Net ir patys gležniausi augalai įgauna gyvybės spindesio, lapai tampa sodresni, žiedai – ryškesni. Šios atostogos gryname ore leidžia gėlėms sustiprėti, o šeimininkams džiaugtis gausiu žydėjimu.
Į vidų be perspėjimo
Vis dėlto ateina metas, kai šis malonumas pamažu virsta rūpesčiu. Rugsėjo pabaigoje ir ypač spalį kiekvienas rytas tampa loterija – bus ar nebus naktį šalna?
Lietuvoje jos gali pasirodyti netikėtai: vieną dieną dar džiaugiamės šiltu oru, o kitą rytą pievos jau padengtos sidabriniu šerkšnu. Štai tada ir prasideda tikrasis gėlininkų išbandymas: laiku sugrąžinti į namus tuos augalus, kurie jokiu būdu negali pakelti šalčio.
Tropikai namuose
Dauguma populiariausių kambarinių gėlių iš tiesų kilusios iš tropinių ar subtropinių kraštų. Tai reiškia, kad jos nėra prisitaikiusios prie mūsų klimato – nei prie naktinių temperatūros svyravimų, nei prie šaltų rudeninių vėjų, nei tuo labiau prie šalnų.
Tokie augalai kaip fikusai, monsteros, palmės ar įvairūs sukulentai vasarą puikiai jaučiasi lauke, tačiau vos temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių, jie pradeda patirti stresą. O pirmosios šalnos gali juos tiesiog pražudyti.
Fikusai, kurie vasarą džiaugiasi erdvesniais vazonais ir šviesos gausa, rudenį vieni jautriausių. Jų lapai linkę pajuoduoti ir nukristi, jei bent kartą gauna šalčio pliūpsnį. Panašiai elgiasi ir monstera – įspūdingų lapų karalienė, kuri vasarą terasoje atrodo kaip tikra džiunglių pažiba.
Monstera – daugiametis, tropinis augalas, priklausantis aruminių (Araceae) šeimai, kilęs iš Centrinės Amerikos regionų nuo piečiausios Meksikos dalies iki Panamos. Šie augalai klesti tankiuose drėgnuosiuose atogrąžų miškuose, kur savo antžeminėmis šaknimis „lipa“ medžiais aukštyn, kad pasiektų šviesą. Šalčio pažeisti monsteros lapai nebepasveiksta, todėl užtenka vienos šalnos, kad augalas prarastų visą savo grožį.
Palmės, kurias lietuviai mėgsta dėl egzotiško įvaizdžio, taip pat itin jautrios. Net jeigu jos priklauso rūšims, galinčioms pakęsti vėsesnį orą, ilgesnis buvimas lauke rudenį dažniausiai baigiasi lapų džiūvimu. Be to, kai kurios rūšys, pavyzdžiui, arekos ar datulinės palmės, negali pakęsti net 12 laipsnių temperatūros ribos.
Ne mažiau jautrūs ir įvairūs sukulentai bei kaktusai. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie dykumų augalai turėtų būti atsparūs, jų didžiausias priešas – drėgmė kartu su šalčiu. Jeigu rugsėjo naktimis temperatūra krenta iki 5–6 laipsnių, o rytais pasidengia rasa, kaktusai greitai ima pūti.
Žydinčiųjų karalystė ir kaprizai
Kita gėlininkų džiaugsmo grupė – įvairūs žydintys augalai, kurie vasarą ne tik sustiprėja, bet ir padovanoja nepakartojamų spalvų. Tačiau būtent jie yra vieni didžiausių rudeninių rūpesčių.
Pelargonijos, kurios vasarą puošia palanges, balkonus ir terasas, mėgsta saulę, šilumą ir gausų laistymą. Vis dėlto pelargonijos absoliučiai netoleruoja šalnų. Vos tik temperatūra nukrenta žemiau nulio, jų lapai pajuoduoja, o stiebai suyra. Todėl šį augalą reikia parnešti į vidų dar gerokai prieš pasirodant pirmiesiems šerkšnams. Įdomu tai, kad pelargonijos gali peržiemoti net ir rūsiuose, jei tik ten yra bent šiek tiek šviesos ir pastovi, ne per šalta temperatūra.
Begonijos – kita itin populiari grupė. Jos taip pat nemėgsta nė menkiausio šalčio. Lapinės begonijos gali netekti dekoratyvumo, o žydinčiosios – visai nustoti augti. Todėl rugsėjo viduryje begonijas reikėtų perkelti į šiltą kambarį, kur jos dažnai tęsia žydėjimą net iki Kalėdų.
Dar viena ypatinga grupė – orchidėjos. Dažniausiai orchidėjos laikomos kambariuose, tačiau ne vienas augintojas vasarą išneša jas į pavėsį lauke, kad pasimėgautų grynu oru. Tačiau orchidėjoms pavojingi net 7–8 laipsniai šilumos naktį. Vėsus oras gali sustabdyti jų augimą, o didelė drėgmė kartu su šalčiu sukelia šaknų ligas. Tad orchidėjas reikia grąžinti į namus dar tada, kai vakarai vis dar šilti.
Augalų dilema
Ne vien dekoratyvinės gėlės vasarą gyvena lauke. Daugelis šeimininkių į terasas ir balkonus išneša kvapiąsias gėles ar prieskoninius augalus, kurie žiemą tampa kambario puošmena ar net kulinarijos pagalbininkais.
Jazminai, laurai ar rozmarinai, kilę iš Viduržemio regiono, Lietuvoje žiemą lauke išgyventi negali. Nors rugsėjį dar gali atrodyti, kad jie jaučiasi puikiai, pirmoji šalna dažniausiai juos nepataisomai pažeidžia. Todėl tokius augalus būtina grąžinti į patalpą dar tuomet, kai oro temperatūra naktimis nukrenta iki 10 laipsnių.
Ta pati taisyklė galioja ir citrinmedžiams ar kitoms citrusinėms gėlėms. Vasarą jos mėgsta saulę, tačiau rudenį greitai praranda lapus, jei patenka į šaltesnes sąlygas. Be to, citrusiniai augalai labai jautrūs staigiems pokyčiams – juos reikėtų pernešti į vidų pamažu, kad šaknys nepatirtų šoko.
Kada tas paskutinis laikas?
Didžiausias klausimas, kuris neduoda ramybės visiems augintojams – kada tiksliai reikia sugrąžinti gėles į namus? Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau patyrę gėlininkai sutaria, kad geriau tai padaryti šiek tiek anksčiau nei per vėlai.
Lietuvoje pirmosios šalnos dažniausiai užklumpa rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje. Tačiau kai kuriose vietovėse, ypač žemumose ar šalia miškų, jos gali pasirodyti ir anksčiau. Todėl gėlininkai stebi ne tik prognozes, bet ir pačią gamtą: jei rytais ant žolės matyti balta rasa, tai ženklas, kad pavojus jau arti.
Praktinis patarimas – kai naktimis temperatūra pradeda artėti prie 10 laipsnių, laikas ne tik pernešti gėles į vidų, bet ir atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus: patrumpinti peraugusius stiebus, pašalinti pažeistus lapus, patikrinti, ar vazonuose nėra kenkėjų. Jei šių žingsnių nesiimsime, rizikuosime kartu su gėlėmis į namus atsinešti ir visą vabzdžių kompaniją.
Adaptacijos iššūkiai
Gėlės pernešimas į vidų – sudėtingas procesas, kurio metu augalas turi prisitaikyti prie kitokios šviesos, drėgmės ir temperatūros. Jei tai padaroma staiga, augalai dažnai patiria šoko sindromą – ima mesti lapus, nustoja augti, kartais net suserga.
Todėl patyrę augintojai rekomenduoja pereinamąjį laikotarpį. Pavyzdžiui, savaitę ar dvi prieš šalnas gėlės vakare jau įnešamos į vidų, o dieną vėl išnešamos į lauką. Taip jos pamažu pripranta prie kambario sąlygų.
Svarbus ir vietos parinkimas. Jeigu vasarą gėlė augo atviroje saulėje, grąžinus ją į tamsesnį kambarį ji natūraliai ims stiebtis į šviesą, lapai gali prarasti spalvą. Todėl dažnai verta pasitelkti papildomą apšvietimą, ypač trumpėjant dienoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
