Daugiau nei 70 proc. atvejų – nediagnozuoti
„LOPL – tai liga, apie kurią vis dar žino per mažai žmonių. Dažnai ją diagnozavus pacientai nuoširdžiai nustemba – sako nieko apie tokią negirdėję“, – pasakoja G. Čepulytė-Višinskienė.
Pasak gydytojos, dažniausi LOPL simptomai – dusulys, ilgalaikis kosulys, skrepliavimas – dažnai ignoruojami, o kartais net neįvardijami per vizitą pas šeimos gydytoją.
Pagrindinė ligos priežastis yra ilgalaikis rūkymas, tačiau svarbūs ir darbo aplinkos veiksniai, genetika. Kadangi simptomai vystosi pamažu, jie ilgą laiką siejami su kitais negalavimais arba tiesiog su amžiumi, rašoma pranešime spaudai.
LOPL dažniausiai išsivysto vyresniems nei 40 metų žmonėms. Gydytoja sako, kad kiekvienas, kuris ilgą laiką rūkė ar dirbo plaučius veikiančiose sąlygose, o dabar jaučia dusulį fizinio krūvio metu ar ramybėje, turėtų būti atidus.
„Jei kosulys ar dusulys tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, jau būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju. Jei įtariama LOPL, vienas paprastas tyrimas – spirometrija – gali padėti ją patvirtinti arba atmesti šimtaprocentine tikimybe, nes normali spirometrija visiškai paneigia LOPL“, – sako gydytoja pulmonologė.
Nutraukus rūkymą galima sulėtinti eigą
Nors LOPL nėra visiškai pagydoma, anksti nustačius ir pradėjus gydymą, jos eiga gali būti reikšmingai pristabdyta. Gydytoja pabrėžia, kad rūkymo nutraukimas – tai pirmas ir esminis žingsnis.
„Ne viena dešimtis pacientų gyvena visai kokybiškai net ir turėdami diagnozę – svarbu laiku ją sužinoti. Priešingu atveju, liga gali progresuoti iki tokios būklės, kai prireikia nuolatinės deguonies terapijos ar net dirbtinės ventiliacijos“, – sako gydytoja.
Tiesa, net ir esant normaliai spirometrijai, pacientams visada rekomenduojama nutraukti rūkymą, nes LOPL, deja, nėra vienintelė liga, kurią sukelia ilgalaikis tabako vartojimas – ilgai rūkančiam žmogui padidėja ir kitų sunkių ligų, tokių kaip plaučių vėžys, tikimybė. Kartais, nustačius LOPL, vėliau diagnozuojamas ir plaučių vėžys.
Apie LOPL būtina kalbėti garsiai
„LOPL eiga yra įvairi ir nenuspėjama. Liga gali tiek greitai blogėti, tiek ir ilgą laiką išlikti stabili arba blogėti iš lėto. Deja, daugumai sergančių liga progresuoja, o jos pradžioje žmogus gali gan ilgą laiką – kelis ar keliolika metų – nejausti dusulio, arba prisitaikyti taip, kad jis netrukdytų kasdienės veiklos. Tokių pacientų paklausus, į kelintą aukštą užkopę padūsta, dažnai galima išgirsti atsakymą, kad jie jau seniai įprato vengti laiptų ir kito sunkesnio fizinio krūvio“, – patirtimi dalinasi gydytoja.
LOPL – ne tik suaugusiųjų ar senjorų liga. Ji gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, ypač tiems, kurie anksti pradeda rūkyti ar dirba dulkėtose, cheminių medžiagų pilnose aplinkose.
„Tai ne tik medicinos klausimas – tai visuomenės švietimo klausimas. Kuo daugiau žinosime apie LOPL, tuo daugiau gyvybių galėsime išgelbėti. Svarbiausia – nelaukti ir reaguoti į pirmuosius kvėpavimo pokyčius“, – apibendrina gydytoja G. Čepulytė-Višinskienė.
