Vis dėlto sodininkui rugsėjis – ne pabaiga, o naujo sodo pradžia.
Laikas į medelynus
Būtent šiuo metu verta dairytis į medelynus ir spręsti, kokių vaismedžių bei vaiskrūmių trūksta sodyboje. Ruduo daugeliui augalų yra labai palankus sodinimo metas: žemė dar sukaupusi vasaros šilumą, ore mažiau kaitros, o lietūs padeda palaikyti šaknims reikalingą drėgmę.
Rudenį pasodintas tinkamai parinktas sodinukas gali iki žiemos spėti pradėti formuoti naujas šaknis, o pavasarį startuoti jau ne kaip ką tik iš medelyno atkeliavęs svečias, bet kaip augalas, spėjęs susipažinti su savo naująja vieta.
Tačiau čia pat slypi svarbiausia sąlyga – rudenį sodinti reikia ne mechaniškai, o protingai. Ne kiekviena veislė vienodai tinkama Lietuvos žiemoms, ne kiekviena sodybos vieta tinkama vaismedžiui. Net pats geriausias sodinukas gali neįsitvirtinti, jeigu bus pasodintas per giliai, įmirkusioje dirvoje arba paliktas be apsaugos nuo žvėrių.
Rudens žemė vaismedžiui palankesnė
Pagrindinis rudens sodinimo privalumas slypi dirvožemyje. Nors virš žemės temperatūra rugsėjį jau pastebimai krinta, dirva dar ilgai išlieka šilta. Tuo pat metu saulė nebekaitina taip stipriai kaip vasarą, todėl iš lapų ir jaunų audinių išgarinama mažiau vandens. Jeigu ruduo nėra neįprastai sausas, drėgmės dirvoje taip pat paprastai netrūksta.
Tokios sąlygos ypač palankios šaknims. Viršutinė augalo dalis jau ruošiasi ramybei, o šaknys, kol dirva pakankamai šilta, dar gali augti. Tai reiškia, kad pasodintas medelis turi galimybę prieš žiemą šiek tiek įsitvirtinti.
Rudeninio sodinimo privalumas dar ryškesnis pavasarį. Tuomet pasodintas vaismedis pirmiausia turi atkurti šaknų sistemą ir tik tada gali visu pajėgumu pradėti auginti ūglius. Rudenį pasodintas sodinukas, jeigu žiema nepakenkia jo šaknims, pavasarį gali pradėti vegetaciją gerokai užtikrinčiau.
Tačiau nereikėtų manyti, kad rudenį galima sodinti bet kada. Svarbiausia taisyklė – medelis turi spėti įsitvirtinti iki ilgalaikio dirvos įšalo. Praktikoje Lietuvos sąlygomis daugeliui vaismedžių labai tinkamas metas prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki spalio, tačiau konkrečią datą lemia ne kalendorius, o orai, dirvos būklė ir pasirinktas augalas. Jeigu jau prognozuojamos stiprios šalnos, dirva šlapia ir šalta arba sodinukas labai jautrus žiemai, sodinimą geriau atidėti pavasariui.
Ne visur vienodos sąlygos
Prieš perkant vaismedį verta pirmiausia apeiti savo sklypą. Tai skamba paprastai, tačiau būtent vietos pasirinkimas dažnai nulemia, ar po kelerių metų džiaugsimės derlingu medžiu, ar stebėsime nuolat sergantį ir silpnai augantį sodinuką.
Vaismedžiams paprastai reikia saulės. Kuo daugiau šviesos gauna vainikas, tuo geresnės sąlygos vaisiams nokti ir medžiui sukaupti maisto medžiagų. Todėl sodas neturėtų būti įkurdintas už aukšto pastato šiaurinėje pusėje ar giliai medžių šešėlyje.
Atvira vieta taip pat turi savo trūkumų. Jauną medelį gali smarkiai išdžiovinti žiemos vėjai, o ypač pavojingi būna staigūs temperatūros svyravimai. Todėl ideali vieta dažnai yra ne visiškai atvira, o šiek tiek apsaugota nuo vyraujančių vėjų.
Dar svarbesnis dalykas – vanduo. Sodyboje galima rasti labai gražių vietų, kuriose po lietaus ilgai laikosi vanduo. Deja, gražus vaizdas nebūtinai reiškia geras sąlygas vaismedžiui. Šaknims būtinas ne tik vanduo, bet ir oras. Nuolat permirkusi dirva gali tapti viena iš priežasčių, kodėl medis skursta arba žūsta.
Todėl ypač atsargiai reikia rinktis vietą kriaušėms, vyšnioms, trešnėms ir slyvoms, kurios prastai jaučiasi užmirkstančiame grunte. Jei sodyboje dirva sunki, molinga, o gruntinis vanduo aukštai, verta rinktis aukštesnę sklypo vietą arba formuoti pakeltą sodinimo vietą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
