Jo duomenimis, iš Libano kilęs 43-ejų Mohamadas Khalilas šiuo metu dirba Klaipėdos ir Palangos ligoninių priėmimo skyriuose. Viešų duomenų apie jo praktiką Lietuvoje nėra, šio gydytojo pavardė nenurodoma tarp viešai skelbiamų ligoninės kontaktų.
Pasak „15min“, M. Khalilas į Lietuvą atsikraustė būdamas 20-ies. Kaune baigęs medicinos studijas, 2012-aisiais jis gavo medicinos gydytojo licenciją Švedijoje ir išvyko ten dirbti, tačiau 2018-aisiais iš mediko buvo atimta teisė gydyti.
Toks sprendimas priimtas Švedijos Sveikatos ir medicinos priežiūros tarybai konstatavus, kad M. Khalilas buvo „grubiai nekompetentingas ir akivaizdžiai netinkamas dirbti gydytoju“.
Tuomet vyras grįžo į Lietuvą ir 2020 metų gruodį turėjo lietuvišką gydytojo licenciją, galiojančią iki šiol. Ja šis medikas bandė pasinaudoti užpernai susigrąžindamas leidimą gydyti Švedijoje, tačiau šios šalies tarnybos atsisakė išduoti naują licenciją.
Kaip rašo „15min“, Lietuvos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai vertinimo tarnyba (VASPVT) buvo informuota apie M. Khalilo panaikintą licenciją Švedijoje, bet ši informacija neturėjo įtakos išduodant jam naują leidimą Lietuvoje.
Klaipėdos universiteto ligoninės direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė „15min“ sakė, kad kitų šalių sprendimų dėl licencijų vertinimas nėra ligoninės kompetencija, o įdarbinant mediką gydymo įstaigai svarbu, ar jis įgijęs profesinę kvalifikaciją ir turi pagal Lietuvos įstatymus išduotą licenciją.
Praėjusiais metais M. Khalilas įstojo į rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Šis „15min“ teigė nežinojęs apie asmens atimtą licenciją, tačiau matantis poreikį tokius duomenis gauti.
„15min“ taip pat skelbia apie bent vieną atvejį, kai licencijos kitoje Europos valstybėje netekęs lietuvis leidimą gydyti vėliau įgijo Lietuvoje. Šiuo metu jis turi galiojančią licenciją, bet medicinos nepraktikuoja.
Jungtinės Karalystės medicinos tribunolas 2024-aisiais atėmė licenciją iš Vytauto Liesio už tai, kad 2019–2020 metais jis užuot diagnozavęs ligą trims pacientams, išleido juos namo. Pats vyras naujienų portalui teigė apie tai neįspėjęs Lietuvos įstaigų, nes to nebuvo pareikalauta.
Žurnalistinio tyrimo duomenimis, iš viso virš 130 gydytojų, kurie vienoje ar keliose jurisdikcijose šiuo metu negali verstis medicina dėl rimtų priežasčių, įskaitant seksualinį išnaudojimą, nesėkmingą gydymą, krūtų implantų įdėjimą be sutikimo, turi licencijas gydyti kitur Europoje.
Lietuvoje tokių atvejų žurnalistai skelbia nustatę kelis.
Kaip pažymėjo naujienų portalas, 30 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių jungianti Vidaus rinkos informacinė sistema jau egzistuoja, tačiau pranešimai apie stabdomas ar naikinamas medikų licencijas joje pateikiami nenuosekliai.
Žurnalistai išsiaiškino, kad nuo 2016 metų vienos šalys yra pateikusios vos kelis pranešimus, o kitos – tūkstančius. Pavyzdžiui, Slovėnija per tą patį laikotarpį pateikė vieną, o Lietuva – per 3,7 tūkst. pranešimų.
Anot „15min“, dauguma Lietuvos pranešimų yra mažareikšmiai, į sistemą kruopščiai keliant visus administracinio pobūdžio licencijų sustabdymo ar panaikinimo atvejus, nesusijusius su realia grėsme pacientų saugumui.
