Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.
Kurmių Lietuvoje smarkiai padaugėjo
Pasak D. Šileikio, kurmių populiacija Lietuvoje pastebimai auga. Tai, anot jo, galima matyti ne tik privačiuose sklypuose, bet ir šalies pakelėse.
„Tikriausiai ir jūs važinėjate automagistralėmis. Pavasarį, kai pakelės dar nebūna užžėlusios, aiškiai matyti, kiek ten daug kurmiarausių. Prieš penkerius, šešerius ar septynerius metus visos pakelės tikrai nebuvo taip išraustos“, – teigia specialistas.
Anksčiau kurmiai įprastai apsigyvendavo tik derlingoje žemėje, kurioje gausu sliekų ir kito jiems tinkamų grobio. Tačiau D. Šileikis pastebi, kad dabar jų randama ir sklypuose, kurių gruntas gerokai skurdesnis.
„Jau ir per tokius gruntus jie lengvai ateina, jie dabar kur kas geriau prisitaikę. Ir, manau, kad jų vienareikšmiškai tik daugės“, – įsitikinęs jis.
Specialistas pabrėžia, kad kurmiai augalų neėda – jie minta sliekais, vabzdžių lervomis ir kitais dirvožemyje gyvenančiais bestuburiais. Vis dėlto rausdami tunelius gyvūnai gali pažeisti augalų šaknis, iškilnoti veją ir sugadinti bendrą aplinkos vaizdą.
Taip pat, specialistas pažymi ir dar vieną aspektą, apie kurį žino ne kiekvienas: „Su kurmių atsiradimu, jų požeminiais tuneliais atkeliauja ir kiti nekviesti svečiai – paprastieji pelėnai. Priešingai nei kurmiai, pelėnai yra tikras gėlynų, želdinių, šiltnamių ir lysvių siaubas.“
Paprastasis pelėnas tai žolėdis graužikas, kuris minta tik augaliniu maistu: žoline augalija, šaknimis, sėklomis, grūdais, daržovėmis ir medžių žieve.
Viena patelė gali atsivesti kelis jauniklius
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nereikėtų ignoruoti pirmųjų kurmiarausių, – spartus šių gyvūnų dauginimasis.
„Viena patelė vidutiniškai per kartą atsiveda apie šešis jauniklius. Esant tinkamoms sąlygoms, per metus gali būti ir dvi vados. Jeigu sklype turime vieną patelę, netrukus gali atsirasti jauniklių, kurie pradės judėti po visą teritoriją ir ją rausti“, – aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, kurmių padaryta žala ypač skaudi žmonėms, daug investavusiems į savo sklypo aplinką, veją ar dekoratyvinius augalus.
„Dirbame ir paprastų žmonių, ir labai turtingų klientų sklypuose – visi susiduria su ta pačia problema. Žmonės būna pasodinę brangių medelių ir kitų nuostabiai atrodančių augalų, o atvykę pamatome, kad visas gėlynas išraustas“, – pasakoja D. Šileikis.
Kurmius ypač traukia reguliariai laistomi vejos plotai, nes drėgname dirvožemyje dažniau aptinkama sliekų, vabzdžių lervų ir kitų jų maisto šaltinių.
Kurmiarausiai atsiranda net prie terasos
Specialistas pastebi ir dar vieną dažnai pasikartojantį reiškinį – kurmiai neretai išrausia tas sklypo vietas, kurios žmonėms yra svarbiausios ir dažniausiai lankomos.
„Atrodo, jie galėtų sau raustis kur nors sklypo pakraštyje, bet ne – atrodo, kad jie tiesiog būtinai turi ateiti prie gražiausios vietos, prie terasos, kur renkasi šeima ir draugai. Tokių atvejų mačiau ne dešimtis, o jau šimtus“, – sako jis.
Kodėl kurmiai taip dažnai priartėja prie terasų, specialistas tiksliai atsakyti negali. Viena iš galimų priežasčių – šiose vietose esantis drėgnesnis dirvožemis.
„Bandžiau ieškoti informacijos įvairiomis kalbomis, tačiau kurmių gyvensena pasaulyje nėra taip išsamiai ištirta. Pats nuolat mokausi ir bandau suprasti, kodėl taip nutinka, bet galutinio atsakymo kol kas neturiu“, – pripažįsta pašnekovas.
Ultragarsinės baidyklės problemos neišsprendžia
Daugelis žmonių, išvydę pirmuosius kurmiarausius, pirmiausia išbando parduotuvėse parduodamas ultragarsines baidykles arba įvairius graužikų repelentus. Tačiau D. Šileikis tvirtina, kad tokios priemonės ilgalaikio rezultato neduoda.
„Kurmis ultragarsinių prietaisų nebijo. Jis gali tiesiog persikelti į kitą sklypo vietą. Turiu daugybę nuotraukų, kuriose kurmiarausis atsiradęs tiesiai prie į žemę įsmeigtos ultragarsinės baidyklės – atrodo, tarsi kurmis būtų tai padaręs specialiai“, – pasakoja jis.
Specialisto teigimu, repelentais vadinamos priemonės kurmių taip pat nesunaikina, o tik trumpam juos atbaido.
„Tai nėra problemos sprendimas – tik jos perkėlimas iš vienos vietos į kitą. Atėjus pavasariui ar rudeniui ir jaunikliams pradėjus migruoti, padėtis gali tapti dar blogesnė“, – perspėja D. Šileikis.
Jis teigia, kad prieš kreipdamiesi į specialistus žmonės dažnai jau būna išbandę įvairias baidykles, repelentus ir spąstus, tačiau galiausiai vis tiek ieško profesionalios pagalbos.
„Nuoširdžiausias mano patarimas – nešvaistyti laiko ir pinigų priemonėms, kurios problemos neišsprendžia“, – sako pašnekovas.
Verslo idėja gimė gelbstint savo veją
Kurmių naikinimu D. Šileikis pradėjo domėtis susidūręs su šia problema savo sodyboje. Pasak jo, į vejos įrengimą buvo investuota apie 20 tūkst. eurų, todėl atsiradę kurmiarausiai privertė ieškoti veiksmingesnio sprendimo.
„Kai po metų ar pusantrų kažkas pradeda viską ardyti, natūralu, kad kyla pyktis ir pradedi ieškoti išeities. Aš visa tai patyriau savo kailiu, todėl klientus labai gerai suprantu“, – pasakoja jis.
Pašnekovas teigia įsigijęs Šveicarijoje sukurtą specialią įrangą, kuria į kurmių tunelius leidžiamas patentuotas nuodingų dujų mišinys.
„Atveriame esamus kurmiarausius, įdedame zondą ir paleidžiame dujas. Mišinys sukurtas tam, kad gyvūnas nesikankintų ir žūtų greitai, humaniškai“, – metodą aiškina D. Šileikis.
Jo nuomone, spąstai yra ne tik mažiau veiksmingas, bet ir nehumaniškas būdas, nes nėra galimybės žinoti, kiek kurmių gyvena po žeme ir ar spąstai suveiks tinkamai.
„Jeigu spąstai blogai suveikia, gyvūnas gali ilgai kankintis. Man keista, kad Lietuvoje tokie dalykai nėra griežčiau reglamentuojami, nes kurmis vis tiek yra gyvūnas“, – pažymi specialistas.
Anot D. Šileikio, kurmių naikinimą atliekant dujomis, galima tikėtis išspręsti ir pelėnų problemą sklype, kadangi šis graužikas dažnu atveju naudojasi kurmių tuneliais ir takais.
„Iš praktikos, dėl vizualiai panašiai atrodančios padarytos žalos, užsakovai šiuos gyvius dėl nežinojimo maišo ir pelėnų daromą žalą priskiria kurmiams“ – pasakoja D. Šileikis.
Pataria reaguoti vos pamačius pirmą kurmiarausį
Specialisto teigimu, didžiausia žmonių klaida – tikėtis, kad vienas kurmiarausis nėra rimta problema ir gyvūnas iš sklypo pasišalins pats.
„Labai svarbu nelaukti, kol kurmiai pažeis visą gerbūvį. Pamačius pirmą kurmiarausį reikėtų susisiekti su šį darbą išmanančiais specialistais“, – pataria jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad kuo ilgiau delsiama, tuo labiau plečiasi požeminių tunelių sistema, o kurmiams susilaukus jauniklių jų veiklos teritorija gali dar labiau išaugti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
