Kodėl taip nutinka, ar dar verta investuoti į šią kultūrą ir kaip pasitikrinti, ar medelyne tikrai nusipirkote tai, kas deklaruojama, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ aiškino sodininkas-selekcininkas Adomas Ryliškis.
Kone hektaras gervuogių, tačiau derliaus beveik nėra
Vidurio Lietuvoje įveistas beveik hektaro dydžio gervuogynas iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai. Tačiau jo savininkai jau penkerius metus susiduria su ta pačia problema – uogų čia beveik nebūna.
Pasak A. Ryliškio, normalus derlius buvo sulauktas tik vieną kartą per visą šį laiką. Buvo pasodintos populiarios veislės „Orkan“, „Black Satin“, „Polar“ ir „Loch Ness“, tačiau dalies jų plantacijoje jau nebelikę.
„Kasmet kartojasi tos pačios problemos. Veislės iššąla, puola grybinės ligos, žmonės tiesiog pavargo vargti“, – pastebėjimais dalijosi sodininkas-selekcininkas.
Plantacijoje įrengta laistymo sistema, investuota nemažai lėšų ir darbo, tačiau rezultatas vis tiek nedžiugina. Dauguma pernykščių ūglių po žiemos būna visiškai nunykę.
Derlius turėjo būti, bet viską sunaikino šaltis
Anot A. Ryliškio, pagrindinė problema slypi pačioje gervuogių biologijoje. Gervuogės dera ant antramečių ūglių.
Tai reiškia, kad pirmais metais išaugusios šakos turi sėkmingai peržiemoti ir tik kitą sezoną subrandina uogas. Tačiau būtent čia ir slypi didžiausia bėda.
Aplankytoje plantacijoje buvo aiškiai matyti, kad beveik visi pernykščiai ūgliai yra nušalę iki pat pagrindo.
Tuo tarpu šių metų augimas – puikus. Krūmai vešlūs, stiprūs, sparčiai leidžia naujas šakas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augalai klesti, tačiau jų savininkams tai menka paguoda.
„Čia turėjo būti derlius, čia turėjo būti derlius ir čia taip pat. Tačiau viskas nušalo“, – aiškino selekcininkas.
Dėl šios priežasties situacija kartojasi kasmet – krūmai auga puikiai, bet uogų beveik nebūna.
Lietuvos žiemos daugeliui veislių per šaltos
Sodinukų pardavėjai turbūt pirmiausia keltų klausimą: o kodėl gervuogės nebuvo uždengtos žiemai? A. Ryliškis pažymi, kad kieme auginant 10–30 krūmų juos uždengti įmanoma, tačiau didelėse plantacijose, kur auga šimtai ar tūkstančiai krūmų, situacija tampa visai kitokia.
„Ne vien pardavėjo atsakomybė, bet ir pirkėjo yra atsakomybė, kad ar tu turėsi galimybę fiziškai tai užsidengti, ar pas tave yra užuovėjos, vėlgi, ar pas tave žiema vidutinė kaip visoje Lietuvoje, ar šalčiau.
Pripažinkim tai, kad žiemai daugmaž visur, pavyzdžiui, praėjusi žiema daugmaž pas visus buvo –30, bet buvo vietų, kur buvo beveik –40, buvo vietų, kur buvo viso labo –25“, – dėstė specialistas.
Sudėtingiausia situacija yra Rytų Lietuvoje, kur dažnai būna šalčiau nei kitose Lietuvos vietose: „Kas auga, pavyzdžiui, Marijampolėje, Rytų Lietuvoje dažnai būna labai blogai. Net ne tas žodis, kad blogai, ta prasme, ten nieko nebūna.“
Vis tik didžiausia problema, A. Ryliškio nuomone, yra visai kita – kad didžioji dalis nedygliuotų gervuogių veislių paprasčiausiai nėra tinkamos Lietuvos klimatui.
„Joms reikia, kad žiemą būtų iki –10, tada viskas gerai. Kiek žiemų pas mus būna, kad būtų pliusinė temperatūra? Per paskutinius 10 metų aš atsimenu tokią vieną“, – aiškino sodininkas-selekcininkas.
Ar verta investuoti į apsaugą?
Susidūrę su nuolatiniu iššalimu augintojai neretai svarsto, ar verta imtis papildomų priemonių. Vis dėlto specialistas perspėja, kad dideliuose plotuose tai gali tapti itin brangiu ir sunkiai įgyvendinamu projektu.
Net ir storiausia agroplėvelė dažniausiai šaltį sumažina vos penkiais–šešiais laipsniais, tačiau to nepakanka, o dengti plantacijas eglišakiais būtų praktiškai neįmanoma dėl reikalingų kiekių.
Kartais rekomenduojama gervuoges auginti kuo arčiau žemės, ūglius lenkiant prie žemės, tačiau ir šis būdas turi trūkumų.
Po metų ar dvejų bandant tokias šakas pakelti ir pritvirtinti prie atramų, jos dažnai lūžta, nes nėra pakankamai lanksčios. Be to, gervuoges reguliariai puola grybinės ligos, todėl plantacijas tenka purkšti kelis kartus per sezoną.
„Visom šitom gervuogėm nedygliuotom vis tiktai Lietuvos sąlygom daug bėdos yra, tikrai labai daug. <...> Tai tokia kultūra, kurią labai verta pasvarstyti, ar iš jos bus nauda“, – pabrėžė A. Ryliškis.
Reklaminiai aprašymai ne visada atitinka realybę
Neretai sodininkai sodinukus renkasi remdamiesi medelynų pateiktais aprašymais. Juose dažnai nurodoma, kad nedygliuotų gervuogių veislės atsparios ligoms ir šalčiui net iki –29 laipsnių.
Tačiau praktika rodo, kad tokie skaičiai ne visuomet pasitvirtina, o realybė – visiškai kitokia. Todėl sodininkas-selekcininkas gervuogių auginimą pataria pradėti nuo eksperimento:
„Kaip apsisaugoti ir nenusivilti sodinant didelius plotus – pradžioj pasisodinkit po penkis ar dešimt krūmų skirtingų veislių. Ką aš visą laiką ir sakau – pradžioj jūs turite bent jau metus–du su ta kultra pas save pasimokinti.
Pasisodinkit po kelis skirtingų veislių, dvi žiemos ir jūs jau turėsite nors kažkokį supratimą, ar ji pas jus šąla, ar nešąla, nes vėlgi ta pati veislė gali pas jus šalti kiaurai, už dešimties kilometrų pas kaimyną, kur yra šilčiau, kur yra užuovėja, ji augs ir derės.“
Problema gali slypėti ir sodinukuose
Vis dėlto, kaip pažymi ekspertas, kartais derliaus nebuvimo priežastis gali būti ne tik klimatas. Pasitaiko atvejų, kai į plantacijas patenka veislei nebūdingi sodinukai ar net sėjinukai ar išsigimusios veislės.
Gervuogės labai lengvai dauginasi sėklomis. Jei medelynuose nėra griežtos savikontrolės, tarp veislinių augalų gali atsirasti ir visai kitokių augalų.
„Ši problema egzistuoja, nes kai kurie medelynai truputėlį su tuo nesusitvarko ir nevykdo savikontrolės, nes vėlgi uoga nukrito, sėkla sudygo, gervuogė, tarp kitko, labai gerai dygsta iš sėklos ir tiesiog gali būti, kad kasa atlankas, o ten pusė sėjinukų“, – pastebi A. Ryliškis.
Sodininkas-selekcininkas sako, kad perkant sodinuką neįgudusi akis to ali ir nepamatyti, tačiau daugeliu atveju pasisodinus augalus galima pamatyti, ar iš tiesų įsigijote tai, kas buvo parduodama:
„Jeigu visų sodinukų lapai vienodi, ūgliai vienodos spalvos, žydėjimo metu žiedas toks pats, jeigu yra derlius ar uoga išlyginta, tai vis tiktai vien pagal tą mes galim nusistatyti bent jau minimaliai vizualiai, ar tai yra vis tiktai švari veislė, ar ji yra su priemaišom.
Į ją gali būti patekę kitų veislių sodinukų, gali būti tų pačių sėjinukų papuolę. Pas gervuogę, pavyzdžiui, tai yra diena ir naktis, kur vegetatyvinis dauginimas, kur grynas sėjinukas.“
Taigi, skirtumus galima pamatyti auginant gervuoges – jei ant vienų krūmų auga didelės uogos, o ant kitų mažos, susitraukusios, tai jau ženklas, kad papuolė išsigimęs sodinukas.
Kaip apsisaugoti nuo klaidų?
Paklaustas, kaip nusipirkti tikrą sodinuką, A. Ryliškis pastebi, kad ši problema kyla ne tik Lietuvoje, bet ir Europos mastu, vis tik Europoje tai daugiau kontroliuojama.
Kaip pavyzdį jis pateikia atvejus, kai selekcininkai išveda naujas veisles, jos yra licencijuojamos ir selekcininkas, gaunantis už pardavimus pinigus, savo lėšomis prižiūri, tikrina medelynus, kuriuose jo veislė dauginama.
„Pas mus to nevyksta, viskas yra ant garbės žodžio ir daugeliu atveju garbės žodis pasibaigia gavus sodinukus“, – pastebi specialistas.
Perkantiems didelius sodinukų kiekius plantacijoms, A. Ryliškis pataria abiem pusėms paprastą apsaugos būdą – pasirašyti sutartį:
„Rašomės sutartį – aš garantuoju, kad tai yra tas, ką aš sakau, kad yra sveikas nuo šitų ligų, nuo šitų, nuo šitų ir tuo pačiu vėlgi, kad nebūtų viskas varoma ant medelyno, kad tu pardavei blogą – jeigu aš užgarantuoju ir pasirašau, kad iš manęs yra geri sodinukai, lygiai taip pat jūs pasirašote instrukciją, ką jūs turite padaryti.
Jeigu yra privalomas purškimas nuo grybinių ligų – pasirašot, kad įvykdysit, mes atvažiuojam į lauką ir viską matom, ar buvo purkšta, ar nebuvo purkšta. Taip darom abiem pusėm naudingą bendradarvbiavimą ir visi iki galo padarysim savo funkcijas.“
Ne viskas, kas tinka Europoje, tinka Lietuvoje
Pasak selekcininko, dar viena dažna klaida – aklas pasitikėjimas išverstais veislių aprašymais. Atminkite, kad didžioji dauguma veislių yra išvestos šiltesnio klimato šalyse.
„Tikrai nesižavėkim šiltųjų kraštų veislėmis, pasidomėkim, pasižiūrėkim, išsiverskim. Ne vien tiktai kas lietuviškai išversta, bet paieškokim originalo kalba“, – pataria A. Ryliškis, pridurdamas, kad net nebūtina mokėti prancūzų, vokiečių, anglų ar kitas kalbas, nes technologijos 70–80 proc. informaciją išvers teisingai.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad perkant sodinukus gali slypėti dar viena apgavystė – nurodytas sunokimo terminas. Ji, kaip pabrėžia specialistas, atspindi ne Lietuvos sąlygas.
Pavyzdžiui, jei veislės aprašyme nurodoma, kad uogos noksta liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, tai nebūtinai reiškia, kad taip bus Lietuvoje.
„Nepamirškim, kad šitas prinokimo laikas yra paimtas iš tos šalies, kur ta veislė išvesta, pas juos taip ir yra. Pas mus vėsiau, ilgesnė žiema, vėlyvesnis pavasaris, mažiau saulės ir t. t.“, – paaiškino sodininkas-selekcininkas.
Būtent todėl, anot specialisto, prieš investuojant į didelius gervuogių plotus verta nepasikliauti vien reklaminiais pažadais ir pirmiausia išbandyti veisles savo sode.
Taip galima išvengti brangiai kainuojančių klaidų ir nusivylimo, kai vešliai augantys krūmai metai iš metų taip ir nesubrandina laukto derliaus.
Visą laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
