Didžiausia klaida – pasodinti per giliai
Galima nusipirkti nuostabų sodinuką, parinkti jam idealią vietą ir viską sugadinti vienu veiksmu – pasodinti per giliai.
Skiepijimo vieta turi likti virš žemės. Ji yra viena svarbiausių vaismedžio vietų, nes čia susijungia poskiepis ir įskiepis. Užkasus skiepijimo vietą, galima paskatinti įskiepio įsišaknijimą arba sudaryti sąlygas žievės problemoms.
Taip pat negalima šaknų susukti į kamuolį ar sulenkti į viršų. Jos turi būti išskleistos natūraliai. Jei sodinuko šaknys labai ilgos, jas geriau šiek tiek patrumpinti, nei sodinimo duobėje susukti.
Pasodinus, dirva aplink šaknis turi gerai priglusti. Tam medelis palaistomas. Vanduo padeda pašalinti oro tarpus tarp šaknų ir dirvos. Tai sena, tačiau labai svarbi sodininkystės taisyklė.
Kuolas – ne puošmena
Jaunas vaismedis pirmuosius metus dar nėra gerai įsitvirtinęs. Stipresnis vėjas gali jį nuolat judinti, o judančios šaknys sunkiau susiformuoja naujoje dirvoje.
Todėl pasodintą medelį verta pritvirtinti prie kuolo. Atrama neturi būti tokia, kad medis visiškai negalėtų judėti. Šiek tiek natūralaus judėjimo padeda kamienui stiprėti, tačiau medelis neturėtų būti nuolat linguojamas pirmyn ir atgal.
Ypač svarbu patikrinti, kad rišimo medžiaga neįsirėžtų į kamieną. Jaunas medis auga greitai, todėl per žiemą paliktas labai stipriai priveržtas raištis gali padaryti žalos.
Laistymas ir mulčias – labai svarbu
Po sodinimo vaismedį būtina palaistyti net ir tada, kai atrodo, kad žemė drėgna. Vanduo reikalingas ne tik šaknims, bet ir tam, kad dirva gerai susigulėtų aplink šaknų sistemą.
Po laistymo aplink medelį galima paskleisti mulčio sluoksnį. Tam tinka kompostas, susmulkinta žievė ar kita tinkama organinė medžiaga. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, slopina piktžoles ir mažina staigius dirvos temperatūros svyravimus.
Tačiau mulčias neturėtų būti sukrautas tiesiai prie kamieno. Aplink kamieną verta palikti nedidelį laisvą plotą. Prie pat žievės susikaupusi drėgmė gali sudaryti palankias sąlygas ligoms ir pažeidimams.
Pirma žiema – svarbiausias išbandymas
Rudenį pasodinto medelio priežiūra nesibaigia tada, kai kastuvas padedamas į pašiūrę. Pirmoji žiema yra laikas, kai reikia padėti augalui išgyventi pereinamąjį laikotarpį.
Ypač svarbi apsauga nuo graužikų. Jaunų medelių žievė žiemą gali tapti puikiu maistu kiškiams ir pelėms. Todėl kamieną verta apsaugoti specialiu tinkleliu ar kita tam skirta medžiaga.
Taip pat verta prisiminti, kad jaunam medeliui pavojingas ne tik šaltis. Saulėtos žiemos dienos ir šaltos naktys gali sukelti žievės pažeidimus. Todėl jautresnių vaismedžių kamienų apsauga žiemai gali būti labai naudinga.
Tačiau nereikėtų medelio uždengti taip, kad aplink jį susidarytų šiltnamis. Žiemos apsauga turi saugoti nuo šalčio, vėjo ir žvėrių, bet neužkirsti kelio oro cirkuliacijai.
Sodas – ne kolekcija, o sistema
Renkantis vaismedžius sodybai labai lengva pasiduoti katalogų pagundai. Viena veislė gražesniais ar saldesniais obuoliais, kita neva duoda milžinišką derlių. Norisi visų. Tačiau po kelių metų gali paaiškėti, kad 10 obelų subrandina daugiau obuolių, nei šeima gali suvalgyti, o nėra nė vienos žieminės veislės, kuri leistų derlių išsaugoti iki pavasario.
Todėl sodą verta planuoti pagal šeimos poreikius. Renkantis veisles svarbu įvertinti, kada norima turėti vaisių, kokios yra jų laikymo galimybės ir kiek laiko bus galima skirti sodo priežiūrai.
Geriausias sodas ne tas, kuriame auga daugiausia skirtingų medžių, o tas, kuriame nuo vasaros pabaigos iki žiemos ant stalo vis atsiranda kažkas sava: vyšnios, slyvos, ankstyvieji obuoliai, kriaušės, vėlyvieji obuoliai, serbentai, agrastai, avietės.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
