Apie rudeninio tręšimo svarbą mokslų daktaras, agronomas, sodininkas, bitininkas A. Amšiejus pasakojo TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“. Jis primena, kad tręšimas svarbus ne tik augalams, kurie jau subrendę ir duoda derlių, bet ir dabar, rudenį, tik sodinamiems medžiams ir krūmams.
Rudeninis tręšimas – būtinybė
Viena svarbiausių taisyklių, kurią reikia įsiminti rudenį – rudeninis patręšimas kalio-fosforo trąšomis visų pirma stiprina augalo imuninę sistemą, o tai padeda apsaugoti augalus nuo pašalimo pavasarį.
„Ypač kalis labai svarbus, nes netgi sustabdo augalo augimą. Ant tiek bukas pumpuras pasidaro medelyne arba sode – jis subrandina“, – aiškino mokslų daktaras.
Be to, nuskindami derlių, iš augalo pasiimame viską – ne tik gardžius vaisius ar uogas, bet ir augalui reikalingas maistines medžiagas, o jei derlius vėlyvas, jį nuskynus nepatręšiama – kitais metais galime gero rezultato nesitikėti.
„Mums reikia rudenį kalio-fosforo trąšom tręšti, nes anksti pavasarį mums reikia užsiauginti augalus. Šaknys neauga be fosforo“, – primena A. Amšiejus.
Tad jei dar nepasirūpinote augalų imunine sistema ir jų nepatręšėte, agronomas primena, kad trąšos pasisavinamos esant 5–10 laipsnių šilumai. Pastarieji rudenys – šilti, todėl ir žemė iki 3 laipsnių šilumos atšąla vėliau.
A. Amšiejaus teigimu, nors ir nežinome, kada gali staiga imti ir užšalti, tačiau, jeigu ir palaisčius vandenyje ištirpintomis biriomis trąšomis ar jų pabėrus aplink augalą užšaltų, jos bus pasisavintos pavasarį.
Kad augalas lengviau pasisavintų reikiamą fosforą, mokslų daktaras sako, kad geriausia jo forma – oksidai, kuriuos augalas gali pasiimti iškart.
Tręšimas – raktas į gausų ir skanų derlių
Praleidusieji rudeninį tręšimą, anot A. Amšiejaus, daug ko netenka – ne tik nesustiprina augalų, bet ir patys pasidaro sau meškos paslaugą, nes kitąmet gali nesulaukti gero derliaus, o uogos, vaisiai gali būti nesaldūs:
„Tie bičiuliai, tie sodininkai, kurie nesirūpina savo vaismedžiais po derliaus nuėmimo arba rudenį, jie praranda be proto daug. <...> Pavyzdžiui, aš sulaukiu klausimų: oi, šilauogė pas mane vienais metais labai gausiai dera, o kitais metais prastai dera, arba du metus prastai dera, o paskui vėl gerai dera. Arba dar – dera, bet uogų rūgštumas... Neina valgyt.
Augalas pramečiuodamas daro vieną biologinį dalyką: jis kaupia medžiagas vienais metais tam, kad kitais metais duotų derlių. Juk augalas be trąšų, be įdėjimo ko nors, sau visada užaugina.
Kažkaip tai mūsų sodininkai, mūsų bičiuliai, pamiršta vieną dalyką – kad augalas, jeigu nori, kad duotų tau, turi patręšti. Jeigu tu jam neduodi – jis sau užaugina visada. Bet kad tu nusiskintum, reikia jam paduoti, nes jis iš dirvos ima viską, ir jeigu to trūksta, augalas nederės tau metus laiko ir kaups maisto medžiagas tam, kad derėtų kitais metais.“
Manantiems, kad kiek augalui reikės, tiek jis pasiims iš gamtos ir natūralios aplinkos, mokslų daktaras primena – augalas pasiima tiek, kiek jam reikia, kad užsiaugintų tiek vaisių, kiek reikia jam pačiam, bet ne daugiau, to pasekmė – prastas derlius.
Todėl rudenį neaplenkite rudeninių kalio-fosforo trąšų su magniu ir kitais mikroelementais, jei norite, kad uogos būtų saldžios. Trąšų panaudojimo būdų yra daugybė – galima laistyti ištirpinus vandenyje, tręšti per lapus, bet svarbiausia – naudoti trąšas.
„Labai daug būdų panaudoti trąšas, bet yra vienas dalykas – jeigu tu neduodi, uoga saldi niekados nebus. Arba bus, jeigu [bus viena sąlyga – aut. past.]. Pavyzdžiui, kodėl šiemet nebuvo saldi? Saulės trūko ir tu nieko nedavei. Jeigu daug saulės – saulė sugeneruoja tuos mikroelementus. Bet saulės šiemet trūko ir mes turim neskanias uogas.
O kodėl mes turim neskanias uogas? Už tai, kad mes nežinom, ko augalui reikia. Mums reikia žinoti, kad augalui reikia magnio, kalio, mikroelementų ir mes jam turim duoti trąšas“, – aiškino agronomas.
Rudeniniam tręšimui jis pataria rinktis lengvai pasisavinamas trąšas, svarbu, kad naudojamos trąšos ne tik turėtų visų reikalingų medžiagų ir mikroelementų – jokiu būdu nesirinkite trąšų su azotu, kad nesuskatintumėte augimo.
Sodinantiems vaismedžius – svarbus patarimas
Dar vienas rudens darbas – įvairių vaismedžių sodinimas. Čia A. Amšiejus skuba sugriauti mitą, kad sodinamų augalų tręšti nereikia:
„Sodinant vaismedį paliet augalą su fosforo trąšom – šaukštą įdėjus į laistytuvą ir pasodinus augalą paliet – tai yra aukso vertė, tai yra niekur nepalyginami dalykai. Tu nenudeginsi, tu tik sukaupsi fosforo, nes fosforas neišsiplauna – jį suriša molis, žemė, ir jis sulaikomas.
Pavasarį pradeda augti šaknies kūgelis ir sako: pas mane ir lapai gražūs, ir augalas auga gražiai, viskas labai gražiai. O kodėl? Už tai, kad jis rudenį padarė viską, o ne pavasarį. Pavasarį žemė šalta, kol pasieks, kol nueis šaknys... O jis čia, duobutėj, iš karto palietas augalas sodinamas.“
Maistinių medžiagų trūkumas gali sukelti ir dar vieną problemą – uogos ar vaisiai ima pūti dar kabėdami ant šakų. Daugelis galvoja, kad tai – liga, tačiau A. Amšiejus primena pirmiausia ieškoti ne ligos, o ko augalui trūksta.
Augalą galime prilyginti ir žmogaus kūnui – mums kasdien reikalingas maistas, su juo gaunamos įvairios medžiagos, kad būtume sveiki. Jeigu trūksta vienos ar kitos medžiagos, ima pasireikšti nemalonūs simptomai.
Su augalais tas pats – jiems lygiai taip pat reikalingos maistingosios medžiagos, kad būtų sveiki, stiprūs, o atėjus laikui galėtų išauginti gausų, skanų derlių, kitu atveju augalas vargs.
Dar daugiau naudingų patarimų sodininkams – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
