„Konfliktas Ukrainoje parodė, kad visa po Jaltos ir Potsdamo veikusi saugumo sistema Europoje veikia labai prastai. Ir iš esmės serga visas organizmas. O Ukrainoje tiesiog pratrūko pūlinys. Todėl reikia gydyti organizmą iš esmės, pleistru čia neapsieisi, todėl ši tema buvo pagrindinė derybų tema. Mes, dalyvaujant Amerikos pusei, apsikeitėme savo pozicijomis“, – pareiškė Rusijos delegacijos trišalėse Rusijos, JAV ir Ukrainos derybose Saudo Arabijoje vadovas Vladimiras Medinskis.
Jis pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė dėl plataus masto belaisvių mainų, o detalės bus paskelbtos artimiausiu metu. Pasak V. Medinskio, Rusijos Federacija laiko teisingu klausimo iškėlimą, kas bus su saugumu po „neišvengiamos“ Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, o šiuo klausimu „kažkur“ pavyko pasiekti supratimą.
Medinskis priminė apie Rusijos ultimatumą JAV ir NATO
„Manome, kad pats klausimo iškėlimas apie tai, kas įvyks po neišvengiamo konflikto Ukrainoje užbaigimo, yra teisingas klausimas. Klausimas apie Europos saugumo architektūrą ir apie tai, kad reikia sukurti naują, visapusišką ir teisingą saugumo sistemą Europoje, Rusijos buvo keliamas ne kartą. Ir 2008 metais, kai mes siūlėme atitinkamą Europos saugumo projektą. Ir 2021 metais, kai mes siuntėme į NATO ir Jungtines Valstijas atitinkamus dokumentus ir Europos šalims. Na, tačiau greitai pasaka pasakojama, bet ne greitai darbas daromas. Na štai praėjo nemažai metų ir pagaliau ši tema jau įgijo skambesį ir supratimą, kad ją reikia spręsti, – pasakė V. Medinskis po dviejų dienų derybų Saudo Arabijoje dėl Rusijos ir Ukrainos karo sureguliavimo.
2021 metų gruodį Rusija iškėlė JAV ir NATO reikalavimus dėl vadinamųjų saugumo garantijų: teisiškai įtvirtinti atsisakymą nuo tolesnio Aljanso plėtros, pirmiausia Ukrainos sąskaita, nesudaryti sąlygų dislokuoti NATO karių ir ginkluotės šalyse, įstojusiose į Aljansą po 1997 metų, ir nutraukti karinį bendradarbiavimą su Ukraina. Faktiškai Maskva reikalavo peržiūrėti saugumo sistemą Europoje ir sugrąžinti NATO karinį buvimą Rytų Europoje iki 1997 metų lygio.
O valstybių, į Aljansą įstojusių po 1997 m. tiesa, yra daug. 1999 m. prie NATO prisijungė Čekija, Vengrija, Lenkija. 2004 – Lietuva, Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija. 2009 – Albanija ir Kroatija. 2017 – Juodkalnija, 2020 – Šiaurės Makedonija, 2023 ir 2024 – Suomija ir Švedija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
