elektromobilis

Elektromobilių pardavimai didžiosiose Europos rinkose rugsėjį smarkiai šoktelėjo. Dvylikoje valstybių, kurioms jau paskelbus naujų automobilių registracijos duomenis tenka daugiau kaip 83 proc. regiono rinkos, visiškai elektriniai automobiliai sudarė rekordinius 33 proc. visų naujų automobilių. Palyginti su 2025 metų rugsėju, elektromobilių registracijų šiose rinkose padaugėjo 62 proc., o jų rinkos dalis per metus išaugo nuo 22 iki 33 proc.

BMW pristatė aštuntosios kartos 3 seriją, o kartu – ir pirmąjį visiškai elektrinį šio modelio sedaną. „BMW i3“ bus siūlomas kelių versijų, o galingesnis „i3 50 xDrive“, gamintojo duomenimis, viena įkrova galės nuvažiuoti iki 912 km.

Degalinėse rekordiškai išbrangus dyzelinui, ir vairuotojai keičia įpročius. Žmonės iš dyzelinių transporto priemonių persėda į hibridus ir elektromobilius. Vien Lietuvoje tokių mašinų per kelerius metus padaugėjo šešis kartus, o Europoje – jau kas penktas naujas automobilis yra varomas elektra. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietis Renaldas Puronas įsėda į savo „Hyundai Kona“ elektromobilį, kurio kaina siekia apie 20 tūkstančių eurų.

Iš visų technologijų, kurias išbandžiau per pastaruosius metus, mano kasdienybę labiausiai pakeitė ne galingesnis variklis ir ne didesnis ekranas, o skaitmeninis vairuojamo automobilio raktas. Apie tokį pokytį beveik negalvojame, kol jo nepatiriame. Visi žinome tą judesį prieš išeidami iš namų – delnu perbraukiame kišenes ir tikriname šventąją trijulę: telefoną, piniginę ir raktus.

Ličio, vienos svarbiausių elektromobilių baterijų žaliavų, kaina Kinijoje per rugsėjį smuko maždaug 25 proc. Kaip skelbia „Bloomberg“, ličio karbonato ateities sandorių kaina Guangdžou biržoje nuo daugiau kaip 160 tūkst. juanių, arba maždaug 21 tūkst. eurų, už toną mėnesio pradžioje nukrito žemiau 120 tūkst. juanių, arba maždaug 15,8 tūkst. eurų. Ličio karbonatas plačiai naudojamas elektromobilių ir elektros energijos kaupimo sistemų baterijoms gaminti.

Atvėsus orams elektromobilio vairuotojai neretai pirmiausia pastebi trumpėjantį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą. Tai įprasta elektromobilio eksploatacijos šaltuoju metų laiku dalis: žema temperatūra veikia baterijos darbą, daugiau energijos sunaudojama salonui ir pačiai baterijai šildyti, o sąnaudoms įtakos turi ir žieminės padangos, oro sąlygos bei važiavimo greitis.

Elektromobilis gali būti techniškai dar tinkamas eksploatuoti, tačiau vienas brangus baterijos gedimas gali nulemti tolimesnį jo likimą. „Bosch Mobility Aftermarket“ vadovas Rupertas Hoellbacheris kalbėdamas su leidinio „Automobilwoche“ žurnalistais teigė, kad elektromobilių naudojimo trukmę ateityje gali lemti ne vien pačių baterijų ilgaamžiškumas, bet ir tai, ar jas apskritai apsimokės remontuoti pasibaigus gamintojo garantijai.

Iš visų klausimų, kuriuos girdžiu iš elektromobilį besirenkančių šeimų, vienas kartojasi dažniausiai: „O gal imti didesnį?“ Tai ne užgaida – už jo slypi suprantama baimė suklysti perkant brangiausią šeimos pirkinį po būsto. Ilgą laiką sąžiningai atsakyti buvo sunku, nes pati rinka vertė rinktis kraštutinumus.

Lenkijos ralio lenktynininkas Miko Marczykas įsirašė į istoriją pasiekęs naują Gineso pasaulio rekordą. Viena įkrova su serijiniu „Audi A6 Sportback e-tron performance“ jis sugebėjo įveikti net 1 338 kilometrus, taip iš esmės paneigdamas išankstines elektromobilių galimybių ribas. Šis rezultatas gerokai pranoksta pačio gamintojo deklaruojamas specifikacijas. Pagal oficialią WLTP metodiką, šios modifikacijos „Audi“ viena įkrova turėtų nuvažiuoti 776–777 kilometrus.

Kinijos automobilių gamintoja „Leapmotor“ nusprendė žengti į gerokai aukštesnį segmentą. Naujuoju markės flagmanu tapęs D19 yra daugiau kaip 5,2 metro ilgio SUV, kuriame gamintojas įdiegė beveik visas šiuo metu turimas technologijas – nuo 1000 V elektros sistemos ir 115 kWh baterijos iki pneumatines spyruokles turinčios pakabos bei net deguonies generatoriaus salone. Visiškai elektrinis D19 pagal Kinijoje naudojamą CLTC bandymų ciklą viena įkrova gali nuvažiuoti iki 720 km.

Elektriniai sunkvežimiai vis dažniau taikosi ne tik į miestų ar regioninius maršrutus. „Volvo Trucks“ pradėjo serijinę naujos kartos sunkiųjų elektrinių sunkvežimių gamybą, o didžiausią nuotolį įveikiantis „Volvo FH Aero Electric“ viena įkrova gali nuvažiuoti iki 700 km. Pirmieji naujos kartos sunkvežimiai jau nuriedėjo nuo gamybos linijos Tuvės gamykloje Geteborge. „Volvo“ naujuosius elektrinius modelius pristatė balandį, o dabar pradėjo jų gamybą ir pristatymą klientams.

Elektromobiliai turėtų padėti sumažinti ne tik oro taršą, bet ir triukšmą miestuose. Taip mano Hamburgo valdančiosios SPD ir Žaliųjų frakcijos, siekiančios visoje Vokietijoje uždrausti papildomus išorinius garsus, kuriais elektromobiliai imituoja vidaus degimo variklius. Siūlymas neliečia privalomo įspėjamojo garso, kurį elektromobiliai skleidžia važiuodami nedideliu greičiu.

Elektromobilių vairuotojai galėtų akimirksniu įvardyti bent keletą reikšmingų tokio automobilio privalumų. Vienas jų – mažesnės eksploatacijos išlaidos, ypač žvelgiant į dabartines degalų kainas. Tačiau kai kuriose Europos šalyse elektromobilių savininkai susiduria ir su gana netikėtais ribojimais. Naujausias ir bene plačiausio masto pavyzdys užfiksuotas Belgijoje.

Po beveik devynerių metų laukimo „Tesla“ paskelbė naują datą, kada ketina pristatyti antrosios kartos „Roadster“. Elektromobilis bus parodytas spalio 1 dieną, o bendrovės vadovas Elonas Muskas žada, kad renginys bus „ne iš šio pasaulio“. „Tesla“ apie būsimą pristatymą paskelbė socialiniame tinkle X, pasirinkusi gana iškalbingą šūkį „Go for launch“, arba „Pasiruošta paleidimui“.  Tokie pareiškimai dar kartą pakurstė kalbas, kad „Roadster“ pristatymo metu gali būti pademonstruota ilgai žadė...

BYD ruošiasi gerokai padidinti automobilių pardavimus už Kinijos ribų, tačiau norint tai padaryti padidinti gamybos pajėgumų neužteks.  Laivybos sektoriaus leidiniai skelbia, kad Kinijos gamintojas užsakė 10 naujų automobiliams gabenti skirtų laivų. Kiekvienas jų vienu reisu galėtų pervežti maždaug po 9 200 standartinio dydžio lengvųjų automobilių. Toks sprendimas tiesiogiai susijęs su sparčiai augančiu BYD eksportu.

Ilgus metus galiojo paprasta taisyklė: automobilis geriausias būdavo tą dieną, kai išvažiuodavo iš salono. Vėliau jis tik dėvėdavosi: sendavo žemėlapiai, o įranga po kelių metų jau atrodydavo „pavargusi“. Pastarąjį dešimtmetį ši taisyklė griūva. Šiuolaikiniame automobilyje veikia dešimtys valdymo blokų, o didelę dalį to, ką vairuotojas mato ir jaučia, lemia programinė įranga. Na, o ją galima atnaujinti net nevažiuojant pas prekybos atstovą.

Daugelį metų į klausimą, kodėl lietuviai neskuba persėsti į elektromobilius, atsakydavau vienodai – dėl kainos. Mažas elektromobilis kainavo tiek, kiek vidutinės klasės benzininis automobilis, ir jokie ekologiniai argumentai, deja, šios aritmetikos nepakeisdavo. Šią vasarą toks atsakymas nustojo galioti.

Dar prieš kelis mėnesius Kinijos buitinės technikos gamintoja „Dreame“ žadėjo sukurti elektromobilį su dviem raketiniais varikliais, kurie leistų automobiliui nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėti vos per 0,9 sekundės. Dabar šiems planams padėtas galutinis taškas – bendrovė stabdo automobilių kūrimo darbus ir visiškai atsisako planų pradėti serijinę gamybą. „Dreame“ į automobilių rinką pasuko tik 2025 metų rugpjūtį.

Kinijos automobilių gamintojai sparčiai didina investicijas Europoje ir iki 2035 metų čia kasmet gali pagaminti apie 1,5 mln. automobilių. Didžiausia gamybos baze turėtų tapti Ispanija, tačiau ekonomistai perspėja – vien automobilių surinkimo nepakaks, jei didžioji dalis komponentų ir toliau bus atgabenama iš Kinijos. Automobilių rinkos analizės bendrovės „Mobility Global“ prognozėmis, šiemet Kinijos markės Europoje turėtų pagaminti apie 90 tūkst. automobilių.

Didžiosios Britanijos bendrovė „Voltempo“ kuria autonominį elektrinį sunkvežimį, kuriame vairuotojo kabinos beveik neliks – jos užimamą vietą ketinama atiduoti kroviniams. Tačiau 15,6 metro ilgio penkių ašių transporto priemonė susiduria su viena esmine problema. Pagal dabar galiojančius reikalavimus, tokio vientisos konstrukcijos sunkvežimio nei Didžiojoje Britanijoje, nei Europos Sąjungoje įprastai eksploatuoti nebūtų galima.

Elektromobilių rinka Europos Sąjungoje šiemet gerokai išaugo. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį įregistruota daugiau kaip 1,22 mln. vien elektra varomų naujų automobilių – 40,5 proc. daugiau nei prieš metus. Jų dalis visoje naujų automobilių rinkoje išaugo nuo 15,6 iki 20,7 proc., tačiau atskirose Europos šalyse situacija skiriasi kardinaliai: Kroatijoje elektromobiliams tenka vos apie 4 proc. rinkos, o Norvegijoje – beveik 98 proc.

BMW oficialiai pradėjo savo pirmojo „Neue Klasse“ serijos elektrinio visureigio išankstinius pardavimus Kinijoje. Iš europietiškos perspektyvos žiūrint, pailgintos bazės ir geresnės komplektacijos „iX3“ modelis ten atrodo neįtikėtinai pigus. Vis dėlto, net ir su tokia kainodara Kinijos rinkoje BMW išlieka brangesnis už savo pagrindinius vietinius konkurentus.

Elektrinių sunkvežimių gamintojai didesnį nuvažiuojamą atstumą paprastai bando išgauti montuodami didesnes baterijas, tačiau Vokietijos automobilių komponentų gamintoja „Mahle“ pasirinko kitą kelią. Bendrovė sukūrė sistemą, kurioje kompaktiškas vidaus degimo variklis suka elektros generatorių ir prireikus tiekia energiją elektrinei sunkvežimio pavarai.

Švedijos pramonės darbuotojų profesinė sąjunga „IF Metall“ nutraukė beveik trejus metus trukusį streiką prieš „Tesla“. Konfliktas prasidėjo reikalaujant, kad elektromobilių gamintoja pasirašytų kolektyvinę sutartį su savo mechanikais, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyko. Profsąjungos teigimu, streikas prarado prasmę po to, kai „Tesla“ „išpirko“ visus likusius streikuojančius jos narius.

Automobilių pasaulyje frazė „Teslos žudikas“ skamba taip dažnai, kad spėjo tapti nuvalkiota kliše. Tačiau šį kartą laidos „Gazas Dugnas“ vedėjų Pauliaus Garkausko ir Izidoriaus Paukščio rankose atsidūrė automobilis, kuris šį titulą nešioja pelnytai. Tai – „Lucid Air Grand Touring“, elektromobilis, kurio atsiradimo istorija primena Holivudo filmą, o techniniai parametrai verčia raudonuoti net ir pačius didžiausius rinkos žaidėjus.

Norvegijos kelių transporto informacijos tarybos (OFV) paskelbta statistika leidžia susidaryti įspūdį, kas ateityje laukia kitose šalyse gyvenančių elektromobilių savininkų. Nors įprastų automobilių tarnavimo laikas skaičiuojamas dešimtmečiais, kai kurie elektromobiliai, ypač Kinijos gamintojų, į laužynus keliauja neprabuvę gatvėse nė dvejų metų.

Kai 800 voltų elektros sistema, daugiau nei 600 AG ir keli šimtai kilometrų nuvažiuojamojo atstumo tampa kone įprastais naujo kiniško elektromobilio atributais, vien techninių charakteristikų nebeužtenka. „Dongfeng“ priklausanti „Voyah“ nusprendė naująjį „Passion S“ pristatyti kitaip – beveik 2,6 tonos sveriantį elektrinį SUV privertė trumpam važiuoti aukštyn kojomis.

Europos Sąjungos įvesti papildomi muitai Kinijoje pagamintiems elektromobiliams nesustabdė šios šalies automobilių gamintojų plėtros Europoje. BYD, „Chery“ ir kiti gamintojai vis daugiau dėmesio skiria iš tinklo įkraunamiems hibridams, kuriems papildomi ES kompensaciniai muitai šiuo metu netaikomi. Rezultatas jau matomas pardavimų statistikoje. Rinkos tyrimų bendrovės „Dataforce“ duomenimis, birželį Kinijos markėms atiteko rekordiniai 34 proc. iš tinklo įkraunamų hibridų rinkos.

Dar prieš kelerius metus „Tesla Model X“ buvo brangus ir itin neįprastas elektromobilis, į kurį dėl didelės kainos buvo lengva žiūrėti kur kas kritiškiau. Tačiau naudotų elektromobilių rinkoje situacija keičiasi, mat šiandien „Tesla Model X“ galima įsigyti už maždaug 38 tūkst. eurų. Vis dėlto, ar gerokai sumažėjusi kaina gali pakeisti nuomonę apie vieną kontroversiškiausių „Tesla“ modelių? Tai „e-Gazas-Dugnas“ laidoje aiškinosi Paulius Garkauskas ir Izidorius Paukštys.

Danija sparčiai tampa viena iš nedaugelio šalių, kurioje elektromobiliai tampa pagrindiniu ir vos ne vieninteliu pasirinkimu perkant naują automobilį.  Liepos mėnesį Danijoje buvo užregistruoti 14 562 nauji lengvieji automobiliai, iš kurių net 11 672 buvo elektromobiliai. Dar įdomesnė tendencija užfiksuota fizinių asmenų. Net 97 proc. vairuotojų automobilį pirkę asmeninėms reikmėms rinkosi elektromobilį.

Pastarąjį dešimtmetį automobilių rinka mus įtikinėjo, kad visi nori visureigių. Aukšta sėdėsena, solidi išvaizda ir erdvumo pojūtis tapo savaime suprantamais pasirinkimo motyvais. Vis dėlto, žvelgdamas į 2026 m. elektromobilių pasiūlą Lietuvoje, matau įdomų paradoksą: toliausiai vienu įkrovimu nuvažiuoja ne įspūdingas visureigis, o klasikinis hečbekas arba sedanas. Šis faktas nestebina, o jį paaiškina sena ir gerokai primiršta fizika.

Britų inžinerijos gigantės „JCB“ sukurtas bolidas „JCB Hydromax“ pasiekė naują Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) oficialiai pripažintą vandeniliu varomo automobilio sausumos greičio rekordą. Bonvilyje (Jutos valstija, JAV) po dviejų važiavimų automobilis užfiksavo vidutinį 406,32 mylių per valandą (653,9 km/val.) greitį. Rekordinį važiavimą atliko buvęs Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų pilotas Andy Greenas.

Kinijos automobilių gamintojams aktyviai plečiant savo veiklą Europoje, vienas naujas projektas Ispanijoje įgavo netikėtą atspalvį. Bendrovė „SAIC Motor“, valdanti „MG“ prekių ženklą, pirmąją savo gamyklą Senajame žemyne planuoja statyti Galicijoje, Ferolio apylinkėse. Nors šį projektą palaiko vietos valdžia, Ispanijos saugumo tarnyboms nerimą sukėlė numatyta vieta.

„Tesla“ siekia, kad jos pagalbinė vairavimo sistema „Full Self-Driving (Supervised)“ būtų leista naudoti visoje Europos Sąjungoje, tačiau šį procesą lydi vis didesnės abejonės dėl skaidrumo. Nyderlandų kelių transporto tarnyba (RDW) jau suteikė leidimą naudoti šią sistemą savo šalyje ir ragina ją pripažinti visos ES mastu, tačiau detalių bandymų rezultatų viešai neskelbia.

„Škoda“ pagrindinėje Mlada Boleslavo gamykloje pradėjo serijinę naujojo „Peaq“ gamybą. Tai didžiausias ir erdviausias markės modelis, elektrinis septynvietis visureigis, kuris tampa nauju čekų gamintojo flagmanu. Naujasis „Peaq“ nuo tos pačios surinkimo linijos nurieda kartu su elektriniais „Elroq“ ir „Enyaq“ bei vidaus degimo varikliu varoma „Octavia Combi“. Tokia gamybos schema „Škoda“ leidžia greičiau keisti gamybos proporcijas pagal paklausą ir tiekimo grandinių situaciją.

Vairuotojus į elektromobilius siekiantys persodinti valdininkai nuo kitų metų siūlys 20 tūkstančių eurų paramą naujam elektromobiliui įsigyti. Gyventojui teks prisidėti 10 procentų savo lėšų, o jeigu nuspręs įsigyti naudotą elektromobilį – valstybė žada skirti iki 12 tūkstančių eurų. Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad po 3 metų Lietuvos gatvėmis galėtų riedėti ketvirtadalis milijono elektromobilių. Dabar – 5 kartus mažiau.

Pagrindinėje BMW gamykloje Miunchene oficialiai prasidėjo serijinė naujos kartos elektrinio sedano „i3“ gamyba. Tai jau antrasis vokiečių koncerno modelis, sukurtas ant visiškai naujos „Neue Klasse“ platformos, o Miuncheno gamykla buvo transformuota iš pagrindų. Gamintojas tikina, kad nuo 2027 metų šioje istorinėje vietoje bus gaminami išskirtinai tik elektriniai automobiliai.

BMW atvirai pripažino, kad naujų modelių nebekuria vien tam, kad bet kokia kaina gautų penkių žvaigždučių įvertinimą „Euro NCAP“ ar Australijos „ANCAP“ saugumo bandymuose.  Gamintojo teigimu, šiuolaikiniai saugumo bandymai vis labiau vertina elektronines pagalbos sistemas, o ne tai, kaip pati automobilio konstrukcija apsaugo keleivius avarijos metu.

Kinijos elektromobilių gamintojai imasi patys spręsti lėtai besivystančios Europos įkrovimo infrastruktūros problemą. Kadangi naujos kartos elektromobiliai pasižymi itin didele įkrovimo galia, kurios dauguma dabartinių Europos viešųjų stotelių užtikrinti negali, bendrovė „Xpeng“ paskelbė apie planus iki 2028 metų Senajame žemyne įrengti savo ultragreitojo įkrovimo tinklą.

Pirmasis BMW „Neue Klasse“ šeimos modelis tapo tikru hitu, o jo gamyba įsibėgėjo rekordiniu tempu. Bavarijos automobilių koncernas vos per devynis mėnesius Debreceno gamykloje (Vengrija) surinko jau 50 000 antrosios kartos „BMW iX3“ egzempliorių. Kompanija sparčiai artėja prie 100 000 užsakymų ribos, o milžiniška paklausa privertė gamykloje anksčiau laiko įvesti antrąją pamainą.

Dar 2020 metais automobilių pramonės gigantai garsiai žadėjo, kad iki šio dešimtmečio vidurio tradicinių ir elektrinių automobilių kainos visiškai susilygins. Buvo tikimasi, kad tos pačios klasės modeliai kainuos vienodai, nesvarbu, koks motoras sumontuotas po variklio dangčiu. Tačiau realybė šiandien visiškai kitokia. Elektromobiliai išlieka pastebimai brangesni, nors pačios baterijos per šį laiką drastiškai atpigo.

Europa nenori likti visiškai priklausoma nuo baterijų tiekimo iš Azijos šalių. Siekdama to išvengti, Europos Komisija ėmėsi naujo plano, kaip paskatinti elektromobilių baterijų elementų gamybą Senajame žemyne. Per specialią „Battery Booster Facility“ programą iš Inovacijų fondo bus paskirstyta iki 1,5 mlrd. eurų, kurie gamintojams bus suteikiami paskolų be palūkanų forma. Finansavimo sąlygos – itin griežtos, o pati parama orientuota į patį jautriausią pramonės etapą.

Vokietijos pramonės milžinė „Schwarz Gruppe“, valdanti prekybos tinklus „Lidl“ ir „Kaufland“, priėmė ne itin dažną sprendimą – išbraukė elektromobilius iš naujų tarnybinių automobilių sąrašo savo darbuotojams Vokietijoje. Kompanija nusprendė grįžti prie tradicinių vidaus degimo variklių ir iš tinklo įkraunamų hibridų. Tiesa, šis ribojimas galioja tik Vokietijos rinkai ir automatiškai nebus taikomas logistikos sunkvežimiams ar mikroautobusams.

Elektromobilių vairuotojai jau netrukus bus priversti kur kas greičiau atlaisvinti viešąsias įkrovimo stoteles. Briuselis ėmėsi spręsti problemą, kai elektromobiliai prie viešosios infrastruktūros prieigų paliekami stovėti gerokai ilgiau, nei trunka pats baterijos energijos papildymo procesas. Siekdama su tuo kovoti, regiono valdžia nuo šių metų spalio 1 dienos įveda specialų įkrovimo vietos blokavimo mokestį.

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ žengia į itin konkurencingą prieinamesnių elektromobilių segmentą ir pristato naująjį „ID. Cross“. Gamintojo pranešime spaudai rašoma, kad šis kompaktinės klasės elektrinis visureigis sukurtas siekiant užpildyti spragą tarp pažangių technologijų ir kasdienio praktiškumo, o Lietuvoje jo kaina prasideda nuo 29 000 eurų.

Kinijos automobilių pramonė demonstruoja tempą, kurį konkurentai iš Vakarų valstybių atvirai vadina sunkiai suvokiamu. Koncerno BYD vykdomasis viceprezidentas He Zhiqi vietos rinkoje vykstančią kovą apibūdino kaip visiškai nesuvokiamą, o konkurenciją – tiesiog brutalia.

Perkant naudotą automobilį su vidaus degimo varikliu, pirkėjai didžiausią dėmesį įprastai skiria variklio būklei, pavarų dėžės darbui ir kėbulo korozijai. Tuo metu renkantis dėvėtą elektromobilį, pagrindiniu galvos skausmu ir abejonių šaltiniu tampa baterijos nusidėvėjimas. Švedijos naudotų elektromobilių prekybos bendrovė „Carla“ atliko itin plataus masto tyrimą, kurio metu įvertino net 9 954 baterijų testus, atliktus nuo 2022 iki 2026 metų.

Vienas dažniausių klausimų, kurių sulaukiu net ir dabar, 2026 m., kai elektra varomos transporto priemonės tapo visiškai įprastu reiškiniu mūsų gatvėse, vis dar išlieka tas pats: kas nutinka elektromobilio baterijai per stiprų smūgį? Nepaisant to, kad inžinerija per pastaruosius kelerius metus pažengė milžiniškais žingsniais, daugelio vairuotojų pasąmonėje vis dar tūno ankstyvųjų elektromobilių eroje susiformavusios baimės dėl tariamo pavojaus.

Kinija parodė, kaip greitai galima elektrifikuoti naujų automobilių rinką. Dabar ji viena pirmųjų susiduria su kita šio proceso puse: elektromobilių daugėja, degalų mokesčių surenkama mažiau, o kelių priežiūros poreikis nemažėja. Gegužę elektrifikuotiems modeliams teko 63 proc. Kinijos mažmeninėje rinkoje parduotų naujų lengvųjų automobilių.