Bandymų trasa

Arba tu jį dievini arba tu jo nekenti. Tokią išvadą norėjosi padaryti prieš keletą metų, kai pirmą kartą išbandėme ne tik standartinę, bet ir sportišką „Nismo“ versiją. Tuomet jis mums priminė tikrų tikriausią išsišokėlį, nes naujų automobilių rinkoje tiesiog nebuvo nieko panašaus. Galiausiai, kad ir kokią nuomonę esate susidarę apie šį kompaktišką krosoverį, „Nissan“ dizainerių rizika atsipirko su kaupu.

Kitoniškumas yra pagrindinė „Lexus“ markės automobilių išskirtinė savybė. Japonijos automobilių gamintojas visuomet pateikdavo tam tikrą automobilio tipą pateikti savaip. Nebandydamas atsižvelgti į konkurentų išrastas formules ar pasiekimus. „Lexus“ eksperimentai retkarčiais atsipirkdavo su kaupu, retkarčiais – ne, bet šių eksperimentų dėka „Lexus“ gali didžiuotis būdama pilnaverte alternatyva europietiškiems analogams. Ypač Jungtinėse Valstijose.

Daugelį metų žadėtas elektromobilių technologinis proveržis, panašu, pagaliau pasiekė reikiamą tašką, kuris galiausiai leidžia į elektra varomas transporto priemones žvelgti ne į kaip prabangų žaisliuką, eksperimentinį vaistą nuo vidaus degimo variklių, o kaip į įrankį, transporto priemonę, kuria norėtųsi naudotis kiekvieną dieną.

Bet koks ilgamečių tradicijų laužymas visuomet palydas aršia, ištikimiausių gerbėjų ir kritikų priekaištais. „ Land Rover“ kuo puikiausiai žino kokią reakciją gali sukelti bet koks nukrypimas nuo kritikams patikusios krypties. Toje pačioje valtyje nuolatos sėdi „ Porsche“, „ Bentley“ ir kiti automobilių gamintojai, kurie buvo asocijuojami su vienu ar kitu automobilio tipu ir per keletą dešimtmečių užsitarnavo sportiškų ar ištaigingų automobilių gamintojo vardą.

15 metų. Būtent tiek metelių praėjo nuo dienos, kai „Audi“ pirmą kartą pademonstravo savo modelių gamos dičkį – septynvietį „Q7“. Su šiuo visureigiškos išvaizdos automobiliu „Audi“ nusprendė surizikuoti ir įžengti į segmentą, kuris daugeliui gamintojų atrodė kaip neištyrinėta teritorija.

Nuožmi konkurencija. Būtent tai automobilių gamintojus skatina tobulėti ir neužmigti laikant vieną ar kitą nugalėtojo taurę, kurią jiems įteikė nereikšmingų apdovanojimų organizatoriai, todėl natūralu, jog atsikvėpti neleidžianti konkurencija į pasaulį išleido kaip niekada daug, gerų, lygiaverčių kompaktinės klasės atstovų, kurie, regis, gali išpildyti bet kokį statistinio vairuotojo norą. Pats sustoja, pats vairuoja.

Sedanai jau kurį laiką yra priskiriami prie nykstančios rūšies. Kasmet mažėjanti paklausa skatina gamintojus iš naujo perskirstyti modelių kūrimui skirtą biudžetą, o krosoverių nemėgstantys vairuotojai yra priversti ieškoti alternatyvų.  „Toyota“, regis, yra linkusi patenkinti visų potencialių pirkėjų poreikius. Norite stilingo miesto automobilio? Eikite pirkti „Corolla“ hečbeko. Reikia automobilio šeimai? Žiūrėk – „Corolla“ universalas.

„Toyota“ nėra tik dar vienas automobilių gamintojas. Tai milžiniškas koncernas, kuris turi milžinišką įtaką visai automobilių industrijai ir su ja susijusiais pokyčiais. Be to, „Toyota“ ne vieną kartą įrodė, jog gali imtis lyderio vaidmens ir turėdama užtektinai ryžto diktuoti savo taisykles visiems likusiems.

Sąlyginai kompaktiškas, priverčiantis stereotipinį kaimyną pavydėti ir raudoti priverčiančiai brangus – kas? O gi – europietiškas sedanas, o tiksliau – iš Vokietijos kilęs sedanas, kuris įprastai dėvi „Audi“, BMW arba „Mercedes-Benz“ markių pasididžiavimu tapusius logotipus.  Iškart paprašysime kitų, žinomų gamintojų gerbėjų atleidimo.

„Supermini“ – labai taiklus automobilių klasės apibūdinimas, kuriai atstovauja daugelio pamėgti „Volkswagen Polo“, „Ford Fiesta“ ar „Nissan Micra“. Itin kompaktiški hečbekai, kurie kone idealiai patenkina daugelio europiečių poreikius, todėl nenuostabu, jog šioje klasėje konkurencija yra ypatingai arši ir neatleidžianti klaidų. Per pastarąjį dešimtmetį šioje klasėje atsirado keletas skirtingų, bet labai malonių išimčių.

„Peugeot“ ir vidutinės klasės automobiliai – du labai sunkiai atsiejami poliai. Prancūzijos gamintojas vidutinės klasės ratuočius pradėjo gaminti gerokai anksčiau negu „Volkswagen“ sukonstravo pirmąją „Golf“ kartą, o „BMW“ inžinieriai dar tik pradėjo darbuotis prie kompaniją išgelbėjusio „2002“. Akivaizdu, jog vidutinės klasės automobiliai „ Peugeot“ kompanijai buvo labai svarbūs: nuo Enzo Ferrari sužavėjusio „Peugeot 404“, klasikinės komponuotės „505“ iki daugybę apdovanojimų pelniusių „405“ ar...

Kiekvieną kartą, kai aukštesnės klasės automobilių gamintojas nusprendžia sukurti mažesnį ir pigesnį modelį, ilgamečiai konkrečios markės gerbėjai pradeda piktintis.  Piktinimosi priežasčių yra tikrai nemažai. Juk pigūs modeliai dažnai sugadina markės įvaizdį, prestižą ir galiausiai – išliekamąją vertę. Tačiau būdami automobilių gamintojos vadovo kėdėje, jūs apie tai negalvotumėte. Jūs norėtumėte pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, per vienerius metus parduoti 2 mln.

„Mazda“, kaip ir daugelis gamintojų, nori jie to ar nelabai, yra priversti konstruoti automobilius atsižvelgdami į daugelio poreikius. Jeigu prieš gerą dešimtmetį „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ būdavo tie, kurie dažniausiai riedėdavo iš šios markės atstovybių, tai šiai dienai „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ turi pripažinti visiems puikiai pažįstamos automobilių rūšies pranašumą. „Mazda“ siekdama dabartinę situaciją išnaudoti savo naudai, pasielgė kaip ir turėjo racionaliai mąstantis gamintojas.

Hečbekas, universalas ir kompaktiškas keleivinis furgonas – trys kėbulo tipai, kurie kuo puikiausiai atspindi Europą ir šiame žemyne gyvenančių vairuotojų poreikius.  Nepaisant nuolatinių kalbų apie vis augančią visureigiškos išvaizdos automobilių svarbą, Europoje kasmet parduodama šimtai tūkstančių automobilių, kurie iš gamyklos išrieda turėdami hečbeko, universalo, keleivinio furgono tipo kėbulą. Leiskite pateikti pavyzdį.

Apie svaiginančiai augantį SUV tipo automobilių populiarumą kalbėti tikrai neverta. Tiesiog užtenka įkelti koją į bet kurio prekybcentrio stovėjimo aikštelę ir pasižvalgyti ką vairuoja tautiečiai. Aha, jūsų pastebėjimai bus ypatingai taiklūs. Kas trečias arba kas ketvirtas automobilis yra to kėbulo tipo, kuris, teoriškai, neturi nei vieno ryškaus pranašumo prieš analogišką hečbeką, universalą ar tą patį sedaną.

Prieš daugiau nei porą dešimtmečių pirmą kartą pasirodęs „Toyota Prius“ labai greitai tapo pajuokos objektu. Mažytis, brangus ir netgi bjaurus automobilis tuomet pademonstravo kitokį požiūrį ir filosofiją gaminant taupius ir ekonomiškus automobilius.

„Renault“ yra vienas iš tų gamintojų, kurie puikiai moka sukurti naują automobilių klasę, o net jeigu ji buvo sukurta jau anksčiau, prancūzai sugebėdavo pateikti savo interpretaciją. Tiesiog prisiminkime keletą pirmųjų kartų: „Espace“ – pirmasis europietiškas vientūris. „Scenic“ – pirmasis kompaktinės klasės vienatūris, o „Scenic RX4“ galime laikyti modernaus krosoverio protėviu.

Šiais laikais sportiški hečbekai atlieka ypatingai džiuginančią misiją – už gerokai mažesnę sumą, nei atsieitų grynakraujis atletas, siūlo įspūdingą dinamikos kiekį, aimanuoti iš džiaugsmo verčiančias vairavimo savybes ir aplinkinių dėmesį, kai važiuojate garbės ratą aplink Rotušės aikštę Kaune. Ko dar galima norėti turint pakankamai ribotą biudžetą, neleidžiantį žvalgytis į „BMW M2“ ar „Porsche Cayman GT4“?   Praėjusieji metai sportiškų hečbekų gerbėjams buvo kaip niekada derlingi.

Vargu ar atrastume gamintoją, kuriam būtų nepavykę išnaudoti į visureigius panašių, bet nieko bendro su jais neturinčių modelių burbulo.  „Toyota“, jūsų nuostabai, buvo viena pirmųjų gamintojų pasaulyje, kuri suprato į visureigius panašių automobilių naudą dar 1994 metais, kai rinkoje pasirodė „Toyota RAV4“. Šaunu. Tad kai „Toyota“ įkėlė koją į mažesnių „visureigių“ (pabrėžtinai su kabutėmis) segmentą, vargu ar „Toyota“ kada nors tikėjosi sulaukti tiek daug užsakymų.

„Porsche 911“ yra vienas iš tų automaniškų automobilių, kurio pristatinėti nereikia. „911“ tiesiog yra vienas iš tų, kuris įkėlęs koją į pokylių salę, iškart priverstų kiekvieną pokylio svečią užsičiaupti. Ir šią analogiją galima labai lengvai pritaikyti pagrindiniams „911“ konkurentams, kurie iki šiol nesugeba pranokti sportiškų kupė etalono – „Porsche 911“. Skambų apibūdinimą šiam modeliui naudojame ne veltui.

Automobilių entuziastų pasaulis – ypatingai keista vieta. Būtent ši individų grupelė yra ypatingai reikli, griežta ir velniškai kritiška automobiliams, kurie nuo pat pirmosios akimirkos buvo kuriami būtent jiems, o ne kaimynui, turinčiam penkis vaikus.  Didžioji dalis gamintojų žino, jog kuomet automobilis yra skirtas ne bet kam, o šios inžinerinio stebuklo gerbėjui, jis primygtinai turi atitikti tam tikrus kriterijus.

Daugiau nei 30 mln. – skaičius, kurį galėtų įvardinti kiekvienas „Volkswagen“ automobiliais prekiaujantis vadybininkas. Kodėl? Nes jis leistų apibrėžti „Volkswagen Passat“ modelio svarbą ir populiarumą. Ir tiesą sakant, jis nesuklystų. Nuo 1973 metų, kai pasaulį išvydo pirmoji „Passat“ interpretacija, pagrindinė šio modelio formulė pasikeitė minimaliai. „Volkswagen Passat“ visuomet buvo vidutinės klasės automobilis, kuris buvo skirtas šeimoms.

„Legenda sugrįžo“ – šią frazę, ko gero, esate matę ne vieną kartą. Perdėta euforija apsuptas „Toyota“ modelis, o tiksliau – jo vardas, buvo ištrauktas iš stalčiaus, kuris buvo apsaugotas devyniomis spynomis, tad dabar lieka suprasti ar šis sprendimas yra ne tik drąsus, bet ir naudingas? „Toyota Supra“ daugeliui automobilių entuziastų asocijuojasi su vieninteliu modeliu – ketvirtosios kartos „Supra“, kuri buvo labai mylima automobilius tobulinančių entuziastų ir „Fast & Furious“ filmų kūrėjų,...

„Volkswagen Phaeton“ daugelį metų buvo laikomas vokiškos markės flagmanu. Inžineriniu stebuklu, kuris turėjo gausybę sąsajų su „Audi“ ir „Bentley“, bet net ir tai nepadėjo gamintojui patekti į aukštesnės klasės automobilių klubą. Kuomet 2016 metais „Volkswagen“ suskubo nutraukti „Phaeton“ gamybą, bendrovės flagmano poziciją trumpam užėmė Lietuvoje itin populiarus „Arteon“, bet tik iki to momento, kai pasirodė absoliučiai nauja „Touareg“ visureigio karta.

Ar žinojote, kad šiemet SUV ir į visureigius panašių automobilių pardavimų apimtys Europoje sudarė net 37 procentus visų naujų parduotų automobilių? Gluminantis ir nerimą keliantis faktas.

Daugelis automobilių gamintojų visuomet suras bent keletą priežasčių, dėl kurių jie negali sukurti galiniais ratais varomo modelio. Vieniems tokio automobilio sukūrimas kainuoja beprotiškus pinigus, kiti baiminasi dėl pernelyg mažos paklausos, tačiau kiekvieną kartą išgirdus tokias kalbas, mūsų akys krypsta į „Mazda MX-5“ – kompaktišką, žavų automobiliuką, kuris jau ne vieną dešimtmetį yra vienas populiariausių savo segmento atstovų.

Nepastovumas – savybė, kuri nėra būdinga tam tikriems automobilių gamintojams. Kai kurie šioje savybėje įžvelgia privalumą, mat dėl kažkokių įsitikinimų jie nebebūna nuobodūs, tačiau gamintojų nepastovumas, o tiksliau – konkrečios strategijos ir tikslų nesilaikymas, anksčiau ar vėliau kerta per pačią svarbiausią vietą – piniginę.  Prieš gerą dešimtmetį, antras pagal dydį automobilių gamintojas Europoje – „Peugeot“, buvo laikomas vidutiniškų, geriausiu atveju, automobilių gamintoju.

„Volkswagen Golf GTI“ – ikona tapęs automobilis. Tai – tiesiog reikia pripažinti, nes per 44-erius šio modelio egzistavimo metus, jis ne vieną kartą sugebėjo nustatyti pakankamai aukštus sportiškų hečbekų klasės standartus. Net nebūdamas šios klasės pradininku. Sportiškas hečbekas, kaip ir daugelis kitų šaunių idėjų, nepriklauso „Volkswagenui“. Vokiečiai yra puikūs, genialių idėjų realizuotojai. Norite keletos pavyzdžių? Mielai.

...

Kompaktiškų SUV tipo automobilių gretos kaip niekada didelės ir panašu, jog netolimoje ateityje jų išvysime dar daugiau. Panašaus dydžio modelį planuoja pristatyti netgi „Alfa Romeo“, kuri į ne visada patraukliai atrodančių mašinų segmentą žiūrėdavo atsainiai. Tuo tarpu „Audi“ išsipūtusių bandelių žaidimų aikštelėje jaučiasi kaip žuvis vandenyje.

Įdomus, bet visiems įkandamas – receptas, kuriuo automobilių gamintojai nebenori naudotis. Žinoma, yra kelios išimtys, bet pažvelgus į itin gausią naujų modelių pasiūlą, susidaro įspūdis, jog bent menkiausią susidomėjimą automobiliais turinčiam asmeniui, siekiančiam įsigyti naują mašiną ir turint 30 000 eurų biudžetą, susirasti daugiau emocijų keliančią mašiną tampa misija neįmanoma. Dėl kelių priežasčių.

Šimtai tūkstančių kiekvienais metais – taip būtų galima apibūdinti 3 serijos BMW pardavimų statistiką Europoje. Vien tik Europoje, bet ar tuo reikėtų stebėtis? Tiesiog pasižiūrėkite į mūsų šalies kelius, kuriuose tikrai netrūksta skirtingame laikmetyje pagamintų 3-iukų. Ilgainiui „E90“ bei „F30“ modelių vietą, teoriškai, turėtų užimti štai ši – „G20“ kodu paženklinta mašinėlė, kuri į sportiškų sedanų segmentą sugrįžta itin neparankiu metu.

„Citroën“ šios markės gerbėjus per pastaruosius keletą dešimtmečių sugebėjo išlepinti. Kiekvieną kartą, kai „Citroën“ pristatydavo vidutinės arba aukštesnės klasės automobilį, jis visuomet suteikdavo milžinišką dozę avangardizmo. Metams bėgant, įdomių sprendimų gausa vis mažėja ir mažėjo, kol galiausiai pasiekė kritinį tašką, kai didesnis „Citroën“ turėdavo tik vieną svarbią ypatybę – hidraulinę pakabą, kuri leisdavo prancūziškiems automobiliams keliu sklisti, o ne važiuoti.

„Populiariausias prancūziškas automobilis pasaulyje“, – tokią skambią frazę išgirdome atvykę į naujos kartos „Renault Clio“ bandymus kaimynėje Lenkijoje. Baltijos šalių ir Lenkijos žurnalistams surengta prezentacija turėjo leisti artimiau susipažinti su svarbiausiu „Renault“ bendrovės modeliu, kuris, beje, netrukus turėtų pasirodyti ir mūsų šalyje esančiose markės atstovybėse.

Vidutinės klasės sedanas – šiuos tris žodžius reikėtų perskaityti su didžiule nostalgija, mat kadaise, prieš daugiau nei 20 metų,tai buvo itin populiari automobilių klasė. Tik ne dabar.  Dabar gyvename tarp mašinų, kurios primena visureigius, bet dažnai neturi nei vieno visureigiško ingrediento, bet ar tai svarbu šio tipo automobilių vairuotojams? Žinoma, kad ne, tad patikėkite kaip buvome maloniai nustebę, kai išgirdome apie „Toyota“ planus į Europą vėl importuoti „Camry“ sedaną.

Kaip grybai po lietaus skirtingų automobilių gamintojų gamose atsirandantys visureigiškos išvaizdos modeliai retkarčiais sukuria įspūdį, jog naujų automobilių pirkėjai trokšta tik vieno – automobilio, kuris atrodytų kaip visureigis, leistų sėdėti kaip kokiam soste ir sudaryti iliuziją, jog nelaimės atveju būsite saugesni. Bent jau kol kas, tam tikrų gamintojų kerai veikia be didesnių pastangų, nes visureigiškos išvaizdos automobiliai dažniausiai perkami trijų tipų vairuotojų. Pirmasis – moterų.

 1,94 mln. – tiek praėjusiais metais Europoje buvo parduota mažų, kompaktiškų, mielų, nors ne visiems įtinkančių SUV tipo automobilių. Jeigu iki šiol dėvite akidangčius ir nepastebėjote, jog jie stoviniuoja ant kiekvieno kampo, tuomet jums turite blogų žinių – pasirodė dar vienas šios klasės atstovas. Šį kartą jis atkulniuoja iš „Oktoberfest“ tėvynės – Vokietijos. Kiekvieną įmanomą nišą siekiantis užimti „Volkswagen“ į šių, išsipūtusių balionėlių segmentą žengia ne veltui.

Renaldas Gabartas Prieš kurį laiką, vienas Lietuvoje ketvirtį amžiaus veikiančios techninės apžiūros sistemos veteranų,  apibūdindamas jaunosios kartos santykius su automobiliais pasidalino skepsiu persunkta įžvalga: 80 proc. vairuotojų apie savo mašinas žino tik tai, kokios jie spalvos ir kokios rūšies degalus naudoja. Kolega, žinoma, gerokai sutirštino spalvas, tačiau tai, kad ratuočio išvaizda ir generuojamos emocijos yra vienas kertinių kriterijų renkantis ką vairuoti – faktas.

„The Ultimate Driving Pleasure“ arba „Designed For Driving Pleasure“ – šie ir panašaus pobūdžio skambūs šūkiai visuomet būdavo BMW markės marketingo skyriaus darbuotojų galvose, bet ar tuo reikėtų stebėtis? Juk BMW inžinieriai visuomet stengėsi sukurti automobilius, kurie teiktų didžiausią vairavimo malonumą. Didžioji dalis BMW automobilių savo dinaminį pranašumą sugeba demonstruoti net ir važiuojant mažesniais greičiais.

Nepriklausomas automobilių gamintojas – pakankamai retas reiškinys šiame pasaulyje, kuriame praktiškai visi automobilių koncernai sėda prie derybų stalo ir ieško būdų kaip bendromis jėgomis pasiruošti artėjančiai revoliucijai. „Mazda“, savo ruožtu, didžiąją dalį iššūkių ruošiasi įveikti viena. Be to, „Mazda“ yra vienintelis automobilių gamintojas, kuris vis dar tiki šviesia vidaus degimo variklio ateitimi.

„Toyota Corolla“ – automobilių pasaulio legenda, bet kitaip ir neturėtų būti. Juk „Corolla“ yra populiariausias lengvasis automobilis visame pasaulyje. 2013 metais „Toyota“ paskelbė, jog nuo 1966 metų rudens visame pasaulyje pardavė 40 milijonų skirtingų „Corolla“ vienetų, o tai – įspūdingas rodiklis. Europoje vienintelis „Toyota“ kompaktinės klasės atstovas niekada nebuvo laikomas itin rimtu žaidėju.

Ant galinio „Toyota RAV4“ lango iškart galime užkabinti itin skambų užrašą – „Vienas populiariausių.“ Bent jau Europoje. Kitapus Atlanto vandenyno, „Toyota RAV4“ paklausa sulig kiekvienais metais augo kaip ant mielių. Norite pavyzdžio? Mielai. 2016 metais Jungtinėse Valstijose buvo parduoti 352 139 „RAV4“ modelio vienetai. Praėjusiais metais – 427 168. Europoje šio modelio situacija atrodo šiek tiek santūriau, ypač jeigu ją lyginsime su Jungtinių Valstijų rinka.

„Smagus nuotykiams skirtas automobilis“ – tokius žodžius norėjosi skirti kiekvieną kartą išlipus iš „Jeep Wrangler“ visureigių, nepriklausomai nuo jų pagaminimo datos, juose esančios komforto įrangos, nes, kaip bebūtų keista, šių amerikietiškų bekelės ristūnų paskirtis išlikdavo tokia pati – teikti sunkiai pirštais apčiuopiamą džiaugsmą. Patogių, masažuojančiomis sėdynėmis aprūpintų „dėžučių“ apsuptyje „Jeep Wrangler“ visuomet atrodydavo kaip netašytas stuobrys.

 „Alfa Romeo“ ir padidinto pravažumo automobilis – nėra visiškai nauja idėja. Bent jau tam tikra „Alfa Romeo“ inžinierių dalis apie naują, itin populiarų segmentą galvojo prieš 16 metų – 2003 metais.  Tuomet skirtingų „Alfa Romeo“ modelių detalių kratinys – „Kamal“, demonstravo kaip galėtų atrodyti kompaktiškas, bet išvaizdus padidinto pravažumo automobilis iš Italijos.

„Audi A8“ visuomet būdavo šios bendrovės flagmanu. Inžinerinis stebuklas, technologinė demonstracija į kurią būdavo labai smagu pažiūrėti, pavarvinti seilę, kol galiausiai po keleto minučių reikėdavo sugrįžti į realybę.  „Audi A6“, kaip ir 5 serijos BMW ar E klasės „Mercedes Benz“ visuomet būdavo pozicionuojami kaip, anksčiau ar vėliau, daugeliui įperkama svajonė. Ir nesvarbu, ar tai kai kuriems vairuotojams pavyksta padaryti po 5 ar po 10 metų.

Daugiau nei po 200 000 vienetų. Tiek „Qashqai“ vienetų kiekvienais metais senajame žemyne parduoda „Nissan“. Šis kompaktiškas, visureigį primenantis automobilis yra populiaresnis už „Škoda Octavia“, „Opel Astra“, „Seat Leon“. Velniai rautų, vienas „Nissan“ modelis yra populiaresnis už visą „Alfa Romeo“ ir „Lexus“ modelių gamą bendrai sudėjus.

Už lango itin bjaurus oras, gūsingas vėjas iš žemės bando išplėšti reklaminius stendus. Nors danguje nesimato jokių užuominų į šiltesnį, žandus kutenantį orą, „Lexus“ nusprendė mums praskaidrinti nuotaiką su visiškai naujos kartos „ES“. Aukštesnės klasės sedanu, kuris iškart turės atlaikyti vieno, itin stipraus varžovo spaudimą.

Automobilis, kuris diktuoja sąlygas kitiems ir yra aiškus prestižinių „visureigių“ segmento lyderis. Mes kalbame ne apie „Mercedes Benz“ modelį, kuris savo gyvenimą pradėjo su „ML“ vardu ar „Range Rover“, o apie „BMW X5“. 1999 metais pirmą kartą pasirodęs „X5“ tapo naujos klasės pradininku.

Sedanas – vienas seniausių kėbulo tipų, kurį iš karaliaus sosto visuomet bandė išversti įvairūs akiplėšos.  Jie visuomet kelia asociacijas su solidžiu, rankomis pasiūtu kostiumu. Tai nėra pats praktiškiausias ar racionaliausias pirkinys, bet ar visų poreikius atitinkantis pirkinys gali teikti šešiamečiams būdingą džiaugsmą, kai jie pirmą kartą išvysta žirafą? Dabar sedanai yra spaudžiami į kampą.