Rusijos vadovas pareiškė neketinantis švelninti savo teritorinių reikalavimų dėl Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, kontrolės. Jis taip pat atmetė galimybę sutikti su užsienio taikdarių dislokavimu Ukrainoje ir pareiškė, kad tai reikštų „karo tęsimą“.
Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas atvyko į Maskvą po dvi dienas Abu Dabyje trukusių derybų, per kurias buvo ieškoma būdų užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
V. Putino komentarai, regis, išsklaidė viltis, kad susitarimas dėl karo užbaigimo jau gali būti ranka pasiekiamas. Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra „galimybių langas“ pasiekti „rezultatą“ iki 2027 m.
Tuo metu amerikiečiai paragino V. Putiną leisti Europos atstovams dalyvauti kitame derybų etape.
Maskvai pavyko pakeisti derybų dėl karo Ukrainoje pobūdį ir paversti jas platesnėmis diskusijomis apie Europos saugumą.
Tačiau Kyjivas ir Europos lyderiai perspėjo dėl naujos „Jaltos“ – turimas omenyje po Antrojo pasaulinio karo sudarytas susitarimas padalyti Europą į įtakos sferas. Jie pabrėžė, kad derybose pirmiausia turi būti siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
J. Kushneris ir S. Witkoffas ketvirtadienį vyks į Dubliną, kur vyksta Europos viršūnių susitikimas, ir vėliau tą pačią dieną susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
„Karo tęsimas“
Paprastai tokie susitikimai vyksta už uždarų durų, tačiau šį kartą Kremlius nusprendė per televiziją parodyti ilgą įžanginį V. Putino ir JAV pasiuntinių pokalbį.
Rusijos vadovas atmetė kalbas apie galimą teritorinį susitarimą, pagal kurį tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų būtų sukurtos „pilkosios“, arba demilitarizuotos, zonos.
„Mums egzistuoja tik viena demarkacijos linija – valstybės siena. Nes tada viskas bus aišku ir akivaizdu: čia esame mes, o čia – jūs“, – sakė jis.
Nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto puolimą, Rusija užėmė dideles teritorijas rytų ir pietų Ukrainoje. Be jų, Maskva kontroliuoja 2014 m. aneksuotą Krymą ir teritorijas, kurios buvo Rusijos remiamų separatistų rankose.
Maskva oficialiai aneksavo keturis Ukrainos regionus – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios – nors nė vieno jų visiškai nekontroliuoja.
Kyjivas ir Vakarai šias aneksijas laiko neteisėtomis, o tarptautinė bendruomenė jų nepripažįsta.
Per 2026 m. Rusijos kariuomenės puolimas sulėtėjo. Per beveik penkerius metus trunkantį karą žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
V. Putinas pasiūlė surengti vadinamąją „humanitarinę misiją“ pafrontės Kostiantynivkos mieste, kuriame, pasak jo, vis dar gyvena apie 400–500 civilių.
Rusija vasarą paskelbė užėmusi šį miestą, tačiau Ukraina tvirtina, kad kovos dėl jo kontrolės tebevyksta.
Ši iniciatyva būtų grindžiama praėjusį mėnesį pasiektų trumpalaikių paliaubų pavyzdžiu, kai iš rusų okupuoto pietų Ukrainos Oleškų miesto galėjo pasitraukti šimtai įstrigusių ir badaujančių gyventojų.
V. Putinas taip pat pakartojo savo seniai reiškiamą prieštaravimą bet kokių užsienio karių dislokavimui Ukrainoje kaip pokario taikos palaikymo pajėgų. Kyjivas teigia, kad tokios pajėgos būtinos siekiant užkirsti kelią naujam Rusijos puolimui.
Maskva bet kokius Ukrainoje dislokuotus užsienio karius laikytų „teisėtais taikiniais“, sakė V. Putinas, pridurdamas, kad jų dislokavimas sukurtų „užburtą ratą“ ir reikštų „karo tęsimą“.
„Vieninga vizija“
Europos valstybėms nerimą kelia Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą, JAV taip pat siūlant naują saugumo sistemos modelį.
Plačiai manoma, kad taip užsimenama apie senus Maskvos reikalavimus atitraukti NATO karines pajėgas iš Rytų Europos ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.
Ketvirtadienį Airijos sostinėje susirinko apie 50 Europos lyderių. Ten Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pareiškė, kad „nereikia išradinėti dviračio“ Europos saugumo sistemos atžvilgiu, pridurdamas, kad Rusija, užpuldama Ukrainą, ją ir sugriovė.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Europą susitelkti ir suformuoti „aiškią ir vieningą viziją“, ko ji siekia derybose dėl Ukrainos.
Rusija ir Jungtinės Valstijos spaudžia Europą paskirti vieną atstovą, su kuriuo jos galėtų derėtis.
Nepaisant vykstančių derybų, žmonės toliau žūsta, o miestai niokojami. Naktį Rusijos smūgiai pataikė į gyvenamąjį namą Kyjive. Žuvo vienas žmogus.
V. Putino gimtajame Sankt Peterburgo mieste sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo Rusijos karys. Tai naujausias iš virtinės Rusijoje įvykdytų, kaip manoma, tikslinių kariškių nužudymų.
V. Zelenskis taip pat pranešė apie naujus palydovinio interneto paslaugos „Starshield“, itin svarbios Ukrainos pajėgų ryšiams fronte, apribojimus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
