• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus rudeniui ir nuėmus derlių, atrodo, kad darbai jau baigti – dabar teliko laukti pavasario. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena, kad ruduo yra metas pasirūpinti savo augalais ir juos patręšti, taip suteikiant reikalingų medžiagų.

Atėjus rudeniui ir nuėmus derlių, atrodo, kad darbai jau baigti – dabar teliko laukti pavasario. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena, kad ruduo yra metas pasirūpinti savo augalais ir juos patręšti, taip suteikiant reikalingų medžiagų.

REKLAMA

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkas, bitininkas, doc. dr. A. Amšiejus patarė, kuriuos augalus reikia patręšti rudenį, kokias trąšas rinktis ir paaiškino, kodėl dabar svarbus metas atlikti vieną šilauogių priežiūros darbą

Rudeninio augalų tręšimo svarba

Mokslų daktaras pastebi, kad rudenį žmonių paklausus, ar augalus reikia tręšti šiuo metų laiku, dažnai atsakymas būna neigiamas. Pats A. Amšiejus pažymi, kad toks mąstymas, – neteisingas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Reiškia, jis pasidžiaugė skaniais vaisiais, skaniomis uogomis, skaniu derliumi ir sako: jau man daugiau nieko nereikia. Augalas su vaisiais, su derliumi iš dirvos išneša labai didelį kiekį maisto medžiagų“, – laidoje kalbėjo mokslų daktaras. 

REKLAMA

Kaip aiškino ekspertas, ne kartą yra girdėjęs besiskundžiančius, kad pavasarį augalai pašąla, prastai auga, nesivysto, nors vėliau atsigauna.

Tai – ženklas, kad nebuvo pasirūpinta augalo imunine sistema. Ja, A. Amšiejaus teigimu, metas rūpintis nuėmus derlių, t. y. rudenį, patręšiant trąšomis be azoto: 

„Rugsėjo mėnesį, iki kokios 12 dienos, dar galima tręšti su trąšomis, kurios turi 2–4 procentus azoto. <…> Bet vėliau trąšos, kurios yra kalio ir fosforo trąšos, imuninei sistemai augalui yra būtinos.“ 

REKLAMA
REKLAMA

Laiku ir tinkamomis trąšomis rudenį patręšti augalai pavasarį nenušąla, nes dar iki žiemos spėja sustoti augti ir sutelkti energiją į ūglių brandinimą. Svarbiausi elementai tręšiant rudenį – kalis ir fosforas. 

„Kam fosforas reikalingas rudenį tręšimui? Pažiūrėkit, vienas dalykas – pavasarį, tik sušilo oras, kol dar tik pradės tirpti trąša, kol dar augalas ją suras, – jis pavargsta. Šaknies augimo kūgeliui reikalingas fosforas. <…> Kad mums gerai augtų pavasarį, mes turim iš rudens paduoti fosforo“, – aiškino A. Amšiejus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rudeniniui tręšimui geriausia naudoti tirpias trąšas, kurios suveiks iš karto, taip aprūpindamos augalų šaknis reikalingomis medžiagomis. 

Šilauogėms rūgšti dirva – būtina

Jei kyla klausimas, kuriuos augalus reikia tręšti rudenį, primenama: visus dekoratyvius augalus, sodo augalus, vaismedžius, vaiskrūmius, uoginius augalus, daugiametes gėles.

REKLAMA

Nepamiršti reikėtų ir lietuvių taip pamiltų šilauogių, vis tik jų tręšimui mokslų daktaras sako rinktis rudenines trąšas, kuriose nėra azoto, bet be kalio ir fosforo dar yra sieros. 

„Siera – viena iš pagrindinių dirvos parūgštinimo priemonių. Niekas taip neparūgština, kaip siera. Tai čia be proto gerai ir rudenį šitas dalykas labai gerai, kadangi pavasarį grybiena gauna rūgščią terpę, labai gerai pasisavina trąšas. <…> Kitoj terpėj šilauogės neįsisavina trąšų, turi būti rūgšti terpė. Rūgščią terpę padaro trąšos su siera“, – pridėjo ekspertas. 

REKLAMA

Pats A. Amšiejus sako kasmet tikrinantis šilauogių durpės rūgštingumą, kad aiškiai žinotų, – jau atėjo metas rūgštinti ar dar palaukti. Vis tik pastebi, kad rūgštingumas kasmet mažėja, nes dirvą plauna lietūs, medžiagas pasisavina augalai. 

„Rūgštingumas šilauogei – iki 2,5–2,8 yra tokia kritinė riba žemumo, o šiaip iki 5,2. 4,5–4,8 rūgštingumas yra be proto geras“, – primena mokslų daktaras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šilauogėms reikalingos trąšos ne tik su siera, bet ir su įvairiais mikroelementais, kadangi pačioje durpėje maisto medžiagų nėra. 

Obuolių išspaudos ar kefyras dirvos rūgštinimui netinka

Jis pastebi, kad kartais žmonės rudenį ant šilauogių supila išspaudus obuolių sultis likusias išspaudas, kiti naudoja net kefyrą, tačiau tokie eksperimentai gali būti pražūtingi. 

REKLAMA

„Kefyrą žmonės geria, kad dantys negestų, kalcio ten yra trigubai daugiau negu rūgšties. Ir ta rūgštis augalui netinka.

Obuolių išspaudos absoliučiai netinka, ten absoliučiai nėra nieko. Žmogui rūgštu, tai mano, kad ir ten rūgštu (dirvoje – aut. past.) – ne. Siera, specialūs skiediniai su siera duoda dirvos rūgštingumą“, – pabrėžė A. Amšiejus. 

REKLAMA

Taigi šilauogių augintojams svarbiausi patarimai: tikrinti dirvos rūgštingumą ir šiam sumažėjus – dirvą parūgštinti, kitaip augalas nepasisavins trąšų ir skurs.

Išeitis – rudenį laistyti šilauoges su specialiomis trąšomis, kuriose yra ne tik kalio ir fosforo, bet ir sieros, tačiau nėra azoto. 

Dar daugiau naudingų patarimų sodininkams – laidoje „Svajonių sodai“ straipsnio pradžioje. 

„Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 val., per TV3 televiziją! 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų