Jo vertinimu, šeštadienį Jėkabpilyje vykęs protestas buvo labai gerai organizuotas, nors tikėtasi didesnio dalyvių skaičiaus. Vis dėlto po protesto G. Kalvė sulaukė itin daug gyventojų skambučių, kuriais buvo reiškiamas palaikymas ir dėkojama organizatoriams už jų darbą.
Todėl protesto organizatoriai neketina apsiriboti vien šeštadienio demonstracija. Antradienį, lapkričio 10 d., vakare jie planuoja susitikti ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų, jei rusiškų grūdų tranzitas nebus sustabdytas.
G. Kalvė pripažino, kad veikiausiai bus svarstoma ne dar vieno protesto organizavimo, o geležinkelio bėgių blokavimo galimybė, siekiant užkirsti kelią šių grūdų gabenimui per Latvijos teritoriją.
Pažėrė kritikos ministrui pirmininkui
Jis taip pat sukritikavo ministro pirmininko Andrio Kulbergo šeštadienį sakytą kalbą protesto dalyviams. G. Kalvės vertinimu, premjero kalbos tonas buvo agresyvus, o konkrečių pažadų jis nepateikė.
G. Kalvei taip pat užkliuvo tai, kad premjerui sakant kalbą scenoje ant jo kelių sėdėjo mažametis sūnus. G. Kalvės nuomone, tai tam tikra prasme atrodė kaip mėginimas prisidengti vaiku nuo protestuotojų.
„Po Kulbergo kalbos nesijaučiau gerai“, – prisipažino G. Kalvė.
Kaip pranešta anksčiau, A. Kulbergas šeštadienį protestuotojams pažadėjo pateikti Saeimai įstatymo projektą, kuris leistų Latvijai sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą, uždraudžiant sudaryti naujas sutartis. Premjeras pažymėjo, kad kitą savaitę numatoma šį klausimą derinti tarp ministerijų.
„Tranzitas turi būti sustabdytas. Negalime maitinti Rusijos karo mašinos ar finansuoti ukrainiečių naikinimo“, – pabrėžė A. Kulbergas, kartu pripažindamas, kad greito sprendimo kol kas rasti nepavyko.
Premjero nuomone, vien Latvijos nacionaliniu lygmeniu įvestas draudimas problemos neišspręstų, todėl sprendimo būtina siekti bendradarbiaujant su Europos Sąjunga (ES). Pasak jo, tranzito ribojimų nustatymas priklauso ES kompetencijai, o Latvija privalo laikytis bendrų Bendrijos taisyklių.
A. Kulbergas taip pat pareiškė, kad Latvijai uždraudus grūdų tranzitą tektų susidurti su teisminiais procesais ir dėl jų patiriamomis išlaidomis. Premjeras retoriškai paklausė susirinkusiųjų, kam tektų padengti šias išlaidas – mokytojams, policijos pareigūnams ar kultūros darbuotojams.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad Baltijos šalys ragino sustabdyti šį tranzitą ES lygmeniu.
Protestuotojų reikalavimai
Protesto tikslas buvo pasiekti, kad būtų uždraustas Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose užaugintų grūdų tranzitas per Latviją.
Nuo karo pradžios Latvijos visuomenė teikė reikšmingą paramą Ukrainai – priėmė pabėgėlius, aukojo lėšas, pristatė humanitarinę pagalbą ir įvairiais kitais būdais rėmė Ukrainos žmones.
Protesto organizatorių nuomone, teikiant tokią paramą Ukrainai nepriimtina, kad Latvijos transporto infrastruktūra ir toliau būtų naudojama rusiškų grūdų tranzitui.
Protesto iniciatorius, ūkininkas ir visuomenės aktyvistas G. Kalvė kartu su bendraminčiais ragina Latvijos vyriausybę visiškai sustabdyti Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose užaugintų grūdų gabenimą tranzitu Latvijos geležinkeliais.
Kaip pranešta anksčiau, Latvijos valstybinės pajamų tarnybos (VID) duomenimis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių rusiškų grūdų tranzitas per Latviją, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, išaugo 3,1 karto.
Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių tranzitu iš Rusijos per Latviją buvo išgabenta 1,115 mln. tonų grūdų, palyginti su 357 645 tonomis per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Tuo metu, VID duomenimis, baltarusiškų grūdų tranzito apimtys išaugo kelis tūkstančius kartų. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių tranzitu iš Baltarusijos per Latviją buvo išgabentos 185 756 tonos grūdų, palyginti su 60,8 tonos per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
