„Priklausau nedidelei pilotų grupei, turinčiai leidimą vykdyti skrydžius į Gustavo III oro uostą Sen Bartelemi saloje. Šis nedidelis Karibų jūros oro uostas garsėja vienu sudėtingiausių tūpimo artėjimų komercinėje aviacijoje. Mūsų bendrovėje tokius manevrus atlikti leidžiama vos kelioms dešimtims orlaivių vadų“, – pasakojo vyras, nuo vaikystės besidomintis lėktuvais ir pilotavimu.
Pasak jo, maždaug 640 metrų ilgio pakilimo ir tūpimo takas įrengtas itin nepatogioje vietoje – tarp stataus kalno šlaito ir jūros. Jis tinkamas tik nedideliems lėktuvams. Pilotai turi žemai praskristi virš kalvos, tiksliai išlaikyti skrydžio trajektoriją ir tuomet greitai leistis, kad pasiektų taką. Visa tai tenka atlikti esant permainingam šoniniam vėjui ir stipriai turbulencijai.
Pasiruošimas tokiems skrydžiams yra itin intensyvus, tačiau M. Steinui patinka stiprus adrenalino antplūdis artėjant tūpti. Pilotai šį manevrą vadina „Kalva“.
Sudėtingas nusileidimas Sen Bartelemi saloje
„Dirbu JAV oro bendrovėje „Tradewind Aviation“, kuri vykdo reguliarius užsakomuosius skrydžius. Skrydžiams į Sen Bartelemi salą bendrovė naudoja turbosraigtinius „Pilatus PC-12“ lėktuvus. Dėl trumpo pakilimo ir tūpimo tako sala gali priimti tik nedidelius orlaivius. Didieji keleiviniai „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvai čia neskraido“, – pasakojo vyras.
Keleiviams tūpimas gali atrodyti bauginantis, o pilotams tai – daugelio metų pasiruošimo ir gebėjimo pasitikėti savo sprendimais rezultatas. 2026 m. duomenimis, „Tradewind“ bendrovėje yra 31 orlaivio vadas, kuriam suteiktas leidimas leistis Sen Bartelemi saloje. Kiekvienas jų vidutiniškai yra sukaupęs daugiau nei 3 tūkst. skrydžio valandų.
Artėjimas tūpti vykdomas vizualiai: pilotas laiko rankas ant valdymo vairo, stebi situaciją už lėktuvo borto ir jaučia, kaip vėjas veikia orlaivį. Dėl reljefo ypatumų ir stataus leidimosi virš kalvos pakilimo ir tūpimo takas beveik iki paskutinės akimirkos lieka nematomas.
Lėktuvui švelniai nusileidus už kalvos keteros, pilotams staiga atsiveria pakilimo ir tūpimo takas bei už jo esanti jūros įlanka. Sėkmingas tūpimas Sen Bartelemi saloje labai priklauso nuo gebėjimo kontroliuoti orlaivio energiją – jo greitį ir leidimosi trajektoriją. Kai pilotas pajunta, kaip lėktuvas elgiasi atliekant šį manevrą, valdyti artėjimą tūpti tampa gerokai lengviau.
„Tuo metu keleiviai gali grožėtis kalvų vaizdais, kol lėktuvas nedideliame aukštyje artėja prie pakilimo ir tūpimo tako. Kabinos užuolaidą paliekame atitrauktą, kad žmonės galėtų stebėti pilotų darbą“, – sakė M. Steinas.
Anot jo, geriausiai tokiems skrydžiams tinka pilotai, puikiai įvaldę rankinį lėktuvo valdymą ir gebantys kritiškai vertinti savo veiksmus. Juk kiekvienas tūpimas Sen Bartelemi saloje skiriasi nuo ankstesniojo.
M. Steinas pabrėžė norintis, kad pilotai analizuotų savo veiksmus: įvertintų, ką pavyko atlikti gerai, ką buvo galima padaryti geriau ir ką reikėtų pakeisti per kitą skrydį.
„Tačiau niekada nebandome nutupdyti lėktuvo bet kokia kaina. Yra oro sąlygų ir techninių aplinkybių, kuriomis tūpimas tiesiog neįmanomas“, – pabrėžė jis.
Jeigu šoninis vėjas viršija orlaiviui nustatytas ribas, lyja pernelyg stipriai, ant pakilimo ir tūpimo tako susikaupia per daug vandens arba lėktuvas artėja tūpti per dideliu ar per mažu greičiu, pilotai nutraukia tūpimą ir bando dar kartą arba skrenda į kitą oro uostą. Saugumas visada yra svarbiausias prioritetas.
Pasiruošimas itin sudėtingas – atranką įveikia ne kiekvienas pilotas
M. Steinas jau trejus metus eina „Tradewind Aviation“ vyriausiojo piloto pareigas Karibų regione, taip pat dirba instruktoriumi ir moko pilotus skristi į Sen Bartelemi salą.
Pasak jo, tokių skrydžių vykdymas yra natūralus profesinio tobulėjimo etapas „Tradewind“ Karibų regiono padalinio pilotams. Vis dėlto dėl sudėtingo artėjimo tūpti ir stipraus vėjo oro uoste taikomas ilgas pasiruošimo procesas, kurį įveikti pavyksta ne visiems.
Leidimas leistis Sen Bartelemi saloje suteikiamas tik tiems orlaivių vadams, kurie jau gerai išmano „PC-12“ lėktuvo valdymo ypatumus. Mokymai būtinai apima praktinius skrydžius.
Šiuolaikiniai skrydžių treniruokliai su visišku judėjimo imitavimu, kuriuos naudoja didžiosios oro bendrovės, gali atkurti Sen Bartelemi oro uosto vaizdą. Tačiau, pabrėžė pilotas, joks treniruoklis negali visiškai perteikti staigių vėjo krypties pokyčių ir stiprios turbulencijos, su kuria susiduriama realiai artėjant tūpti.
Pirmiausia pilotai mokosi atlikti staigų leidimosi manevrą kituose oro uostuose, kuriuose sąlygos yra įprastos. Tai padeda perprasti skrydžio fiziką ir pajusti tokio manevro ypatumus dar prieš pirmąjį tūpimą saloje.
Kitas etapas – praktiniai mokymai pačioje Sen Bartelemi saloje. Jų metu pilotai atlieka dešimtis artėjimo tūpti manevrų ir nusileidimų.
„Tiksliai nustatyto pasiruošimo termino nėra. Patys įvertiname, kada pilotas pasirengęs, ir paprastai skiriame tiek laiko, kiek reikia manevrui įvaldyti. Jeigu mokymų metu matome pažangą, treniruotes tęsiame. Tiems, kurie sėkmingai baigia pasiruošimą, tūpimas Sen Bartelemi saloje suteikia tikrą malonumą. Tai įtraukianti patirtis visiems lėktuve esantiems žmonėms, ypač pilotams“, – pabrėžė M. Steinas.
Pasak jo, keleiviai greičiausiai pajus šiokį tokį kratymą, tačiau būtent jis šiam skrydžiui suteikia ypatingo žavesio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
