Sodas ir daržas

Neries regioninis parkas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad Dūkštos upelio slėnyje šiemet ir vėl išdygo vienas rečiausių ir gražiausių Lietuvos grybų – korališkasis trapiadyglis. Pasak parko atstovų, šis retas grybas toje pačioje vietoje buvo pastebėtas ir praėjusiais metais. Parko atstovai atkreipia dėmesį, kad sengirėse gyvena daugybė retų ir saugomų organizmų rūšių, todėl gamtai ne visada reikia žmogaus įsikišimo.

Rugpjūtis – ypatingas mėnuo kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai laikas, kai vasara pasiekia brandą, o visas pavasarį ir vasaros pradžioje įdėtas darbas ima atsilyginti pilnais krepšiais daržovių, vaisių ir uogų. Daržuose noksta pomidorai, agurkai, paprikos, pupelės ir moliūgai, soduose linksta obelų bei kriaušių šakos, o gėlynai džiugina spalvų gausa. Tačiau kartu rugpjūtis primena, kad ruduo jau ne už kalnų.

Nuėmus derlių, svarbu žinoti, kaip tinkamai laikyti daržoves, kad jos išliktų šviežios, kokybiškos ir maistingos per visą žiemą. Nors kai kurios daržovės geriausiai tinka vartoti iškart po derliaus nuėmimo, daugelį jų galima išsaugoti kelis mėnesius, o sudarius tinkamas sąlygas, kai kurias išlaikysite ir per žiemą. Šiame straipsnyje aptarsime, kurias daržoves galima laikyti ilgiau, kurios daržovės gali būti laikomos kartu, o kurias reikėtų laikyti atskirai.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja dienos be puodelio kavos. Namuose ruošta kava dažniausiai skaniausia, tačiau po jos lieka kavos tirščių, kuriuos nemažai žmonių tiesiog išmeta į šiukšlių dėžę. Vis dėlto tai klaida, nes kavos tirščiams galima suteikti „antrą gyvenimą“ ir panaudoti juos įvairiais būdais. Vienas vertingiausių jų pritaikymų yra sodininkystėje, rašoma fakt.pl.

Šią vasarą daugelis sodininkų susiduria su problema, kurios mastai kasmet vis didėja – į daržus ir sodybas plūsta invaziniai šliužai. Jie ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sparčiai naikina daržoves, gėles bei kitus augalus. Kai kuriems žmonėms šie kenkėjai tapo tokia didele problema, kad tenka keisti įprastus sodo priežiūros įpročius. Specialistai pastebi, kad šilta ir drėgna vasara sudaro itin palankias sąlygas šliužams daugintis.

Jei vasarą jūsų veja išretėjo, atsirado rudų dėmių vejoje ar žolė auga netolygiai, yra paprastas būdas atgaivinti jos išvaizdą. Tam tereikia vieno dalyko – vejos sėklų. Sodininkystės ekspertas Geoffas Hodge'as, rašantis „Richard Jackson Garden“, teigia, kad profesionalūs stadionų ir golfo aikštynų prižiūrėtojai dažnai naudoja metodą, vadinamą atsėjimu. Jis padeda užpildyti išretėjusias vietas, sutankinti veją ir suteikti jai sodresnę žalią spalvą, rašoma express.co.uk.

Kol dar tebežydi pievos ir laukai, o saulė palepina šiluma, verta užsukti į gamtą prisirinkti vaistažolių sveikatai. Jos – tikras gamtos auksas, galintis praversti organizmo veiklos optimizavimui ir savijautos gerinimui. Apie Lietuvoje aptinkamas naudingąsias žoleles naujienų portalui tv3.lt prabilo tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta. Ji pasidalijo, kokių žolelių verta prisirinkti tiems, kurie nori pagerinti kepenų, širdies, skrandžio, žarnyno bei inkstų veiklą.

Levandos – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų, vertinami dėl ryškiai violetinių žiedų ir malonaus aromato, tačiau jų neprižiūrint krūmai gali greitai prarasti formą – išstypti, sumedėti ir žydėti vis prasčiau. Sodininkystės ekspertas ir „TikTok“ kūrėjas Ishas pataria rugpjūčio pradžioje atlikti vieną paprastą, bet labai svarbų darbą – vasarinį levandų genėjimą, express.co.uk.

Marijampolietės Anetos Lukauskienės sode – neįprastas vaizdas, labiau primenantis pavasarį nei vasaros pabaigą. Rugpjūtį moters kieme netikėtai pražydo jauna obelaitė. Nors tokie atvejai nėra dažni, specialistai aiškina, kad pakartotinį žydėjimą gali lemti neįprastos oro sąlygos ir augalo patirtas stresas. Aneta pasakoja, kad obelaitę įsigijo šių metų pavasarį ir net neįsivaizdavo, kad po kelių mėnesių ji vėl sukraus žiedus.

Dar prieš keliolika metų Arūno Bimbos senelių sodyboje augo vos dvi rožės. Šiandien čia, rožių sode, žydi apie 300 įvairių veislių rožių, kurioms meilė užgimė visiškai netikėtai, o grožis patraukia ir visiškai svetimus žmones – pasidairyti ir pasigrožėti sustoja net važiuojantys pro šalį. Arūnas – grynakraujis kaunietis, augęs pačiame laikinosios sostinės centre.

Šiuo metu rožės jau turėtų būti pasipuošusios gausiais žiedais, tačiau sodininkai žino, kad rugpjūtis joms yra itin pavojingas metas dėl juodosios dėmėtligės. Nors daugelis mano, kad ši grybinė liga plinta tik drėgnais pavasario ar rudens mėnesiais, iš tiesų jai vystytis reikia šilumos ir drėgmės. Būtent tokios sąlygos yra palankios juodajai dėmėtligei plisti, dėl to daugelis sodininkų ligą pastebi tik tada, kai jau būna per vėlu, rašo express.co.uk.

Daugelis sodininkų kruopščiai laisto, tręšia ir prižiūri agurkus, tačiau dažnai pamiršta vieną svarbią detalę – derliaus nuėmimo laiką. Nors gali atrodyti, kad agurkus galima skinti bet kuriuo metu, specialistai teigia, kad nuo to priklauso ne tik jų skonis, bet ir traškumas. Netinkamu metu nuskinti agurkai greičiau praranda drėgmę, tampa minkštesni ir prasčiau tinka rauginimui ar marinavimui.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Darbai darže Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia – svarbus metas nuimti svogūnų derlių. Šiuo laikotarpiu svogūnų galvutės jau būna pasiekusios tinkamą dydį ir svorį, o laiškai pradeda džiūti. Laiku nuimtas derlius, tinkamas svogūnų džiovinimas ir laikymas padės išsaugoti svogūnus ilgam. Kada svogūnai jau pasiruošę kasimui Kada ir kaip reikia rauti svogūnus? Pagrindinis brandos požymis – pradeda džiūti laiškai ir jie nusvyra ant žemės.

Nors dauguma sodininkų daugiausia dėmesio skiria ant lapų ropojantiems kenkėjams, tikroji grėsmė neretai slypi po žeme. Sodininkas Gediminas Cijūnaitis sako, kad viena didžiausių problemų soduose ir daržuose gali tapti grambuolių lervos, pažeidžiančios augalų šaknų sistemą. Šie kenkėjai dažnai lieka nepastebėti, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje.

Šliužai ir sraigės gali akimirksniu nusiaubti daržoves bei braškes, tačiau viena virtuvės atlieka gali padėti apsisaugoti nuo šių sodo kenkėjų. Auginti savo daržoves gali būti nepaprastai malonu – net ir nedidelis daržas gali užauginti visai solidų derlių jūsų stalui, rašoma express.co.uk. Dažniausiai lengvai auginamos salotos ir įvairūs žalumynai, cukinijos, žirniai ar braškės, tačiau problema ta, kad šiuos augalus taip pat labai mėgsta šliužai.

Permainingi vasaros orai išbandymu tampa ne tik žmonėms, bet ir daržovėms. Užsitęsęs lietus, vėsa ir dirvoje besikaupianti drėgmė gali sustabdyti agurkų augimą, o jų lapai ima gelsti bei vysti. Vis dėlto ūkininkė Austėja Vaičiulytė ramina – laiku pastebėjus pokyčius, nusilpusius augalus dar galima sustiprinti. Ūkininkė pasakoja maždaug 10 arų plote auginanti apie 2,5 tūkst. agurkų daigų.

Kašubijos regione netoli Gdansko įsikūrusi kraštovaizdžio dizainerė, sodininkystės influencerė Katažina Bellingham jau daug metų įrodinėja, kad daržas gali būti ne tik derlingas, bet ir stulbinamai gražus, o natūralios priemonės gali padėti kovoje su kenkėjais.

Braškės daugybę metų vertinamos dėl savo saldaus skonio, o būtent jis ir lemia jų populiarumą. Jei norite saldžių ir didelių braškių, patariama nepraleisti vieno jų priežiūros žingsnio. Natūraliai uogos saldėja bręsdamos, tačiau didesnis saulės kiekis padeda braškėse sukaupti daugiau cukraus, todėl jos neįgauna rūgštaus skonio.

Invaziniai šliužai tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik sodininkams ir daržininkams, bet ir gamtosaugininkams. Specialistų skaičiavimais, viename kvadratiniame metre jų gali būti net iki 120, o šie moliuskai daro žalą ne tik daržovėms ar dekoratyviniams augalams, bet ir natūralioms ekosistemoms.

Nors uosialapis klevas dažnam gali pasirodyti kaip įprastas ir net dekoratyvus medis, specialistai įspėja, kad iš tiesų tai viena pavojingiausių invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Sparčiai plintantis svetimžemis augalas užgožia vietines rūšis, keičia natūralias buveines ir kelia grėsmę biologinei įvairovei. Iš Šiaurės Amerikos atvežtas uosialapis klevas šiandien jau laikomas rimta problema Lietuvos gamtai.

Poilsis kieme daugeliui asocijuojasi su ramybe, o ne su erkėmis. Vis dėlto šie kraujasiurbiai gali platinti pavojingas ligas, todėl verta pasirūpinti, kad aplinka jiems būtų kuo mažiau patraukli. Tam gali padėti tam tikri augalai, atbaidantys erkes, ypač jei jie derinami su reguliaria kiemo priežiūra ir kitomis apsaugos nuo erkių priemonėmis.

Pomidorai – vieni populiariausių daržo augalų, tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi jie ne visuomet noksta taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais ant augalo užauga daug vaisių, tačiau jie ilgai išlieka žali, o jų augimas, regis, sustoja. Prie to gali prisidėti nepakankamas laistymas, maistinių medžiagų trūkumas ar pernelyg tankiai suaugę stiebai, užstojantys saulės šviesą.

Yra keletas priežasčių, dėl kurių šilauogių lapai gali parausti. Tai gali būti maistinių medžiagų trūkumo, pavyzdžiui, fosforo, požymis, kurį galima pašalinti naudojant tinkamas trąšas. Įsitikinkite, kad dirvožemio pH yra maždaug nuo 4,5 iki 5,5, nes aukštesnis pH gali sutrikdyti maistinių medžiagų pasisavinimą. Yra ir keletas kenkėjų bei ligų, dėl kurių augalas gali reaguoti lapų paraudimu.

Vasarą vejos būklę gali paveikti ne tik ilgai trunkanti sausra, bet ir permainingi orai, stipri saulė bei staigiai kylanti oro temperatūra. Ilgesnį laiką negaunant pakankamai drėgmės, žolė gali pradėti gelsti, džiūti ir prarasti gyvybingumą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tinkama priežiūra gali padėti išsaugoti gerą vejos būklę ir pasiruošti sausesniems bei šiltesniems vasaros laikotarpiams.

Savo žiedais sodus įspūdingais papuošiančios hortenzijos jau kelerius metus tituluojamos tikromis sodų karalienėmis. Norintiems dar daugiau grožio, kyla klausimas, su kuo derinti šias gėles – įsiklausykite į želdynų dizainerės patarimus, kokius augalus sodinti prie hortenzijų.

Daugelis sodininkų gali nė nenutuokti, kad augalams laistyti yra tinkamiausias paros metas, ypač karštomis dienomis. Pasirodo, tai yra visai ne rytas. Laistymo laikas svarbus dėl kelių priežasčių, iš kurių akivaizdžiausia – būtinybė išvengti vandens garavimo ir užtikrinti, kad augalai spėtų pasisavinti drėgmę, kol karštis neištraukė jos iš dirvožemio.

Šilauogių augintojų mėgėjų ir profesionalų gretos pildosi greitai – tai lietuvių pamiltos skanios ir naudingos uogos. Siekiant gero šilauogių derliaus, krūmams reikalinga tinkama priežiūra – kaip jas prižiūrėti, papasakojo šilauogių augintoja. TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ komanda anksčiau lankėsi Telšių rajone, pas medelyno savininkę Bronę Linkevičienė, kuri pasidalijo naudingais patarimais.

Nėra nieko gardesnio už ką tik nuskintą savo užaugintą pomidorą. Tačiau norint sulaukti gausaus pomidorų derliaus, vien reguliaraus laistymo nepakanka – pomidorams būtina ir tinkamos trąšos. Ilgametę patirtį turintis sodininkas pasidalijo naminių trąšų receptu, kurį, anot jo, tobulino net 30 metų, rašo ruralsprout.com. Pomidorams reikia ne tik azoto Pomidorai yra vieni reikliausių daržovių, todėl jiems būtina reguliariai papildyti maisto medžiagų atsargas.

Praėjusią savaitę ūkininkai pradėjo kūlimus. Grūdininkai kol kas visai patenkinti grūdų būkle ir nekalba apie menką derlių, tačiau visai kitokiomis nuotaikos gyvena vaisių ir uogų augintojai, kurių derlių itin paveikė žiema. Rezultatas – iššalę ištisi sodai.

Auginant vaismedžius ir vaiskrūmius, visada su nekantrumu laukiamas derlius – prisirpusios uogos. Tačiau dažnai nespėjus pasidžiaugti sulaukiama ir nekviestų svečių, pavyzdžiui, varnėnų, zylių, strazdų, kurie kėsinasi uogas sulesti. Norint išsaugoti derlių, reikia ruoštis iš anksto, nes uogoms pradėjus rausti paukščiai nelaukia ir kimba į darbą.  Trumpai apie priemones paukščiams atbaidyti Tinklai.

Botanikos sode Kaune įspūdingais žiedais pasidabino viendienės. Šias gėles dievina selekcininkai – pasaulyje yra apie 100 tūkstančių viendienių rūšių. Tad gėlių mylėtojams yra kuo mėgautis - žavisi jų žiedų formos, spalvos, aromatas ir net skonis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Viendienių žydėjimo pikas Kauno botanikos sode – pats viendienių žydėjimo pikas, dabar čia jų pražydę tūkstančiai.

Šešiems sostinės gėlynams pretenduojant į gražiausio Baltijos šalių sostinių gėlyno titulą, vilniečiai savo simpatijas skyrė ir šių metų publikos favoritu išrinko Šv. Petro ir Povilo bažnyčios žiedinės sankryžos gėlyną. Gražiausią kiekvienos Baltijos šalių sostinės gėlyną tarptautinė komisija paskelbs liepos pabaigoje. „Kiekvienas šių metų gėlynas pasakoja skirtingą Vilniaus istoriją.

Pomidorai nėra vieni greičiausiai augančių augalų. Paprastai galima tikėtis, kad žiedai virs prinokusiais vaisiais maždaug per šešias savaites, priklausomai nuo veislės. Deja, kartais viskas klostosi ne taip, kaip planuota, ir pomidorus reikia sunokinti greičiau. Tokiose situacijose greitesnį nokimą gali paskatinti laistymo režimo pakeitimas. Nors tai gali skambėti prieštaringai, jei norite, kad vaisiai spėtų sunokti, laistymą reikėtų sumažinti, rašo housedigest.com.

Česnakas pelnytai laikomas viena vertingiausių daržo gėrybių dėl jame esančių vitaminų ir mikroelementų gausos. Būtent šios medžiagos suteikia jam stiprų baktericidinį poveikį, kuris nuo seno naudojamas organizmo apsauginėms jėgoms stiprinti. Česnakų nauda organizmui Reguliarus česnako vartojimas padeda spartinti medžiagų apykaitą ir palaikyti bendrą organizmo tonusą. Nenuostabu, kad daugelis sodininkų kasmet savo sklypuose augina šią kultūrą.

Nors vidurvasarį dažnas kiemas gali atrodyti išblukęs po kaitria saule, dabar yra pats tinkamiausias laikas suplanuoti sprendimą, kuris jūsų sodybai suteiks gyvybės.  Viena tokių gėlių, galinčių sukurti tikrą stebuklą, yra piliarožė (lot.

Raugintų ir marinuotų agurkų sezonas – pačiame įkarštyje. Pirkdami agurkus turguje dažniausiai atkreipiame dėmesį į jų dydį, spalvą ar kainą, tačiau tai, ar rauginti agurkai bus tvirti ir maloniai traškūs, didele dalimi priklauso nuo to, kokiame dirvožemyje jie augo. Lenkijos leidiniui „Fakt“ dirvožemio specialistė, maisto gamybos sistemų ekspertė ir tinklaraščio „Baba na Polu“ autorė dr. Adela Maziarek papasakojo, kaip išsirinkti tinkamiausius lauko agurkus rauginimui, rašoma fakt.pl.

Nors raukšlėtalapis erškėtis dažnai mėgstamas dėl puošnių žiedų ir ryškių vaisių, specialistai įspėja – šis augalas kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms. Sparčiai plintanti invazinė rūšis nustelbia vietinius augalus, mažina biologinę įvairovę ir keičia natūralias buveines, todėl raginama prisidėti prie augalo naikinimo ir plitimo stabdymo. Iš pirmo žvilgsnio raukšlėtalapis erškėtis atrodo kaip įprastas dekoratyvus krūmas, tačiau jo poveikis gamtai gali būti reikšmingas.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime raginimus naikinti invazinius šliužus. Tačiau ar visada atskiriame juos nuo Lietuvoje natūraliai gyvenančių rūšių? Ne visi dideli šliužai yra kenkėjai – tarp jų yra ir naudingų, ir net saugomų rūšių, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime.

Ne viskas, kas internete pristatoma kaip natūrali ir veiksminga priemonė augalams, iš tiesų jiems naudinga. Biologas Nerijus Vanagas įspėja, kad viena dažniausių sodininkų klaidų gali ne tik sustabdyti augalų augimą, bet ir juos pražudyti. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ ekspertas, biologas N. Vanagas išskyrė, kokios klaidos gali pražudyti augalus, ir patarė, kaip juos prižiūrėti, kad galėtume jais džiaugtis be didelių rūpesčių.

Šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, mat jie apgraužia mylimus sodo augalus, o šie vėliau nebeduoda derliaus arba duoda jo kur kas mažiau nei įprastai. Dalijamės su jumis būdais, kaip išnaikinti šliužus savo kieme. Pateikiame jums kelis nesudėtingus būdus, kurie gali padėti atsikratyti šliužų savo sode, rašoma idealhome.co.uk. 1. Pabarstykite kavos tirščių Nors nuomonės dėl kavos tirščių veiksmingumo išsiskiria, daugelis sodininkų teigia, kad tai padeda atbaidyti šliužus.

Vešlūs žiedai visą vasarą – ne tik sėkmės, bet ir tinkamos priežiūros rezultatas. Ekspertai pabrėžia, kad tinkamai prižiūrimi vienmečiai ir daugiamečiai augalai gali džiuginti iki pat šalnų, jei tik žinoma, ko jiems iš tiesų reikia.

Samanos vejoje nebūtinai yra kenksmingos, tačiau daugeliui namų savininkų jos atrodo nepageidaujamos – ypač tiems, kurie svajoja apie tankią, žaliuojančią veją. Skirtingai nei žolė, samanos geriausiai auga pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie kitas problemas – prastą vandens nutekėjimą, netinkamą dirvožemio rūgštingumą (pH) ar nusilpusią veją, rašoma thisoldhouse.com.

Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.

Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai. Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.

Vasarą įpratome ieškoti ryškiai raudonų uogų – nuo tamsių mėlynių iki sodriai raudonų bruknių. Atrodo savaime suprantama: kuo spalva intensyvesnė, tuo geriau uoga prinokusi. Tačiau gamta mėgsta laužyti mūsų įsitikinimus: pasirodo, net ir neprinokusios kai kurios uogos yra itin vertingos, o kitos, net ir visiškai prinokusios, taip ir lieka baltos.

Nors parduotuvėse šviežių daržovių netrūksta visus metus, savame šiltnamyje užaugintas pomidoras ar ką tik nuskintas agurkas neturi sau lygių. Ne tik dėl savo kvapo ir skonio. Žmonės puikiai žino, kiek darbo ir rūpesčio slypi už kiekvieno prinokusio vaisiaus, todėl ir džiaugsmas jį skinant būna visai kitoks. Tačiau kartu su ilgamete daržininkystės tradicija iš kartos į kartą keliauja ir nemažai klaidingų įsitikinimų.

Po daugybės metų, praleistų stebint, kaip brangūs augalai nuvysta saulės kepinamame balkone, moteris atrado vieną gėlę, kuriai beveik nereikia priežiūros. Ji žydi ištisus mėnesius ir puikiai pakelia karštį. Pavasarį ir vasarą stebėti, kaip nedidelis balkono sodas prisipildo ryškių spalvų, sodinikams yra vienas didžiausių malonumų. Oranžiniai, raudoni ir geltoni žiedai kasdien pakelia nuotaiką, tačiau tokio rezultato pasiekti pavyksta ne iš karto.

Vos tik soduose sužaliuoja daržovės ir pražysta gėlės, pasirodo ir nepageidaujami svečiai – šliužai bei sraigės. Per vieną naktį jie gali apgraužti kruopščiai prižiūrėtus augalus ir sunaikinti ne vienos savaitės darbą. Nors parduotuvėse gausu įvairių cheminių priemonių, vis daugiau sodininkų ieško natūralių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Viena sodininkė pasidalijo paprastu būdu, kuris, jos teigimu, padeda apsaugoti augalus be granulių ar purškalų.