Naujienų portalui tv3.lt apie rudeninį šilauogių sodinimą papasakojo „Stučkų medelyno“ atstovas Vilius Stučka.
Pasak jo, nors ne vienas sodininkas nerimauja, kaip augalas ištvers atšiaurią žiemą, dėl šilauogių jaudintis nereikėtų.
„Nusipirkus šilauoges iš medelynų, jos dažniausiai būna vazonuose, tad įsodinus šaknys pasislepia po žeme, todėl jų nepaveikia staigi temperatūros kaita išorėje ir įšalas ateina palaipsniui“, – apie rudeninį sodinimą pasakojo V. Stučka.
Taisyklingas šilauogių sodinimas
Pašnekovo pasiteiravus, kaip tinkamai sodinti šilauoges rudenį, jis pasakojo, kad svarbiausia yra atsižvelgti į tai, į kokią žemę yra sodinima.
Pasak jo, jeigu pas sodininką yra molinga žemė – sodinimas vienoks, o jeigu kitokia – kitoks.
„Jeigu sodiname ne į molį, tai reikia augalui paruošti duobę 1x1 metro dydžio ir 50 cm gylio. Tada reiktų pilti specialios šilauogių durpės, įsodinti į vidurį, bet taip, kad nebūtų šilauogė įsodinta per giliai, kad neužsidengtų durpėmis kamienas, ir palaistyti“, – apie eigą pasakojo specialistas.
O štai į molį šilauogės yra sodinamos kitaip. V. Stučka pasakojo, kad tuomet šilauogė yra sodinama tarsi į „kalniuką“.
„Sodinant į molį, iš esmės yra reikalingas tas pats kvadratinis metras, tiesiog gylis duobės turi būti apie 25 centimetrus.
Tada, kai pilasi durpė, ji turi sudaryti tokį tarsi kalnelį. Tad gylis toks pats – 50 centimetrų, tik 25 cm yra virš žemės.
Kadangi duobė negili, tai vandens daug pilti nereikia, kad molis spėtų sugerti, nesusidarytų „baseinas“ ir neužmirktų šaknys“, – teigė specialistas.
Ką daryti jau pasodinus augalą?
V. Stučka taip pat atskleidė, kokie žingsniai seka po šilauogės pasodinimo. Jis pasakojo, kad svarbiausia yra augalą palaistyti.
Tiesa, kalbėdamas apie laistymą jis taip pat nurodė kelis niuansus, susijusius su šiuo veiksmu.
„Kai pasodinote augalą, tai bent rugsėjį, o ir dalį spalį, jeigu šilta, dar reiktų bent kartą per savaitę augalą palaistyti.
Tiesa, jeigu temperatūra mažesnė nei 15 laipsnių, reikia laistyti rečiau. Didelės priežiūros daugiau nereikia“, – pasakojo jis.
Pasiteiravus jo, kaip žinoti, kad augalą reikia laistyti, specialistas nurodė, kad galima į vietą, kurioje auga šilauogė, įkišti pirštą arba pagaliuką į žemę ir patikrinti, ar durpė išdžiūvusi.
Taip pat jis pasakojo, kad galima augalus prieš žiemą nuo skersvėjo pridengti agroplėvele.
„Tai nėra būtina, jei sodinama uždarame sklype, kur nėra skersvėjo, tačiau sodinant atvirose vietose reikėtų bent pirmus pora metų pridengti“, – pridėjo jis.
Dažniausios sodinimo klaidos
Pasiteiravus V. Stučkos, kokios yra pagrindinės sodininkų klaidos sodinant šilauoges, jis pasidalijo keliomis iš jų.
Pirmoji – drenažo sistema. Pasak pašnekovo, tikrai nėra būtina jos daryti, nes tinkamai pasodinus šilauogės kuo puikiausiai auga ir be jos.
„Kita dažna klaida yra per gilus įsodinimas į žemę. Tuomet augalas gali supūti“, – įspėjo specialistas.
Dar viena sodininkų padaroma klaida yra gilesnės duobės iškasimas, taip siekiant sukurti daugiau vietos vandeniui.
Anot jo, taip elgtis galima, tačiau tuomet reikėtų atsižvelgti ir į padidėjusias sodinimo išlaidas.
„Kartais žmonės nori kasti gilesnę duobę, kad daugiau vandens tilptų, bet tada reikia daug daugiau durpės pilti ir labai subrangsta sodinimas“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
