Karas Ukrainoje

Per Ukrainos atakas Rusijos Belgorodo pasienio srityje, rusų institucijų duomenimis, žuvo du žmonės. Rakitnojės vietovėje per drono smūgį žuvo vyras, o Šebekine apšaudžius namą – moteris, sekmadienį tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Penki asmenys, jo duomenimis, per įvairias atakas buvo sužeisti.

Pigūs iš medžio ir putplasčio pagaminti Rusijos dronai, kurie įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti šimtais milijonų kainuojančia ginkluote, parodė, kad NATO nėra pasirengusi tokiai grėsmei, rašo „Politico“. NATO reakcija į šį incidentą buvo gerokai mažiau efektyvi nei tai, ką įprastai matome Ukrainoje. Aljansas numušė vos tris dronus, tuo metu Kyjivas dažnai teigia atremiantis 80–90 proc. atakų, nors susiduria su kur kas didesnio masto puolimais.

Talinas prašo skubių NATO aljanso konsultacijų po to, kai trys Rusijos naikintuvai net 12 minučių išbuvo Estijos oro erdvėje ir skriejo visai netoli Talino. Europos šalys smerkia Maskvos provokaciją – mūsų krašto apsaugos ministrė ragina plėsti NATO „Rytų sargybos“ operaciją. Tuo metu Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas – į jau antrą didelę Kremliaus provokaciją per porą savaičių – reaguoja sakydamas, kad jam tai nepatinka. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Estijos oro erdvę penktadienį pažeidę Rusijos pilotai ignoravo į pažeidimą reagavusių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujančių Italijos naikintuvų signalus, šeštadienį pareiškė Estijos aukšto rango karinis pareigūnas. Šis įsibrovimas į Estijos oro erdvę, kuris tęsėsi 12 minučių, buvo naujausias Aljanso gebėjimo reaguoti į Rusijos oro grėsmes išbandymas po to, kai rugsėjo 10-ąją į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų.

NATO stebėjimo orlaivyje, skrendančiame maždaug 10 000 metrų aukštyje virš rytų Lenkijos, karinių oro pajėgų karininkai iš šešių šalių stebėjo ekranus, ieškodami ženklų, kad Rusijos orlaiviai pažeidžia aljanso sienas. Tokia grėsmė iškilo penktadienį, kai du Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, į ją įskridę 12 minučių, priversdami NATO skubiai pakelti naikintuvus ir sukeldami sumaištį visoje Europoje. Dabar dangus atrodė ramesnis, bet įgula išliko budri.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį žurnalistams sakė, kad po gynybos pajėgų kontratakos Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose 330 kv. km teritorijų grįžo į Ukrainos kontrolę, o daugiau kaip 170 kv. km buvo visiškai išvalyti nuo priešų. „Dėl mūsų kontrpuolimo veiksmų Dobropilios ir Pokrovsko rajonuose. Rusai norėjo mus apsupti, bet būtent mūsų ginkluotosios pajėgos ten daro viską, kad sunaikintų priešą.

NATO šalys kitos savaitės pradžioje planuoja susitikti ir aptarti Rusijos naikintuvų padarytą oro erdvės pažeidimą, apie kurį pranešė Estija, šeštadienį agentūrai dpa pranešė Aljanso atstovas spaudai. Konsultacijos vyks pagal NATO sutarties 4 straipsnį, sakė jis, nenurodydamas tikslios susitikimo datos.

Volodymyras Zelenskis teigia kitą savaitę Jungtinėse Tautose susitiksiantis su Donaldu Trumpu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su savo JAV vadovu Donaldu Trumpu. V. Zelenskis paskelbtuose komentaruose sakė, kad surengs „susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad su D. Trumpu aptars saugumo garantijas Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

Rytų Ukrainos ligoninėje guli karys su kruvinu raiščiu ant galvos, rankoje laikantis užrašų knygelę. Tai – Vladyslavas, kuris šiandien priverstas mintis dėstyti rašikliu. Rugpjūčio 17-ąją jis atsidūrė medikų rankose ir dabar gydosi nuo gyvybei pavojingų sužalojimų, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Negalėdamas kalbėti, Vladyslavas užrašais pasakoja savo istoriją. „Jo būklė buvo sunki. Jei būtumėte matę jo gerklę, suprastumėte“, – sakė ligoninės direktorius Serhijus.

ES šalys yra pasirengusios garantuoti paskolą Ukrainai, finansuojamą iš įšaldyto Rusijos turto. Valstybės narės tai laiko galimybe, šeštadienį po susitikimo su 27 valstybių narių finansų ministrais sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis.

Rusijos vyriausybė paneigė, kad penktadienį trys jos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę. „Skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų“, – Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą šeštadienio rytą citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Draugiškų santykių tarp Rusijos ir JAV atkūrimas neįmanomas, kol Vladimiras Putinas gyvas ir traukia savo šalį į aljansą su kitomis diktatūromis. Tačiau šiuo metu Vašingtonas neturi aiškaus plano, kaip priešintis šio aljanso formavimui. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas. Jis, beje, neabejoja, kad dviejų dešimčių Rusijos dronų pasirodymas virš Lenkijos buvo sąmoninga provokacija, o ne atsitiktinumas.

Ukraina eksportuos kitoms šalims tam tikrus ginklų tipus, taip padengdama biudžeto deficitą. Taip šalis siekia padidinti dronų gamybą. Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi vakariniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimusi. „Šiandien sukviečiau štabą. Svarbiausia – mūsų ginklų gamyba. Yra aiškūs kiekiai: ko reikia mūsų kariuomenei iki metų pabaigos, taip pat, ko reikia kitiems metams ir ką turime turėti sandėliuose gynybai“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos galimybėms tapti NATO nare sumenkus, Vakarų sąjungininkės pritarė alternatyviai strategijai, kaip padėti Kyjivui atremti Rusijos agresiją: investuoti milijardus į ukrainiečių ginklų pramonę, kad ji galėtų geriau apsiginti. Jei ši strategija pasiteisins, Ukrainos ginklų pramonė ilgainiui galės padėti aprūpinti JAV ir Europos kariuomenes moderniausiais dronais ir kitomis karinėmis technologijomis, sukurtomis vykstant karui su Rusija.

Taika su Maskva įmanoma tik „po Putino“, kol kas Rusija lieka atstumta. Tai pareiškė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas interviu „The Telegraph“, cituoja „Unian“. „Istorija kartojasi: kaip Hitleris 1938 m., Putinas reikalauja vis daugiau. Jį reikia sustabdyti dabar“, – sakė K. Kelloggas. D. Trumpo specialusis pasiuntinys taip pat pareiškė, kad jei Ukraina bus „atiduota“, kitas Kremliaus tikslas bus NATO.

Lvive pristatytas naujas povandeninis ukrainietiškas dronas „Toloka 1000“ (TLK 1000), rašo „Clash Report“. Pranešama, kad jis gali įveikti 2000 km atstumą ir gabenti iki 5 tonų krovinio. Tuo tarpu internete pranešama, kad šis kūrinys buvo pristatytas didžiausiame pasaulyje gynybos technologijų investicijų viršūnių susitikime „Defense Tech Valley 2025“. Pažymima, kad dronas TLK 1000 turi tris modifikacijas.

BBC ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms, bandančioms veržtis į Kupjansko miestą Ukrainos Charkivo srityje, vadovauja buvęs Ukrainos karininkas Serhijus Storoženka. Pastaraisiais mėnesiais vyko nuožmūs mūšiai aplink Kupjanską, svarbų šiaurės rytų miestą, esantį apie 104 kilometrus į rytus nuo Charkivo. Ukrainos kariuomenė penktadienį pranešė, kad padėtis Kupjanske išlieka „įtempta“, nes okupantai bando veržtis į priekį, telkdamos pajėgas aplink kaimyninius kaimus.

Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Matthew Whitakeris penktadienį „Fox News“ televizijai pareiškė, kad Rusijos grėsmė dažnai yra pervertinama, kadangi ji nepasiekė didelių laimėjimų Ukrainoje, rašo „RBC-Ukraine“. „Žinote, manau, kad Rusijos grėsmė yra šiek tiek pervertinama. Jie nepasiekė didelių laimėjimų. Ir, kaip jūs pažymėjote, Ukraina faktiškai susigrąžino savo teritoriją. Ir, žinote, man tai rodo Rusijos silpnumą.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho. Vėliau penktadienį apie tai smulkiau komentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Kyjivas ir Maskva kol kas nevykdo derybų dėl karo pabaigos ir ugnies nutraukimo, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, rašo UNIAN. „Šiuo metu tęsiame humanitarinę dalį, kur išlaisviname karo belaisvius“, – CNN komentuoja R. Umerovas. Jis taip pat priminė, kad Europos lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankėsi Vašingtone, kur buvo susitarta dėl dvišalių ir trišalių susitikimų.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatys naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją, dėl kurio turės balsuoti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho.

Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori derėtis dėl taikos Ukrainoje, penktadienį pareiškė Britanijos užsienio žvalgybos agentūros vadovas. Slaptosios žvalgybos tarnybos MI6, kaip ji dažniau vadinama, vadovas seras Richardas Moore'as pareiškė, kad Putinas „mus mulkina“. „Jis siekia visomis įmanomomis priemonėmis primesti savo imperinę valią. Tačiau jam nepavyks“, – sakė R. Moore'as.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija priėmė rezoliuciją „Branduolinė sauga, branduolinis saugumas ir priemonės Ukrainoje“, kurioje Rusija raginama nedelsiant nutraukti Zaporižios atominės elektrinės okupaciją. Apie tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija. „Rezoliucijoje yra tiesioginis raginimas nedelsiant išvesti visą neleistiną karinį ir kitą personalą iš ZAE.

JAV karo tyrimų institutas (ISW) išanalizavo neseniai paskelbtus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pareiškimus ir pateikė išvadą, jog Rusijos planas – nualinti Ukrainą ir taip laimėti karą, skelbia UNIAN. ISW priminė, jog rugsėjo 18 d. V. Putinas paskelbė, jog šiuo metu fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakomentavo Rusijos dronų ataką Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. D. Trumpas mano, kad dronai buvo disorientuoti, tačiau pareiškė, kad jie bet kokiu atveju neturėjo būti taip arti Lenkijos.

Ukraina turės susitaikyti su realybe, kad Rusija jau okupavo didžiąją dalį Donbaso, bet tai nereiškia, kad Rusijos Federacijos suverenumas šių teritorijų atžvilgiu yra teisiškai pripažintas. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas.

Dabar ne laikas reikalauti Kremliaus nutraukti ugnį Ukrainoje. Tokią nuomonę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė žurnalistams prieš savo vizitą į Didžiąją Britaniją, kuris prasidėjo vakar. „Manau, kad dabar ne laikas prašyti Putino nutraukti ugnį. Jei man teks reikalauti nutraukti ugnį, imsiuosi griežtų priemonių. Reikia toliau mažinti naftos kainas“, – teigiama JAV prezidento komentare, kurį žurnalistai paskelbė tik šiandien.

Europos Sąjunga rengia planą, kaip panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, kad suteiktų Ukrainai vadinamąją „reparacijų paskolą“, rašo „Reuters“. Kaip leidiniui papasakojo nenurodyti pareigūnai, ES iniciatyva numato, kad Ukraina šią paskolą grąžintų tik po to, kai Rusija jai suteiks kompensaciją už padarytą žalą karo metu. Idėjos koncepciją praėjusią savaitę pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tai įvyko dėl JAV tiesioginės karinės pagalbos Ukrainai sumažinimo.

Bendrovė „Fire Point“, kuri yra raketos „Flamingo“ kūrėja, didina savo gamybą. Pasak bendrovės vyriausiosios inžinierės Irinos Terech, šiuo metu jų įmonė pagamina 50 raketų per mėnesį. Apie tai ji papasakojo interviu „LIGA.net“. Ji teigia, kad „Fire Point“ iki metų pabaigos planuoja pasiekti septynių raketų per dieną gamybos apimtį. Tačiau per rugpjūčio mėnesį įmonė pagamino vos 30 raketų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad fronte Ukrainoje kariauja daugiau nei 700 tūkst. Rusijos kareivių.  „Fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkstančių“, – per televizijos transliuotą susitikimą sakė V. Putinas. Neseniai panašų skaičių pateikė ir Ukraina.  Ukrainoje dislokuota beveik 700 tūkst.

JAV vadovas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrai jį nuvylė“ tęsdamas karą Ukrainoje, nepaisant pastangų sustabdyti kovas. Spaudos konferencijoje su Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu D. Trumpas sakė, kad manė, jog Ukrainos konfliktą bus „lengviausia“ užbaigti „dėl mano santykių su prezidentu Putinu, bet jis mane nuvylė.

Pasak artimo prezidento draugo Chriso Ruddy, Donaldas Trumpas nebegalvoja, kad draugystė su Vladimiru Putinu yra tinkama taktika siekiant užtikrinti taikos susitarimą Ukrainoje, rašoma „Huffington Post“. D. Trumpas jau seniai žadėjo užbaigti karą, tačiau praėjus septyniems mėnesiams nuo jo antrosios kadencijos pradžios, jis dar to nepadarė. Siekdamas pasiekti bet kokį paliaubų susitarimą, JAV prezidentas pamynė vieningą Vakarų požiūrį ir, atrodo, stojo į Rusijos pusę.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori pašalinti Ukrainos klausimą, kad galėtų vystyti ekonominius santykius su teroristine Rusijos valstybe.

Rusija pradeda naują mobilizacijos bangą laikinai okupuotame Melitopolio mieste, nes ruošiasi 2025 m. rudens šaukimui. Apie tai „Telegrame“ pranešė Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos. „Rusija laikinai okupuotame Melitopolio mieste pradeda naują mobilizacijos bangą, ruošdamasi 2025 m. rudens šaukimui.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad trečiadienį aukšto rango Rusijos karininkas, apžiūrėjęs savo kariuomenės pozicijas Ukrainoje, pareiškė, jog Maskvos pajėgos smarkiai žengia į priekį, o intensyviausi kovos veiksmai vyksta aplink Pokrovsko logistikos centrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jėgų rengti naujų didelio masto puolimų, paminėdamas didelius karių nuostolius daugiau nei trejus su puse metų trunkančiame kare. „Manau, kad šiuo metu trūksta jėgų didelio masto puolimui“, – socialinių tinklų platformoje „X“ rašė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Rusija patyrė tokius didelius nuostolius, kad negali pradėti tolesnių didelio masto veiksmų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažino, kad jo pastangos greitai užbaigti karą Ukrainoje nedavė laukiamų rezultatų. Per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Kiro Starmeriu JAV lyderis pareiškė, kad Vladimiras Putinas „jį nuvylė“, praneša „The Telegraph“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sąmoningai pateikė Europos Sąjungai reikalavimus, kurių blokas neįvykdys. Tai jam suteiks galimybę išvengti naujų sankcijų prieš Rusiją įvedimo, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Kai kurie Europos diplomatai kalbėdami su WSJ žurnalistais išreiškė įsitikinimą, kad D. Trumpo reikalavimas Europos šalims atsisakyti Rusijos energijos išteklių buvo pateiktas tyčia.

Kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė pervadinti šalies Gynybos ministeriją į Karo ministeriją, „The New York Times“ (NYT) apžvalgininkas Tomas L. Friedmanas pasiūlė, kad būtų galima su šypsena pervadinti ir Baltuosius rūmus į „Vaflių namus“. Tai, jo nuomone, parodytų nuolatinę Trumpo dvejonę dėl realių veiksmų, galinčių sustabdyti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino agresiją Ukrainoje ir dabar jau Lenkijoje, po neseniai įvykusio dronų įsiveržimo.

Lenkija paragino Europos Sąjungos (ES) šalis iki 2026 m. pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą, kad būtų galima apriboti Rusijos karo mašinos finansavimą ir padėti Ukrainai užbaigti karą, pareiškė Lenkijos energetikos ministras Miloszas Motyka, praneša laikraštis „The Guardian“, kuriuo remiasi Ukrainos naujienų agentūra „RBC Ukraine“. Laiške, nusiųstame kitiems ES energetikos ministrams netrukus po Rusijos bepiločių orlaivių įskridimo į Lenkijos teritoriją, M. Motyka rašė, kad „dabartinės ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Maskva neatsisakė planų sunaikinti Ukrainos energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą, bet gynybos pajėgos vykdo operacijas, kurios trukdytų rusams smogti raketų ir dronų smūgiais. Be to, jis taip pat paskelbė, kad rusai patys turės problemų su energetika žiemą. Jau dabar ten sudegė daug naftos perdirbimo gamyklų, o degalinėse – eilės ir trūksta degalų.

Pirmosiose iniciatyvos „Ukrainos prioritetinių reikalavimų sąrašas“ (PURL) paketuose sąjungininkai Ukrainai iš JAV nupirks raketas priešlėktuvinėms raketų sistemoms „Patriot“ ir sviedinius raketinėms-artilerinėms sistemoms HIMARS su padidintu mobilumu. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Kyjive. „Mes gavome daugiau nei 2 mlrd. dolerių iš mūsų partnerių specialiai PURL programai.

Lenkija trečiadienį pranešė, kad deportuos jauną ukrainietį, kuris virš vyriausybinių pastatų skraidino droną, nurodė policija. Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Rusijos naktinio puolimo prieš Ukrainą metu Lenkijos oro erdvę taip pat pažeidė dronai. Tuos, kurie kėlė tiesioginę grėsmę, numušė Lenkijos ir NATO sąjungininkų lėktuvai. Remiantis prezidento kanceliarijos pateikta informacija, Lenkijos sieną kirto 21 dronas. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai neigė padarę ką nors neteisėto.

Ukrainos 57-osios atskiriosios motorizuotosios pėstininkų brigados kariai Volčanskoje srityje paėmė į nelaisvę Kenijos pilietį, kovojusį Rusijos pusėje. Jis tvirtina, kad į Rusiją atvyko kaip turistas, rašo „Ukrainska pravda“. Vyras vaizdo įraše papasakojo, kad į Rusiją atvyko tariamai kaip turistas, o po dviejų savaičių „kelionės“ gido darbus apsiėmęs atlikti vyras paklausė, ar jam patiko šalis ir ar norėtų pasilikti.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Europai dėl svarstymų siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. „Europa svarsto apie savo kontingentų siuntimą, kaip jau sakiau, į Ukrainą, kurie, kaip jau paskelbėme, bus laikomi teisėtu kariniu taikiniu“, – Kremliaus gaidelę pakartojo S. Lavrovas. Kyjivas teritorinių nuolaidų Rusijai daryti nesutinka ir nori, kad Ukrainoje kaip taikos palaikymo pajėgos būtų dislokuoti Europos kariai, o tai jau yra nepriimtina Maskvai.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį atvyko į Kyjivą, kur surengs derybas su aukšto rango Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“. Portalo teigimu, R. Metsola su pareigūnais aptars Ukrainos pastangas stojant į Europos Sąjungą (ES), sankcijas Rusijai ir kitus aktualius klausimus.

Rusijos daliniai, dalyvavę pratybose „Zapad-2025“, baigia jas ir ruošiasi palikti Baltarusijos teritoriją, sako Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrejus Demčenko, rašo UNIAN. „Šiuo metu matome, kaip Rusijos pajėgos traukiasi iš Baltarusijos teritorijos, baigus aktyviąją fazę jos ruošiasi išvykti į Rusijos teritoriją. Tikimės, kad jie vyks būtent ta kryptimi ir nebus sukurta jokių kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę mūsų šaliai“, – sako A. Demčenko.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka toliau retoriškai atsiriboja nuo Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot analitikų, A. Lukašenka bando nutylėti faktą, kad Baltarusija de facto yra Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininkė. Įvertino Lukašenkos žodžius A. Lukašenka yra ištikimas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis. Baltarusijos teritorija buvo ne kartą naudota Ukrainai įvairiomis priemonėmis atakuoti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Bundestage įspėjo dėl galimų Rusijos diktuojamos taikos Ukrainoje padarinių. Tai tik paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „ieškoti kito taikinio“, sakė jis debatuose dėl 2025 m. federalinio biudžeto. „V. Putinas seniai bando ribas. Jis sabotuoja, jis šnipinėja, jis žudo, jis bando kelti sumaištį“, – pažymėjo F. Merzas. Tai esą pastaruoju metu buvo matyti ne tik Lenkijoje. Rusija nori destabilizuoti ir vokiečių visuomenę, kalbėjo F. Merzas.