Rugsėjį pasodinta svajonė
Vaismedžio sodinimas – keistas darbas. Į žemę įkasi mažą, vos 1–1,5 m aukščio medelį, o galvoje matai visai kitą vaizdą – po 10 metų platų vainiką, po juo stovintį suolą, šakas, pilnas obuolių ar kriaušių, vasaros vakarą, kai nuo žolės kyla vėsa, o sodybos ore tvyro prinokusių vaisių kvapas. Būtent todėl rugsėjis toks tinkamas sodui. Tai mėnuo, kai žmogus gali pasodinti ne tik medelį, bet ir dalelę ateities.
Rudenį dirva dar šilta, oras švelnesnis, drėgmės paprastai pakanka. Daugeliui vaismedžių ir vaiskrūmių tai labai palankios sąlygos pradėti naują gyvenimą.
Obelys ir serbentai – vieni saugesnių pasirinkimų. Kriaušėms reikia daugiau dėmesio renkant vietą ir veislę, o slyvoms, vyšnioms ir trešnėms būtina atsižvelgti į konkrečios sodybos mikroklimatą.
Jautresni šilumamėgiai augalai, tokie kaip persikai ar abrikosai, Lietuvos sąlygomis rudeniniam sodinimui turėtų būti pasirenkami daug atsargiau.
Svarbiausia – neskubėti. Geriau pasodinti vieną gerą, sveiką ir Lietuvos sąlygoms tinkamą medelį tinkamoje vietoje, negu penkis atsitiktinius sodinukus, kuriems vėliau trūks šviesos, vietos ar drėgmės.
Sodas niekada nėra vienos dienos projektas. Pirmą rudenį matai pliką žemę ir mažą sodinuką, kitą pavasarį – pirmuosius pumpurus, po kelerių metų – pirmąjį derlių, o dar vėliau medis tampa tokia įprasta sodybos dalimi, kad sunku įsivaizduoti kiemą be jo.
Todėl šį rugsėjį verta bent trumpam sustoti sodybos pakraštyje ir pagalvoti, ko joje dar trūksta. Galbūt obels, kurios obuolius skins anūkai. Galbūt vyšnios, po kuria vasarą dūzgs bitės. Galbūt serbentų krūmo, kurio uogomis kvepės uogienė. O gal kriaušės, kuri po 10 metų taps didelio, seno ir jaukaus sodo simboliu.
Rugsėjį pasodintas vaismedis – tai mažas pažadas ateičiai, įkastas į žemę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
