Sveikata

Insultas – gyvybei pavojinga būklė, tad pastebėjus pirmuosius jo ženklus, būtina reaguoti nedelsiant. Sveikatos priežiūros specialistai primena, kaip atpažinti insultą ir kaip elgtis jam prasidėjus. Svarbiausia informacija, ką reikia žinoti apie insultus, ir kokius požymius pastebėjus nedelsti, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi VšĮ Šiaulių centro poliklinika.

Kas pavojingiau – buitinės elektros smūgis ar žaibo iškrova? Ir ar tikrai, jei „tik pakratė“, galime nusiraminti? Kokias pasekmes palieka elektra žmogaus organizme, kokį pėdsaką gali palikti žaibo iškrova ant odos, kaip elgtis nelaimės akimirką ir kodėl kirvis gali tapti gyvybę gelbstinčiu įrankiu? Apie visa tai pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė pasiūlymui papildomai skirti 50,5 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo rizikos valdymo dalies. Lėšos bus panaudotos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už šių metų antrąjį ketvirtį suteiktas, bet sutartinius įsipareigojimus viršijusias sveikatos priežiūros paslaugas. 2025 m. balandžio–birželio mėnesiais pacientams visoje Lietuvoje buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo numatyta gydymo įstaigų ir ligonių kasų sutartyse.

„Patys sunkiausi pacientai – su politraumomis, be sąmonės, kuriuos reikia gaivinti, taip pat patenka į reanimacijos palatą. Bet tada laiko aiškinti nėra, reikia gelbėti žmogaus gyvybę. Šioje palatoje vyksta intensyvi ir nenutrūkstanti paciento priežiūra, kurią su kolegomis turime užtikrinti“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Julė Misiūnienė.

Valstybės kontrolės duomenys atskleidžia – net trys iš keturių Lietuvos gyventojų skundžiasi, kad yra priversti laukti pas medikus eilėse. Gyventojai atviri – tenka laukti ir kelis mėnesius, ir pusę metų. Nepaisant to, vos 7–8 procentai pacientų naudojasi išankstinės registracijos sistema. O ir medikų krūviai viršija normas – Valstybės kontrolė užfiksavo ir atvejų, kai gydytojai dirba po beveik tris etatus ar net keliose įstaigose vienu metu.

Lietuvoje per liepos mėnesį užfiksuoti net 5 legioneliozės (legionierių ligos) atvejai. Visi žmonės buvo gydyti ligoninėje, laimei, mirusiųjų nebuvo. Kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atvejai nėra susiję. Kaip portalui tv3.lt komentavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė, 2 susirgimai per liepos mėnesį registruoti Klaipėdos apskrityje, po 1 atvejį – Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse.

Trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas nepritarė siūlymui steigti mobiliąsias vaistines. Vyriausybės išvadoje, kuri bus teikiama Seimui, Ministrų kabinetas pažymi palaikantis siekį didinti vaistinių preparatų prieinamumą regionų gyventojams, tačiau pažymi, kad iš esmės nepritaria svarstomiems įstatymo pakeitimams dėl mobiliųjų vaistinių veiklos.

Neeilinis įvykis sukrėtė Kaišiadoris. Prieš pat vidurnaktį prie Kaišiadorių ligoninės durų palikta ką tik gimusi mažylė. Šiltai suvystyta, pamaitinta, o šalia ir kelios eglių šakelės. Mergytė išnešiota ir sveika, ja dabar rūpinasi Kauno klinikų medikai. O vėliau bus ieškomi laikini globėjai. O teisėsauga ir vaiko teisių specialistai ieško mergytės tėvų – nors kūdikis paliktas prie ligoninės, tai neprilyginama vaiko palikimui Gyvybės langelyje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planams panaikinti galimybę pacientams registruotis pas konkretų gydytoją ir savo iniciatyva pasirinkti papildomas paslaugas bei geresnes sąlygas gydymo įstaigose už jas susimokant. Šiuos duomenis atskleidė naujausias rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter research“ tyrimas. 79 proc.

Atnaujinta receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarka, kuri įsigalios lapkričio mėnesį ir bus paprastesnė bei patogesnė tiek pacientams, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistams, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma, paankstintas recepto galiojimas, galimybė įsigyti vaistą arba kompensuojamąją MPP dalimis, be galiojančio recepto ir pagal poreikį bei kitos naujovės pagerins vaistų ir kompensuojam...

Per liepos mėnesį Lietuvoje fiksuota dar viena mirtis klastingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Tai – jau antroji šiemet mirtis nuo šio viruso. Pernai erkinis encefalitas pražudė rekordiškai daug – net 11 žmonių.  Kaip naujienų portalui tv3.lt nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mirtis liepos mėnesį fiksuota Utenos apskrityje, miręs asmuo priklausė vyresnių nei 60 metų amžiaus grupei.

Pacientų eilių mažinimo pas gydytojus vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) priemonės, siekiant suvaldyti problemą, yra nepakankamos. Jos teigimu, tam būtini efektyvesni sprendimai.  „Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos.

Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose.

Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų, sukeliančių sunkias negalias ar net mirtį. Patikra atliekama visiškai nemokamai, o šių ligų tyrimai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Jie leidžia anksti nustatyti ligą dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams – kai gydymas yra veiksmingiausias. Vis dėlto kasmet apie 100 šeimų vis dar atsisako šios galimybės.

„Be glitimo“ etiketėms užtvindžius parduotuvių ir kavinių lentynas šis baltymas yra tapęs tam tikru baubu, kurio, sekant interneto tendencijomis, gali kilti noras vengti. Glitimas kaltinamas sukeliantis uždegimus, virškinimo sutrikimus ir net nuotaikų svyravimus. Tačiau ar jis tikrai toks pavojingas, kaip dažnai sakoma? Tiesas ir mitus apie glitimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ aptarėme su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu.

Rugpjūčio 6 diena Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus darbuotojams įsimins ilgam – tądien žaibiška reakcija padėjo išgelbėti net dvi gyvybes vyrų, kuriuos ištiko miokardo infarktas. Sėkmės istorijomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir dėkojo visiems specialistams, kurių profesionalumas suteikė antrą šansą gyventi dviem vyrams.

Santaros klinikų medikai, panaudodami specialų implantą, pirmieji Baltijos šalyse atliko kojos ilginimo operaciją. Atlikta operacija vadinama šlaunikaulio ilginimu intrameduliniu elektromagnetiniu implantu. Paprasčiau – magnetine vinimi. „Į kaulo vidų įdedamas specialus implantas – vinis, kuri ilginama elektromagnetiniu principu.

Šąlančios rankos ar kojos daugeliui pažįstamas pojūtis, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau ar tai gali būti rimtų kraujagyslių problemų signalas? Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu. Nors daugelis galvoja, kad šąlančios galūnės gali reikšti periferinių kraujagyslių sutrikimus, gydytojas ramina – dažniausiai taip nėra. „Rankų, kojų šalimas beveik niekada nereiškia kažkokios kraujagyslių ligos“, – sako G. Vaitėnas.

Siekiant didinti gydymo paslaugų prieinamumą, siūlo leisti medikams konsultuoti pacientus telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis dirbant nuotoliu – t. y., esant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ir teikia Seimui pastaruosius pokyčius numatančias, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas įstatymo pataisas.

Vasara gydytojams – karštas metas, nes mėgaudamiesi jos malonumais gyventojai neišvengia traumų. Kai kurios jų – ypač sunkios, kai gyvybė net gali pakibti ant plauko. Pasak medikų, situaciją apsunkina ne tik atidumo stygius, bet ir alkoholis, kurio lietuviai vis dar linkę padauginti.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ kalbėta itin svarbia ir dažnai pamirštama tema apie vaikų dantų priežiūrą. Laidos vedėjas Simonas Urbonas kalbino bene žinomiausią šalies odontologę Valentiną Kvaraciejienę, kuri į studiją atvyko su dukryte Sofija. Pasak Valentinos, didžiausia problema – vis dar gajus mitas, kad pieninių dantų valyti nereikia.

Aknė – tai ne neišvengiama paauglystės dalis, o liga, kurią galima ir reikia gydyti. Dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo apie tai, kodėl netinkama mityba, stresas ar tam tikros ligos gali pabloginti odos būklę, bei pateikė aiškias rekomendacijas, nuo ko pradėti kovoti su spuogais. Pasak gydytojo, nors genetika turi reikšmės, gyvenimo būdas – ne mažiau svarbus. Pavyzdžiui, pieno produktai turi didžiulę įtaką aknei.

Kasmet vis daugiau žmonių suserga depresija. Deja, dalis šios psichikos ligos atvejų taip ir lieka nediagnozuota. Kauno mokslininkai sukūrė išmaniąją programėlę, kuri iš balso geba nustatyti, ar yra depresijos požymių ar ne. O tuomet diagnozę beliktų patvirtinti medikams.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Ilgų eilių prie psichiatrų kabinetų greičiausiai neišvysime, nors kasmet į depresijos gniaužtus patenka vis daugiau žmonių.

Lietuva yra žinoma dėl kokybiškai atliekamų operacijų, tačiau kai kurie lietuviai, neapsikentę ilgų eilių pas gydytojus ar nusivylę medikų darbu, ieško pagalbos svetur.  Persileidimą patyrusi lietuvė jau kelerius metus su vyru bando susilaukti kūdikio. Tačiau vaisingumo klinikos paslaugų reikia palaukti, todėl moteris patarimo kreipėsi į socialinių tinklų naudotojas.

Kalbant apie odos sveikatą, vasaros sezonas – ypač svarbus laikotarpis. Būtent dabar oda patiria didžiausią ultravioletinių spindulių poveikį, todėl visi įtartini dariniai, tokie kaip apgamai ar pigmentinės dėmės, tampa ne tik estetiniu, bet ir sveikatos klausimu. Gydytojai dermatovenerologai Gintarė Ulianskaitė ir Tadas Raudonis TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, kada dariniai turėtų kelti nerimą ir kodėl jų šalinimas vasarą reikalauja ypatingo dėmesio.

Sirgti vėžiu vienuose miestuose ar rajonuose, kad ir kaip tai skambėtų makabriškai, labiau apsimoka nei kituose, mat savivaldybių nusistatytos paramos dydžiai onkologiniams ligoniams skiriasi dešimtimis kartų. Pavyzdžiui, sergantis vėžiu Klaipėdoje gali tikėtis 200, o Vilniaus rajone – daugiau nei 2000 eurų kompensacijos už gydymo išlaidas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Šiaulietė Ineta Jokubauskienė gydytis onkologinės ligos važinėja į Vilnių.

Aiškindamiesi, kokie genai ir požymiai būdingi lietuvių populiacijai, mokslininkai nustatė įdomų faktą – lietuviai genetiškai gana gerai virškina riebalus.

Vidury baltos dienos nuo narkotinių medžiagų apsvaigę piliečiai svyruoja gatvėse, krenta po automobilių ratais ir kelia grėsmę praeiviams. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įspėja, kad rinkoje – virš tūkstančio psichoaktyvių medžiagų, kurių kilmę ir poveikį tampa vis sunkiau atsekti.  Medikai neslepia, kad žmonės maišo skirtingas medžiagas, neretai su alkoholiu, o tai baigiasi ir mirtimi. Negana to, narkotinėmis medžiagomis svaiginasi ir jaunimas festivaliuose.

Ar sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas, reikėtų ilsėtis, o gal kaip tik – judėti dar daugiau? Laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas sako tiesiai šviesiai – fizinis aktyvumas gali tapti ne tik kaip prevencija, bet ir kaip gydymo dalis. „Kol kas mokslas sako, jog sportas padeda kovoti su artritu ir su uždegiminiais procesais“, – aiškina specialistas.

Pacientai skundžiasi ilgomis eilėmis nemokamoms reabilitacijų procedūroms ne tik sanatorijose, bet ir poliklinikose. Žmonėms netgi trūksta kantrybė ir dalis jų reikalingų procedūrų iš viso atsisako arba yra priversti iš naujo prašyti siuntimų ir taip gaišta savo ir šeimos gydytojų laiką.  Sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi ilginti tokių siuntimų galiojimo laiką.

Vasaros pabaigoje ir rudenį erkės Lietuvoje tampa dar aktyvesnės, o kartu išauga rizika užsikrėsti erkinio encefalito ar Laimo liga. Šios pavojingos ligos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus erkei. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje kalbėtasi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Milda Žygutiene.

Kiaušiniai yra vienas universaliausių produktų kulinarijoje, o tinkamai juos ruošiant – itin vertingas maistas, gausus lengvai įsisavinamų baltymų ir organizmui reikalingų vitaminų.  Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ funkcinės mitybos partneris, atkreipia dėmesį, kad kiaušinių naudą nulemia jų ruošimo būdas.

Vasarą gėrimą iš skardinės ar butelio būtinai įsipilkite į stiklinę. Tai gali jus apsaugoti nuo širšės įkandimo, o gal net ir išgelbėti gyvybę. Tokį patarimą duoda Elektrėnų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Tomas Pranckevičius. Pastaruoju metu šio gydytojo komandai teko gelbėti net tris širšių sugeltus žmones, rašoma Elektrėnų ligoninės pranešime.

Demencija – tai bendrasis, gana platus terminas, apibūdinantis įvairių pažinimo funkcijų nykimą, kai blogėja mąstymo, orientacijos, kalbos, atminties ir suvokimo gebėjimai.  Demencija – tai sindromas, kuris rimtai sutrikdo kasdienį gyvenimą, o jos rizika auga ne tik dėl tam tikrų ligų ar medicininių būklių išsivystymo, bet ir dėl propaguojamo gyvenimo būdo bei kai kurių vartojamų vaistinių preparatų.

Nemalonūs knarkimo garsai miegamajame ne tik vargina lovos partnerį ir namiškius, bet ir gali būti rimtos ligos simptomas. Stiprus nuolatinis knarkimas dažnu atveju signalizuoja apie obstrukcinę miego apnėją, kuri pasireiškia kvėpavimo sustojimo epizodais, po kurių žmogus triukšmingai įkvepia gaudydamas orą. Nekontroliuojant šios būklės dieną žmogus gali jausti labai mieguistas ir rizikuoja patirti kitų rimtų sveikatos problemų.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia žinute, primenančia, kad sveikata – ne amžiaus klausimas. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad profilaktinė patikra reikalinga tik vyresniame amžiuje, tačiau medikai pabrėžia – tam tikromis ligomis galima susirgti ir gerokai anksčiau. Būtent todėl prevencinės programos apima ir jaunus žmones, kuriems rizika susirgti jau padidėjusi.

Vizitui pas gydytoją daugeliu atvejų reikalingas siuntimas, tačiau ne visada. Secialistai primena, kokiais atvejais siuntimo pas gydytoją nereikia – ne visi tai žino. Socialiniame tinkle „Facebook“ Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasidalijo svarbiausia informacija, kada siuntimo pas gydytoją nereikia.

Jaunas ir jėgų kupinas būsimas kariškis Mantas greičiausiai neįtarė, kad vieną dieną užklupęs ausies uždegimas žaibiškais komplikuosis ir virs pūlingu meningitu, jį ištiks išeminis insultas, dalinai praras klausą. „Liga progresavo žaibiškai: ryte pacientas dar buvo sąmoningas, bendravo, o vos po kelių valandų jau nebeatsakinėjo į klausimus“, – prisimena Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja otorinolaringologė, Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė dr.

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ne visada reiškia, kad jau sergate diabetu, bet tai – rimtas signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Kodėl gliukozė gali šoktelėti po streso, kaip atpažinti prediabetą ir ką iš tikrųjų reiškia gydytojo išrašytas metforminas? „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pasakoja neseniai bendravusi su paciente, kuriai po profilaktinio kraujo tyrimo buvo nustatytas padidėjęs cukraus kiekis – apie 6 mmol/l, rašoma pranešime spaudai.

Maždaug nuo birželio vidurio iki spalio pabaigos, daugybė žmonių ankstyvus savaitgalio rytus praleidžia Lietuvos miškų glūdumoje, ieškodami pasislėpusių grybų. Pastarieji – tikras naudingų medžiagų šaltinis, tačiau kodėl jų paragavus, kartais sutrinka virškinimas? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, jog grybai nėra lengvai virškinamas maisto produktas, tačiau laikantis tam tikrų taisyklių, nemalonių simptomų galima išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Spuogai, arba kitaip, aknė, yra liga, kuri gali būti gydoma ir išgydoma. Vis tik, jei negydoma, aknė gali progresuoti ir palikti randus ir dėmes tiek veido, tiek kitose kūno vietose. Gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis pasakoja, kokios yra šios ligos stadijos, ar ji gali praeiti negydoma ir kokie galimi gydymo būdai, kiek ji paveldima ir daugybę kitų naudingų dalykų.

Keltis anksti ryte jums yra tikra kančia, o galbūt atvirkščiai – neįsivaizduojate leidžiantys sau bent kiek pavakaroti? Neuromokslininkė ramina – būti vyturiu ar pelėda visiškai normalu, nes dalis mūsų miegojimo įpročių jau yra nulemta genetiškai. Neuromokslininkė ir miego tyrinėtoja Laura Bojarskaitė pasakojo dažnai sulaukianti klausimų, ar tikrai egzistuoja vadinamieji vyturiai ir pelėdos, ir tai nėra tik prasimanymas.  „Galiu užtikrinti: tai – ne mitas.

Vis labiau paplitęs lėtinis nuovargis, kurį jaučia žmonės, ne visada susijęs su tinginyste ar per mažai miego. Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ aiškino, kad jei ryte vos išlipate iš lovos, o energijos antplūdis ateina tik vakare, tai gali būti aiškus ženklas, kad sutriko jūsų hormonų ritmas, o už to slypi svarbesni procesai. Nuovargis, kuris nepraeina net po savaitgalio ar atostogų – tai ne tik įprasta pasekmė.

Nors orai šią vasarą ir nelepina, daugelis lietuvių noriai leidžia laisvalaikį prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai ragina neprarasti budrumo – vandenyje ne tik elgtis saugiai, bet ir saugotis čia galinčių tūnoti infekcijų sukėlėjų.

Erkės platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė plačiau papasakojo, kokiais simptomais ši liga pasireiškia.  Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Kodėl vieni pyksta ir šaukia, kiti bėga nuo streso kupinos situacijos, o treti – sustingsta? Ir ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų kūnas reaguoja patirdamas stresą ir kaip tai susiję su mūsų šeima, traumų vertomis patirtimis ir net ilgaamžiškumu? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ endobiogenikos specialistė ir ilgametė šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė paaiškino, kodėl žmonės dažnai net nesupranta, kad gyvena nuolatinėje streso bū...

Trūkstant valstybės lėšų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nuo rugsėjo apriboti ligonių pavėžėjimo paslaugą – pacientus nemokamai vežti siūloma tik tuomet, kai žmogus negali judėti dėl onkologinės ligos ir turi vykti į kitą miestą, kai jis vežamas gulint ir kai keliauja organų arba kaulų čiulpų transplantacijai.

Turbūt ne taip dažnai susimąstome, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi šiuolaikinių lietuvių populiacijoje – kodėl atrodome vienaip, o ne kitaip, kokių dar turime ypatybių ir kaip galėtume keistis veikiant šiuolaikinio pasaulio sąlygoms? Atsakymų į tai, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos, mūsų genetinius ryšius su kitomis tautomis ieškantys Vilniaus universiteto mokslininkai pirmieji yra nuskaitę visą lietuvio genomą.

Vis daugiau savo gyvenimo laiko atiduodame šiuolaikinėms technologijoms, neretai – ir visai beverčiam skrolinimui telefone. Mokslininkai savo ruožtu dega raudoną pavojaus signalą – nekontroliuojamas vaikų naudojimasis ekranais lemia kalbos, motorinio, emocinio vystymosi sutrikimus. Kaip besaikis naudojimasis išmaniosiomis technologijos atsiliepia vaikų raidai ir ką būtinai reikėtų žinoti tėvams, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininke prof.