Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges rudenį, kokių darbų nederėtų atidėlioti ir kaip paruošti krūmus artėjančiai žiemai pasakoja Trakuose įsikūrusio „Šilauogių ir levandų ūkio“ įkūrėjas Andrejus Žukovskis.
Rudenį šilauogės jau ruošiasi kitų metų derliui
Pasak A. Žukovskio, vienas svarbiausių dalykų, kurį šilauogių augintojai turėtų žinoti rudenį, yra tai, kad augalas tuo metu jau ruošiasi kitų metų derliui.
„Svarbiausia, kad šilauogėms nieko netrūktų brandinant būsimą kitų metų derlių. Kitas svarbus klausimas – pasiruošti žiemai, kad šilauogė tinkamai pasiruoštų žiemoti. Tai tokie du esminiai momentai“, – sako pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad jeigu ruduo pasitaiko sausas, šilauogių negalima visiškai pamiršti. Pakankama drėgmė šiuo laikotarpiu svarbi ne tik pačiam augalui, bet ir jo pasiruošimui kitam sezonui.
Pasak šilauogių augintojo, šilauogės yra drėgmę mėgstantys augalai, tačiau vandens trūkumas joms taip pat gali būti žalingas.
Rudenį su trąšomis persistengti nereikėtų
Dar viena dažna sodininkų klaida – noras rudenį augalui „duoti daugiau“, tikintis, kad tuomet jis kitąmet užaugins gausesnį derlių. Tačiau A. Žukovskis ragina su trąšomis elgtis atsargiai ir jų nepadauginti. Jo teigimu, ypač reikėtų vengti perteklinio sintetinių trąšų naudojimo.
Pasak pašnekovo, sintetinės trąšos gali suteikti greitą rezultatą, tačiau ilgalaikis jų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį dirvožemiui.
„Dabar matome, kad tos sintetinės trąšos, aišku, duoda momentinį geresnį derlių, bet labai alina dirvą. Ten, kur yra intensyvi žemdirbystė, ypatingai Lenkijoje ir Europoje, tiesiog vyksta dirvos druskėjimas“, – teigia A. Žukovskis.
Šilauogės, anot jo, yra jautrūs augalai, todėl tręšiant svarbu nepersistengti: „Jeigu trąšos yra naudojamos, prioritetas turėtų būti teikiamas ekologiškoms trąšoms. O jeigu sintetinėms, tai labai minimalus kiekis.“
Pašnekovas kaip vieną iš galimų priemonių mini kalio sulfatą. Jo teigimu, jis gali padėti šilauogei sumedėti ir pasiruošti žiemai. Vis dėlto ir jo kiekis neturėtų būti didelis.
„To paties kalio sulfato, nors jis kartais yra leidžiamas ekologiniuose ūkiuose, irgi turėtų būti labai mažai. Tarkime, suaugusiam krūmui – ne daugiau negu 20 gramų“, – pataria A. Žukovskis.
Mulčiavimas padeda pasiruošti žiemai
A. Žukovskio teigimu, ruošiant šilauoges šaltajam sezonui, svarbus ir mulčiavimas. Jis priduria, kad tam galima naudoti pušų žievę, durpes ar kitas rūgštesnes medžiagas. Tai ypač svarbu dėl šilauogių šaknų – augalas turi paviršinę šaknų sistemą, todėl šaknų zoną verta apsaugoti nuo didelių temperatūros svyravimų.
Anot pašnekovo, būtent šaknų apsaugai prieš žiemą reikėtų skirti daugiau dėmesio nei bandymams visą krūmą apgaubti apsaugomis. Mat šilauogės yra gana atsparios mūsų klimatui, o net ir šalčio pažeistos viršutinės krūmo dalys nebūtinai reiškia, kad augalas nuvys.
Be to, daugeliui sodininkų taip pat kyla klausimas, kada geriausia genėti šilauoges – rudenį ar pavasarį. A. Žukovskis sako, kad iš savo praktikos didelio skirtumo tarp šių laikotarpių nepastebi.
Jo teigimu, dideliuose ūkiuose genėjimas gali prasidėti rudenį ir tęstis iki pavasario, nes tokio darbo apimtis yra didelė.
„Šilauoges, bent jau iš praktikos galėčiau pasakyti, ko gero, galima genėti visus metus. Aš asmeniškai dažniausiai geniu pavasarį, bet pernai irgi pradėjau rudenį ir pabaigiau pavasarį.
Nepastebėjau ypatingo skirtumo, kad kažkuriam krūmui būtų dėl to blogiau, jeigu jis nugenėtas rudenį ar žiemą“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto pats vyras dažniau renkasi pavasarinį genėjimą. Priežastis paprasta – po žiemos galima daug aiškiau pamatyti, kurios šakos liko sveikos, o kurios nukentėjo nuo šalčio.
„Pavasarį jau matote, kokios ten šakos yra silpnos, pažeistos, senos, kas nesušalo, nepašalo. Todėl pavasarį genėjimas gal yra efektyvesnis, tvarkingesnis, nes gali būti, kad rudenį išgenėsi, o pavasarį pamatysi, kad dar kelios šakos yra negražios, neatlaikiusios žiemos. Tada vėl reikėtų genėti antrą kartą“, – aiškina A. Žukovskis.
Ar šilauoges reikia dengti agroplėvele?
Artėjant šaltajam sezonui, šilauogių augintojai svarsto, kaip apsaugoti krūmus nuo didesnių šalčių. Pasak A. Žukovskio, kai kurie sodininkai šilauoges jau pradėjo dengti agroplėvele, tačiau tokia apsauga reikalinga ne visais atvejais.
„Čia reikėtų būti labai atsargiam, jeigu kažkas taip norėtų daryti, kad šilauogei nebūtų per šilta. Tokiu atveju agroplėvelė turėtų būti labai plona“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, tokios priemonės reikėtų imtis tik užklupus itin dideliems šalčiams: „Mano tokia nuomonė – ją reikėtų vynioti tada, kai jau tikrai labai šalta. Kaip praėjusią žiemą, kai buvo minus 30 ar minus 25 laipsniai.“
A. Žukovskio teigimu, šilauogės yra gana atsparios šalčiui ir gerai prisitaikiusios prie Lietuvos klimato, todėl įprastomis žiemos sąlygomis viso krūmo dengti nebūtina.
Jo teigimu, kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti šilauogių šaknų apsaugai – prieš žiemą jas svarbu tinkamai ir storai užmulčiuoti.
„Jeigu kažkas ir pašals viršuje, ji vis tiek ataugs per sezoną ir dar po metų tiesiog duos dar geresnį derlių“, – tikina jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
