„Diskutuosime“, – paklaustas, ar palaikys minėtą siūlymą, BNS atsakė „aušriečių“ lyderis.
„Kol kas nėra (tai frakcijos pozicija – BNS), bet mes šnekėjomės, nes buvo koalicijoje sutarta 5 proc., o ne 5,38 proc. Rimas Jankūnas irgi žinojo, koks (...) koalicijos buvo pritarimas, tai dėl šito dalyko, matyt, ir siūlo. Plius mato, koks yra trūkumas šiandien statutiniams pareigūnams“, – kalbėjo jis.
Anot R. Žemaitaičio, planuojamas „aušriečių“ frakcijos posėdis, kuriame bus diskutuojama dėl biudžeto bei aptartas minimas siūlymas.
Kaip skelbė BNS, siūlymą gynybai skirti mažiau lėšų registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė ir mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Formuodama 2026 metų biudžetą Vyriausybė krašto apsaugai numatė skirti 5,38 proc. BVP, tai yra 4,8 mlrd. eurų, pagal Seimo narių siūlymą gynybai tektų 4,5 mlrd. eurų, o 346,76 mln. būtų skirti vidaus saugumui ir kelių priežiūrai.
Grupė parlamentarų teigia, kad pritarus dabartiniam biudžeto projektui, nukentės Lietuvos žmonių saugumas, nes šalyje trūksta pareigūnų, o jiems biudžete suplanuota skirti mažiau lėšų.
Taip pat teigiama, kad Lietuvoje blogėja kelių ir tiltų būklė, o finansavimas jiems neauga kartu su infliacija.
„Nemuno aušros“ pirmininkas jau anksčiau buvo pareiškęs, jog Seime pateiktas ne toks kitų metų biudžeto projektas, dėl kurio sutarė valdančiosios koalicijos partneriai bei teigė, kad jei nebus atsižvelgta į „aušriečių“ pasiūlymus, frakcija gali nepalaikyti biudžeto tvirtinimo Seime.
„Aš jau trečią kartą tą biudžetą tampau į vieną, į kitą pusę, tai aš manyčiau, kad norint šiandien užtikrinti viešą saugumą, tai kariuomenė turėtų dalintis dalį pinigų ir tie 0,38, jie turi būti (skirti kitoms reikmėms – BNS)“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Kitas dalykas, reikia nepamiršti, kad gali Lietuvoje formuotis sniego gniūžtė, kas yra Lenkijoje, nes, kaip žinote, Lenkijoje dėl paramos Ukrainai prasidėjo neramumai, žmonių nuomonių pasikeitimai. Tai tuoj pradės kelti klausimą, ar mes dar tinkamai remiame Ukrainą. Aš to labiausiai bijau, tai manau, kad geriausiai būtų šiandieną gynybai, kariuomenei susitarti, kaip užtikrinti viešą saugumą“, – kalbėjo jis.
Pasiūlymo autoriai siūlo gynybai skirti tiek lėšų, kiek įsipareigoja NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracija.
BNS rašė, kad NATO narės birželį Hagoje įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
