Penkis kartus pagalvojanti ir tik tuomet tam tikrų veiksmų besiimanti „Volvo“, žvelgiant iš šono, į elektromobilių vakarėlį atvyko pavėluotai. Kol „Audi“, BMW ir „Mercedes-Benz“ jau prieš keletą metų siūlė bent po vieną elektromobilį, „Volvo“ savo elektrolitų prisotintą modelį visuomenei pristatė 2019 metais ir tik 2020 metais pradėjo jo prekybą keliose didžiausiose pasaulio rinkose, grįsdami savo sprendimą tuo, jog didesnę įtaką pardavimų apimtims turinčios šalys yra svarbesnės.
Pažįstamas veidas
Kol švedų markės inžinieriai pluša prie elektromobiliams dedikuotos platformos, siekiant neatsilikti nuo pagrindinių ir ganėtinai agresyviai nusiteikusių varžovų, „Volvo“ savo pirmąjį elektromobilį sulipdė ant tos pačios modulinės platformos, kurią naudoja ir vidaus degimo variklį turintis „XC40“. Pagrindiniai elementai bei struktūriniai taškai yra kone identiški. Skirtumas tik tas, jog vietoje tradicinio degalų bako ir transmisijos tunelio rasime baterijų modulius, o vietoje, kur anksčiau buvo vidaus degimo variklis, rasime kompaktišką dėtuvę, kurioje bus galima palikti baterijai įkrauti skirtus laidus.
Kita vertus, universalios platformos naudojimas apriboja inžinierių galimybes siekiant optimaliau paskirstyti svorį, projektuojant aušinimo sistemą ar netgi atsisakant tam tikrų sprendimų, kurie, galbūt, padėtų sumažinti kėbulo svorį. Pastaroji savybė ypatingai justi elektrinėje „XC40 Recharge“ versijoje, mat priklausomai nuo sumontuotos įrangos, ji yra net 400 kilogramų sunkesnė – o tai reiškia, jog šis išvaizdus miesčionis dabar sveria net 2150 kilogramų, arba 224 kilogramais daugiau net už ypač erdvų „Volkswagen Multivan“.
Salone – skirtumų mažai
Kaip ir prieš kelis metus pasirodžiusios versijos su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, taip ir elektrinis „XC40“ pasižymi lengvai perprantama ir jaukia interjero filosofija, kurios epicentre – centrinėje konsolėje pūpsantis lietimui jautrus ekranas, primenantis planšetinį kompiuterį.
Anksčiau pradėjus tapšnoti „Volvo“ automobilyje įrengtą ekraną reikėdavo susidurti su pačių švedų sukurta „Sensus“ multimedijos sistema, tačiau dabar (visi modeliai nuo 2021 metų) gauna „Google Automotive“ operacine sistema pagrįstą analogą, kuris „Volvo“ automobiliams suteikė keletą naujų, bet naudingų funkcijų. Pavyzdžiui? Nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus, platesnes įvairių programėlių pasirinkimo galimybes ir šviesmečiais sklandžiau veikiančią „Google Maps“ navigaciją, kuri, bent jau bandytame modelyje, neturėjo funkcijos, padedančios planuoti norimą maršrutą, į jį įtraukiant įkrovimo stoteles. Žemėlapyje buvo galima pasirinkti tik iš arčiausiai esamų stotelių sąrašo.
Greitas spurtas
Net ir dėvint skeptiškiausiai nusiteikusio pesimisto kepurę, „Volvo XC40 Recharge“ yra greitas elektromobilis, galintis iki 100 km/val. spurtuoti vos per 4,9 sekundės. Nors šis rodiklis įprastame automobilyje su vidaus degimo varikliu atrodo įspūdingas, elektromobilyje toks pagreitis tampa dar pastebimesnis, mat momentalus akceleratoriaus paspaudimas greitai transformuojasi į triženklę išraišką spidometre. Trumpai tariant – siekiant sužinoti, ar ties 180 km/val. įdiegtas ribotuvas veikia, nereikės labai daug erdvės ir fantazijos.
Jeigu staigi akceleracija tikrai padės praskaidrinti dieną vairuotojui ir šalia sėdinčiam keleiviui, bet koks agresyvesnis elgesys su elektros pavara baigiasi akyse tirpstančiu nuvažiuojamu atstumu.
Kasdieniškai patogus
Kadangi tai – aukštas, šiek tiek aštriabriaunę dėžę primenantis automobilis, „Volvo“ pakabos nustatymų specialistai net nebandė imtis gudrybių, dėl kurių nukentėtų „Volvo XC40“ vairuotojų pamėgtos savybės. Pavyzdžiui, „Volvo“ atsisakė adaptyvių amortizatorių ir vietoje jų naudoja senamadišką konfigūraciją, kurios darbas priklauso nuo inžinierių kruopštumo ir kantrybės surasti aukso viduriuką.
Išsamią „Volvo XC40 Recharge“ apžvalgą galite perskaityti ČIA.
