „Daugelis mūsų kvėpuojame netaisyklingai, nors tai atrodo toks paprastas dalykas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre pirmą kartą pacientams atliktas storosios žarnos kompiuterinės tomografijos tyrimas naudojant pažangų anglies dvideginio (CO₂) įpūtėją – aparatą, kuris automatiškai ir švelniai pripučia žarnyną tam, kad gydytojai galėtų aiškiai matyti jo vidaus struktūras.

Staigus galvos skausmas, sąmonės netekimas, skubi operacija, sėkmingas gijimas – tokia įvykių karuselė vos per kelias savaites ištiko gargždiškę Orintą. Moteriai plyšo smegenų pamato kraujagyslės aneurizma – viena klastingiausių ir pavojingiausių būklių medicinoje. Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) jai sėkmingai atlikta itin sudėtinga neurochirurginė operacija. Moteris sveiksta be jokių neurologinių pažeidimų.

Vartoti antibiotikus yra tekę daugeliui – gydytojai neretai šiuos antimikrobinius vaistus paskiria sergant plaučių uždegimu, angina, įvairiomis ausų, odos infekcijomis ir kitomis bakterijų sukeltomis ligomis. Vis dėlto, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Redos Pilkytės-Klimienės, nemaža dalis žmonių antibiotikus vartoja netinkamai. Vaistininkė dalijasi 5 esminėmis taisyklėmis, padėsiančiomis perprasti šių vaistų vartojimą ir išvengti kritinių, sveikatą pabloginti galinčių klaidų.

Į Nidos kavinę Monika atvažiuoja dviračiu užsidėjusi šalmą. „Saugau gydytojo darbą“, – juokauja ji. Prieš trejus metus moters gyvenimą aukštyn kojomis apvertė netikėta diagnozė – smegenų aneurizmą.  Monika – 44 metų organizacijų konsultantė, fasilitatorė, psichologinių mokymų vedėja – gyvena aktyviai, keliauja, ypač mėgsta kalnus, dainuoja chore, dirba Lietuvoje ir užsienyje, su vyru augina dukrą. Jos gyvenimo ritmas intensyvus, kupinas žmonių, idėjų ir judesio.

Daugiau nei metus įgyvendinami pokyčiai negalios nustatymo srityje jau duoda realų rezultatą – beveik tūkstantis šeimų Lietuvoje išvengė papildomų procedūrų ar atskirų vertinimų, kai jų nariams buvo nustatyta sunki negalia. „Šie pokyčiai reiškia mažiau biurokratijos ir daugiau pagalbos žmogui. Labai svarbu, kad pagalba būtų pasiekiama tada, kai jos labiausiai reikia, neužstrigus sudėtinguose biurokratiniuose procesuose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.

Švedijoje licencijos už grubią nekompetenciją netekęs gydytojas teisėtai praktikuoja Klaipėdos universiteto ligoninėje, o tokios medikų migracijos atvejų Europoje yra bent 130, rodo naujienų portalo „15min“ ketvirtadienį paskelbtas tarptautinis žurnalistinis tyrimas. Jo duomenimis, iš Libano kilęs 43-ejų Mohamadas Khalilas šiuo metu dirba Klaipėdos ir Palangos ligoninių priėmimo skyriuose.

Gripas – pavojinga kvėpavimo takų infekcija, galinti sukelti sunkių  komplikacijų, o jo sezonas jau prasidėjo. Todėl rizikos grupių gyventojams, kuriems ši liga pavojingesnė nei kitiems, Valstybinė ligonių kasa primena, kad jie gali nemokamai pasiskiepyti, ir kviečia planuotis vizitą pas gydytoją. Dar pavasarį nupirktos gripo vakcinos jau pasiekė Lietuvą, jos skirstomos gydymo įstaigoms. Ligonių kasa šiam gripo sezonui yra nupirkusi 223 tūkst.

Spalio 1 d. darbą pradėjo naujasis Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Alfonsas Motuzas. Žinia apie tai ligoninė pasidalino socialinio tinklo paskyroje. Ilgus metus Mažeikiuose dirbęs, o vėliau karjerą Klaipėdoje tęsęs buvęs policijos komisariato vadovas Alfonsas Motuzas grįžta į gimtąjį miestą. Jis, po daugiau nei pusmetį trukusios vadovo paieškos, paskirtas VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės direktoriumi.

Pasklidus informacijai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje (AE), gyventojai sunerimo – ne vienas atskubėjo į vaistines teirautis kalio jodido tablečių, kurių galėtų prireikti radiacijos atveju. Valdžia gi ramina, kad preteksto nuogąstauti visiškai nėra. Ką tik skelbta, kad dėl karinių veiksmų pažeidus vienintelę Zaporižios AE elektros tiekimo liniją, reaktorių aušinimui jau kelias dienas yra naudojami dyzeliniai generatoriai.

„Lėtinį pankreatitą iki 90 proc. atvejų sukelia alkoholis. Dėl pažeisto kasos audinio sutrinka kasos fermentų gamyba maistui skaidyti ir hormonų gamyba gliukozės apykaitos reguliavimui. Deja, pasakyti, kad nustojus vartoti alkoholį situacija pagerėja – negaliu, nes liga sukelia negrįžtamus kasos pakitimus“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės II Chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Saulius Jurevičius.

Perteklinis opioidinių vaistų nuo skausmo vartojimas – didelė problema šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje, ypač JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, kur šie vaistai yra pernelyg lengvai prieinami, vartojami net tada, kai nėra būtini. Šis reiškinys, pavadintas opioidų epidemija, Lietuvoje kol kas nėra tiek opus. Tačiau žmones, perdozuojančius ir be medicininio gydymo poreikio vartojančius receptinių opioidų preparatus, prieš dešimtį metų ėmusi tirti dr.

Pasklidus informacijai apie avarinę situaciją Zaporižios (Ukraina) atominėje elektrinėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad Lietuvos gyventojams dėl situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje nerimauti pagrindo nėra, net jei ten ir įvyktų koks incidentas, nes ji yra per tolimu atstumu. Dėl to ir suskubti įsigyti kalio jodido tablečių nėra pagrindo, o juo labiau negalima jų vartoti savo nuožiūra.

E. sveikatos informacinėje sistemoje sukurta nauja laboratorinių tyrimų duomenų posistemė. Tai reiškia, kad pacientų tyrimų duomenys bus tvarkomi centralizuotai, visos klinikinės laboratorijos teiks tyrimų atsakymus į posistemę tarptautiniu struktūrizuotu formatu, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Darbui su nauja posisteme pritaikyti E. sveikatos specialisto ir paciento portalai.

Rugsėjo pabaigoje minint Pasaulinės kovos su pasiutlige dieną medikai primena, kad aplinkoje pasiutligę sukeliantis virusas gyvena ir juo užsikrečia ne vienas žmogus, įkandus pasiutusiam gyvūnui.

Kraujotakos sistemos ligos išlieka dažniausia mirties priežastis Lietuvoje – kasmet nuo jų miršta kas antras mūsų šalies gyventojas. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, Valstybinės ligonių kasos specialistai priminė, kad rūpintis savo širdies sveikata būtina ir ragina pasinaudoti galimybe nemokamai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Šiais metais Izraelyje kilus dideliam tymų protrūkiui nuo šios ligos mirė jau šeštas kūdikis. Sekmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad praėjusią dieną Jeruzalėje nuo virusinės ligos mirė beveik dvejų metukų vaikas. Ministerijos atstovė spaudai patvirtino, kad visi šeši mirusieji buvo neskiepyti kūdikiai, kurių amžius – iki 2,5 metų. Ligoninėse šiuo metu gydomi dar 24 tymais apsikrėtę asmenys, dauguma jų – neskiepyti iki 6 metų amžiaus vaikai.

Stipriau atvėsus orams įsibėgėja ir peršalimų sezonas. Naujausiais praėjusios duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje išlieka panašus. Tiesa, vienoje savivaldybėje fiksuotas epideminis sergamumas. Taip pat registruotos dar 2 mirtys nuo COVID-19, šį rudenį iš viso jų – jau 9-ios.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia žinia apie anksčiau minėtą Pasaulinę aortos dieną. Medikai ragina atkreipti dėmesį į klastingą ligą – aortos aneurizmą, dažnai vadinamą „tyliąja žudike“. Specialistai primena, kad ši liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, o jos plyšimas neretai baigiasi mirtimi. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas profilaktiniams tyrimams, kurie gali išgelbėti gyvybę.