Karas Ukrainoje

Rusijos ir Ukrainos taikos derybų dalyviai susitarimą gali pasiekti dar iki šių metų pabaigos, po Abu Dabyje vykusių derybų surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas ir Ukrainos delegacijos narys Davydas Arachamija, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „Meduza“. „Manau, kad šiuo metu derybos vyksta pakankamai sparčiai, kad susitarimą pavyktų pasiekti iki Naujųjų metų“, – sakė jis.

Rusijos delegacijos trišalėse derybose vadovas V. Medinskis priminė Rusijos ultimatumą NATO ir Vakarams 2021-aisiais, pylė purvą ant Europos šalių ir prabilo apie susitarimą dėl apsikeitimo belaisviais. Jokių konkrečių sprendimų kol kas nebuvo paskelbta, apie ką konkrečiai buvo deramasi taip pat nebuvo skelbiama. „Konfliktas Ukrainoje parodė, kad visa po Jaltos ir Potsdamo veikusi saugumo sistema Europoje veikia labai prastai. Ir iš esmės serga visas organizmas.

Derybose Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) Rusija bando „prastumti“ savo 2021 m. ultimatumus dėl NATO pajėgų mažinimo Europoje, rašo JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. „Kremlius bando nukreipti trišales derybas tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos Abu Dabyje į esminius Europos saugumo architektūros pokyčius“, – teigiama instituto ataskaitoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į Abu Dabyje vykstančias derybas su Rusija, kurios trečiadienį bus tęsiamos antrą dieną, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas. Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 11 d. pasiekė apie 1 614 180 karių, įskaitant 2 580 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos ir Rusijos derybų Abu Dabyje metu Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas susitiko su Rusijos delegacijos atstovu Dmitrijumi Minajevu. Remiantis Ukrainos žvalgybos duomenimis, būtent jis 2019 m. organizavo pasikėsinimą į K. Budanovą, praneša Prancūzijos leidinys „Le Monde“. Susitikimas įvyko antradienį, lapkričio 10 d. Abu Dabyje, kur prasidėjo dvi dienas tuksiančios derybos dėl karo nutraukimo.

Ukraina atmetė naują JAV pasiūlymą dėl sienų pakeitimo, kuriuo siekiama išjudinti taikos derybas su Rusija, praneša „The Telegraph“. JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai, tarpininkaujantys taikos derybose, pasiūlė kompromisinį variantą: Rusija gauna visišką kontrolę prie fronto linijos Donbase, o Kyjivas išlaiko šio regiono miestus, kurie lieka jo kontrolėje. Pažymima, kad JAV pastangos pasiekti karo pabaigą iš esmės atsidūrė aklavietėje dėl Rusijos reikalavimų perduoti jai apie 5 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamose Ukrainos ir Rusijos derybose Abu Dabyje rengiamasi galimam didelio masto apsikeitimui belaisviais. „Rengiamas tam tikras plataus masto apsikeitimas“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad JAV pareigūnai vyks į Rusiją toliau aptarti šio klausimo. „Norėčiau apsikeisti tūkstančiu į tūkstantį, galbūt pusantro tūkstančio į pusantro tūkstančio“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos delegacijos Abu Dabyje vadovas ir Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas pasibaigus deryboms pareiškė, kad laukia dar daug sunkaus darbo, tačiau išlieka galimybių tęsti derybas, praneša leidinys „Ukrainska Pravda“....

Antradienį visuomenininkas, Ukrainos rėmėjas Valdas Bartkevičius pateko į rimtą avariją Ukrainoje. Jo bendražygė Vilma Fiokla Kiure „Facebook“ paskelbė, kad V. Bartkevičius yra gyvas, tačiau smarkiai sužeistas. „Ką tik Valdas pateko į baisią avariją. Jis skubiai gabenamas į ligoninę. Gyvas, bet smarkiai sužeistas. Šimtus kartų mūsų kartotas faktas, kad Ukrainos keliai – antras frontas, palietė ir mus. Štai kas liko iš Valdo mašinos.

Po susitikimų Abu Dabyje JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris gali vykti į Maskvą ir Kyjivą, skelbia „Axios“. Apie tai leidiniui pranešė JAV pareigūnas. JAV pasiuntiniai gali siekti tiesiogiai pasikalbėti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šalių pozicijos tebėra labai skirtingos, ypač dėl galimų Ukrainos teritorinių nuolaidų.

Liepos–rugsėjo mėnesiais į Sakartvelą, Armėniją ir Serbiją vyko rekordiškai daug Rusijos piliečių, besibaiminančių, kad Kremlius gali paskelbti naują mobilizacijos bangą karui Ukrainoje, praneša naujienų portalas „TVP World“. Per tris mėnesius užfiksuota daugiau kaip 1,1 mln. kelionių į šias tris šalis – tai didžiausias atitinkamo metų ketvirčio rodiklis per 17 metų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą sukritikavo kito Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą ir dar kartą pareikalavo jame įtvirtinti paramos Ukrainai finansavimą, pranešė agentūra „dpa“. „Mūsų politika Ukrainos atžvilgiu turi visiškai atsispindėti Europos biudžete“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Vengrijos ministru pirmininku Peteriu Magyaru. Tačiau šis jam paprieštaravo. Anot P. Magyaro, tai „nėra gera žinia“ į išorę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad pirmąją tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų Abu Dabyje dieną buvo aptarti humanitariniai klausimai ir saugumo garantijos. Derybas jis pavadino ypatinga akimirka ir sakė, kad jo komanda Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) jį informavo apie pirmąją JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos derybų dieną.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas Abu Dabyje pavadino labai produktyviomis ir pareiškė, kad diskusijos turėtų būti išplėstos, į jas įtraukiant ir europiečius. „Manome, kad trišalis (formatas) ilgainiui turėtų įtraukti prie stalo ir mūsų partnerius Europoje, nes jie yra šios problemos ilgalaikio sprendimo dalis“, – sakė jis Paryžiuje, pasibaigus pirmajai derybų dienai Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Abu Dabyje.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose antradienį prasidėjo trišalės Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybos. Tiesa, apie 14.30 val. Lietuvos laiku Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad šiandienos pokalbiai baigėsi. Iš visos derybos truko beveik penkias valadas. Pažymima, kad pokalbiai turėtų tęstis rytoj. Vašingtonas ėmėsi naujų pastangų užbaigti karą, kilusį Maskvai prieš beveik penkerius metus pradėjus plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu leidiniui „Nyheder“ pareiškė, kad pagalbos Ukrainai nutraukimas gali turėti rimtų pasekmių visai Europai. Rusija gali sustiprinti hibridines atakas prieš Europos šalis arba bandyti išplėsti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose. Ukrainos vadovas pabrėžė, kad skeptiškas požiūris į paramą Ukrainai neatitinka Europos šalių interesų.

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė du Ukrainos piliečius, įtariamus šnipinėjimu ir diversijomis Rusijos žvalgybos tarnybų naudai, antradienį pranešė pareigūnai.Vyrai fotografavo karinius objektus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą Lenkijoje. Jiems taip pat pateikti kaltinimai dėl transporto priemonių padegimo viename didžiausių šalies miestų, pranešė Nacionalinė prokuratūra. 24 ir 25 metų amžiaus įtariamieji sulaikyti lapkričio 3 dieną Mazovijos Minske, į rytus nuo Varšuvos.

Antradienį JAV ir Europos derybininkai pareiškė bendrą įsipareigojimą sukurti tvirtą pokarinę Europos saugumo tvarką ir pabrėžė, kad privaloma gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą. „Dalyviai dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą sukurti tvirtą pokarinę Europos saugumo tvarką ir priemones, taip pat aiškiai pabrėžė, kad stiprus NATO aljansas ir toliau išliks pagrindiniu euroatlantinės kolektyvinės gynybos garantu“, – sakoma bendrame JAV, Europos ir Ukrainos atstovų pareiškime.

JAV siekia sukurti naują Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo tvarką, kuri užtikrintų taiką, antradienį Abu Dabyje prasidėjus kariaujančių šalių deryboms pareiškė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris.

JAV administracija siekia galutinai užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Šiuo tikslu trišaliuose derybose Abu Dabyje planuojama aptarti ne tik karo veiksmų nutraukimo sąlygas, bet ir naują saugumo architektūrą tarp Rusijos ir Europos. Tuo tarpu Europos pareigūnai baiminasi, kad Vašingtonas gali padaryti didelių nuolaidų Maskvai. Apie tai praneša „The Guardian“, remdamasis JAV administracijos atstovais ir Europos pareigūnais.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas iš esmės yra pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau toks kontaktas turi turėti konkretų tikslą, o Berlynas kol kas nemato Rusijos noro siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Tai pirmadienį per Vokietijos vyriausybės spaudos konferenciją Berlyne pareiškė pirmasis vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojas Steffenas Meyeris. „Visada sakėme, kad iš esmės esame tam atviri, tačiau tai turi turėti prasmę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalauja, kad Europos šalys tiesiogiai dalyvautų kitame derybų dėl taikos Ukrainoje raunde, rašo „Politico“. Anot leidinio šaltinių, JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas turi įtikinti Rusiją leisti Europai prisijungti prie derybų. Vašingtonas nori, kad šią savaitę Abu Dabyje vyksiantys susitikimai būtų paskutiniai, kuriuose europiečiai nedalyvautų visapusiškai.

Ukrainos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT) Andrijus Melnykas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas yra pasirengęs susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir įvardijo tam tinkamas progas, rašo „Unian“.  „Ukrainos prezidentas pasirengęs susitikti su Putinu, kai tik atsiras pirmoji proga – gruodį Floridoje, vykstant G20 viršūnių susitikimui, arba bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, jei prireiks, net Antarktidoje – kur tik norima, bet ne Maskvoje“, – pareiškė A. Melnykas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas mato „labai stiprų norą“ iš Rusijos ir Ukrainos pusių nutraukti karą. Jo teigimu, abi šalys „pavargo nuo karo veiksmų“, o JAV pusė aktyviai dalyvauja ieškant sprendimo. Tai jis pasakė prieš trišales derybas Abu Dabyje, kurios turėtų prasidėti antradienį, praneša „Reuters“. „Abu Dabyje vedame labai konstruktyvias derybas šiuo klausimu“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė D. Trumpas.

Lietuvoje vėlų lapkričio 10-osios vakarą buvo paskelbtas geltonas pavojus dėl galimos oro atakos. Tuo pat metu Ukrainos pajėgos surengė masyvią ataką Rusijos vakarinėje dalyje esančiame Smolensko regione – oro erdve virš regiono į karinės paskirties objektus Rusijoje skrieja šimtai dronų.

Rusija atakuoja Ukrainos tiltus ir energetikos tinklus, siekdama atskirti šalį abipus Dniepro upės ir kuo labiau apsunkinti žmonių gyvenimą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. Jis pirmadienio vakarą pranešė, kad dalyvavo susitikime su prie fronto esančių regionų atstovais, kurio metu buvo aptariamos Rusijos smūgių pasekmės. „Mes išsamiai aptarėme iššūkius, susijusius su Rusijos operacija prieš mūsų tiltus ir energetikos tinklus.

Tiek Rusija, tiek Ukraina uždaruose pokalbiuose pradėjo rodyti tam tikrą lankstumą teritorijų klausimų, skelbia „Reuters“. Lapkričio 10–11 d. Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje JAV tarpininkaujant vyks Ukrainos ir Rusijos pareigūnų darbo lygmens derybos. Vienas JAV pareigūnas sako, kad pagrindinė diskusijų tema bus saugumo garantijos Ukrainai, įskaitant galimybę Kyjivui taikyti NATO 5 straipsnio tipo gynybą. Tiek Ukraina, tiek Rusija laikosi tvirtos pozicijos teritorijų klausimu.

Šią savaitę JAV tarpininkaujant Abu Dabyje vyksiančios Rusijos ir Ukrainos derybos dėl Rusijos invazijos sukelto karo užbaigimo parodys, ar Maskva iš tiesų pasirengusi siekti susitarimo, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.

Rangovas, kuriam buvo patikėta statyti energetikos objektų apsaugą Kyjivo srityje, galėjo pasisavinti tam skirtus 1,89 mlrd. hrivnų (apie 42,8 mln. eurų), rašoma „Obozrevatel“. Dalį pinigų bendrovės savininkai, tikėtina, išleido prabangiems automobiliams ir prabangiam daugiaaukščiam mansardiniam butui viename iš elitinių Kyjivo rajonų. Aktyvisto Serhijaus Sternenkos teigimu, įtarimai pareikšti direktorei Liubomyrai Kožuško, o dvi bendrovės subrangovės yra susijusios su Serhijumi Sokolovu.

Rusijos pareigūnai ir žiniasklaida pranešė, kad mažiausiai šešiuose šalies regionuose vėl juntamas degalų trūkumas – per pastarąsias dvi savaites Ukrainai smogus mažiausiai aštuonioms didelėms naftos perdirbimo gamykloms, iškilo grėsmė, kad vairuotojams vėl teks valandų valandas stovėti eilėse degalinėse, praneša „Reuters“. Po spalio 30 d., kai JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos energetikos paliaubos tarp Kyjivo ir Maskvos taip ir neįsigaliojo, Ukraina ėmė gerokai intensyviau pulti Rusijo...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę sudaryti plataus masto susitarimą su Rusija, kuris apimtų ne tik karo Ukrainoje pabaigą, bet ir susitarimus su Iranu bei Europos ateitį, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltinių, artimų derybų procesui, informacija. Anot jų, Europos pareigūnai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja sudaryti su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu „dvigubą susitarimą“, siekdamas užbaigti karą ir atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.

Kremlius pirmadienį tvirtino, kad artėjančios derybos Abu Dabyje dėl karo Ukrainoje užbaigimo vis dar vyks Ukrainos, Rusijos ir JAV formatu. Pareiškimas pasirodė po to, kai Prancūzija paskelbė, jog Europa taip pat pasiųs savo atstovus. „Tai, kas turi įvykti Abu Dabyje, yra trišalės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pirmą kartą nuo vasario mėnesio Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkai rengiasi susitikti aptarti beveik penkerius metus trunkančio plataus masto karo užbaigimo. Pagrindinis derybų klausimas bus saugumo garantijos.

Ukrainos žvalgyba paskelbė informaciją apie naujo Rusijos bepiločio orlaivio „Geran-5 K5-K“ komponentus. Portale „War&Sanctions“ paskelbtas interaktyvus trimatis drono modelis, informacija apie jo konstrukciją ir beveik 100 užsienyje pagamintų elektroninių komponentų, rastų naujoje rusiško drono „Geran-5 K5-K“ modifikacijoje. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos šio rudens pradžioje pradėjo naudoti naujos modifikacijos dronus „Geran-5“ Ukrainos miestams pulti.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra vienintelis žmogus, galintis sustabdyti karą prieš Ukrainą, o norint pasiekti ilgalaikę taiką būtina, kad Ukraina taptų visateise NATO nare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „CBS News“ pakomentavo neseniai įvykusį „Starlink“ greičio apribojimą Ukrainoje, pareikšdamas, kad nežino, kas tai padarė, tačiau kartu išreiškė abejones, ar šis incidentas iš tiesų įvyko. Interviu vedėjas keletą kartų bandė iš D. Trumpo išgauti atsakymą į klausimą, kas gi vis dėlto yra susijęs su šiuo incidentu, tačiau JAV lyderis tvirtino, kad su tuo neturi nieko bendro, ir keletą kartų pakartojo, kad nežino, kas tai padarė.

Pirmadienį Paryžiuje prasideda dvi dienas truksiantis Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Tikimasi, kad Europos valstybės ragins Jungtines Amerikos Valstijas siekti teisingo Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo ir susilaikyti nuo tolesnių karinių veiksmų prieš Iraną.

Jau lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje vyks trišalės taikos derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV. Tačiau susitikime nebus aptariamas laikino ugnies nutraukimo klausimas, skelbia „The New York Times“....

Dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai Dnipropetrovsko ir Charkivo srityse be elektros liko šimtai tūkstančių namų ūkių, sekmadienį pranešė valdžios institucijos ir elektros energijos tiekimo bendrovė.

Po Putino pasiuntinio ir Donaldo Trumpo susitikimo Baltuosiuose rūmuose rusofašistai atakuoja Kyjivą: paleido daugiau kaip 170 dronų ir virš 30 balistinių raketų. Atakų fone Kyjivo lyderiai su europiečiais derina Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos susitikimo Abu Dabyje detales. Ukraina atmeta, kad leisis į kompromisus dėl šalies gynybos pajėgumų ar integracijos Europoje. Tuo metu Rusija tęsia terorą prieš Europą: vien penktadienį gauta 14 grasinimų dėl sprogmenų keleivIniuose lėktuvuose.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad europiečiams prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje pabaigos nėra ką veikti, rašo rusų agentūra TASS. Tai ji pareiškė komentuodama vadinamosios norinčiųjų koalicijos pratybas „KOALICIJA 26.2“. Pratybos vyks lapkričio 9–22 d. „Taip pat simboliška, kad šios pratybos prasideda prieš pat Abu Dabyje atnaujinamas konsultacijas dėl konflikto sprendimo tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos.

Rusija į kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančias derybas su JAV ir Ukraina siųs aukšto rango diplomatų ir kariškių delegaciją. Derybininkų grupei, be kitų, priklausys užsienio reikalų viceministrai Sergejus Riabkovas ir Michailas Galuzinas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Kremliaus atstovu Dmitrijumi Peskovu. Rusija į derybas Abu Dabyje siųs aukšto rango delegaciją Delegacijai vėl vadovaus prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis.

Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarėme įdomiausius šios savaitės įvykius: „Mėlynąją bangą JAV“ – vidurio kadencijos rinkimus, sudėtingą situaciją Ukrainoje – ne tik dėl Rusijos smūgių šalies energetikai, bet ir dėl šalį krečiančių vidinių skandalų: operacijos „Kartagina“ ir „Azov“ pastato Kyjivo priemiestyje. Savaitės pradžioje, po konflikto prie „Azov“ pastato Petropavlivska Borščahivkoje kilo skandalas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas pareiškė, kad taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje negali būti sudarytas be ES valstybių dalyvavimo. „Negalime pasakyti, kaip ir kada Ukraina ir Rusija sudarys taikos sutartį“, – sakė ji po Varšuvoje vykusio Baltijos jūros valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Ukraina naktį atakavo kelis taikinius Rusijoje. Pranešama, kad Saratovo naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. Apie dar vieną didelį gaisrą pranešama iš Rostovo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija naktį į Ukrainą paleido Šiaurės Korėjos raketų, smogdama vienam iš svarbiausių šalies energetikos objektų. Ši ataka įvykdyta karo nualintai šaliai ruošiantis artėjančiai žiemai.

Prokuroras paprašė Ukrainos antikorupcinio teismo skirti saugumo tarnybos SBU generolui majorui Serhijui Dukai suėmimą, numatant galimybę paleisti jį  už 100 mln. grivinų (1,97 mln. eurų) užstatą. Prokuroras taip pat papasakojo apie S. Dukos sulaikymo aplinkybes. „Apie 5.30 val. Kovos su korupcija biuro (NABU) detektyvai atvyko į šio asmens gyvenamąją vietą. Jie turėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotą leidimą atlikti kratą ir mėgino ją pradėti.

Vladimiras Putinas bando pasinaudoti Donaldo Trumpo siekiu kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje, kad dar labiau susilpnintų Ukrainą ir Europą. Tuo metu, kai po susitikimo su V. Putino pasiuntiniu D. Trumpas paskelbė apie „didelį susitarimą“, kuris gali „apimti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą“, Kremliaus lyderis pareikalavo, kad Kyjivas perleistų neokupuotą Donbaso dalį. Tačiau tai esą būtų tik išankstinė sąlyga ugnies nutraukimui.