Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.
Deryboms tarpininkauja JAV pasiuntiniai, tarp jų – prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslininkas Steve'as Witkoffas.
Pirmasis susitikimas truko kelias valandas. Juo siekta pažangos sprendžiant karo Ukrainoje klausimą ir, Vašingtono teigimu, kuriant „naują saugumo sistemą“, kuri apimtų ir Europą.
Šaltinis Rusijos delegacijoje pranešė, kad trečiadienį derybos Abu Dabyje bus tęsiamos nuo vidurdienio (10 val. Lietuvos laiku).
J. Kushneris delegacijoms pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms pavyko sumažinti kariaujančių šalių pozicijų skirtumus, tačiau detaliau nekomentavo. Pasak jo, Vašingtonas tikisi priartėti prie sprendimo, kuris leistų užbaigti didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Antradienį Kopenhagoje kalbėjęs V. Zelenskis pareiškė, kad derybos buvo „konstruktyvios ir gana dalykiškos“. Jo teigimu, Ukrainos derybininkai pranešė, kad tarp aptartų klausimų buvo humanitariniai reikalai ir saugumo garantijos.
Ukrainos prezidento buvo paklausta apie pasikeitusį J. Kushnerio ir S. Witkoffo požiūrį į taikos derybas.
„Matau pokyčių. Esu labai patenkintas tuo, ką girdžiu“, – atsakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad derybininkai Abu Dabyje tariasi dėl didelio masto apsikeitimo belaisviais. Jis pridūrė, kad JAV pareigūnai vyks į Rusiją toliau aptarti šio klausimo.
Vis dėlto naktį koviniai veiksmai tęsėsi. Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka platformoje „Telegram“ pranešė, kad po Ukrainos dronų atakos kilo gaisras Ust Lugos uoste – viename svarbiausių Rusijos naftos eksporto uostų prie Baltijos jūros.
Vėliau trečiadienį paskelbtame įraše Leningrado srities gubernatorius nurodė, kad per ataką buvo sužeisti trys darbuotojai, o Rusijos oro gynyba per naktį virš srities numušė 150 dronų.
„Nauja saugumo sistema“
Paryžiuje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šią savaitę vykstančias derybas pavadino „labai produktyviomis“ ir paragino ilgainiui į jas įtraukti europiečius, „nes jie yra šios problemos sprendimo dalis“.
Europoje nerimą sukėlė D. Trumpo iškelta galimo susitarimo su Rusija dėl po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios Europos saugumo sistemos pertvarkymo idėja. Taip pat nuogąstaujama, kad Vašingtonas gali priversti Kyjivą susitaikyti su faktiniu pralaimėjimu.
J. Kushneris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tikisi sukurti „naują Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo sistemą“, kuri užtikrintų „taiką dešimtmečiams, o gal net šimtmečiams“.
Maskva, kuri likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą pateikė Vakarų šalims ultimatumą, reikalaudama išvesti pajėgas iš Rytų Europos, taip pat pareiškė, kad tai yra jos prioritetas.
Ukraina perspėjo dėl galimos „antros Jaltos“, turėdama galvoje Vakarų lyderių ir Sovietų Sąjungos susitarimus dėl Europos padalijimo po Antrojo pasaulinio karo. Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad saugumo susitarimus galima aptarti tik pasiekus paliaubas.
„Putinas nori atkurti SSRS“, – Danijos žiniasklaidai sakė V. Zelenskis.
V. Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus dėl platesnio masto paliaubų ir žadėjo, kad Rusijos pajėgos tęs karinius veiksmus Ukrainoje.
Maskva siekia Europos saugumo sistemos peržiūros
Tai, kad Maskva rimtai nusiteikusi atnaujinti savo reikalavimą peržiūrėti dešimtmečius gyvuojančią Europos saugumo sistemą, rodo ir jos sprendimas į delegaciją įtraukti diplomatą Sergejų Riabkovą, kuris prieš invaziją į Ukrainą pateikė Maskvos reikalavimą NATO išvesti pajėgas iš Rytų Europos.
Šaltinis Rusijos delegacijoje anksčiau pareiškė, kad karo Ukrainoje užbaigimas tėra vienas iš darbotvarkės klausimų, o pagrindinis Maskvos tikslas – viso Europos žemyno saugumo sistemos peržiūra.
Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas prieš derybas susitiko su JAV pasiuntiniais, Europos šalių, ES ir NATO pareigūnais.
Derybose taip pat dalyvauja JAV ir NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius.
Bendrame pareiškime Europos šalių, Ukrainos, JAV ir NATO atstovai dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą sukurti tvirtą pokarinę Europos saugumo architektūrą.
Ukraina siekia paliaubų
R. Umerovas pareiškė, kad svarbiausi Kyjivo prioritetai tebėra paliaubų ir saugumo garantijų užtikrinimas.
„Mūsų žmonės laukia šio karo pabaigos“, – sakė jis.
Ukrainos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai Paryžiuje palankiai įvertino JAV pastangas siekti dalinių paliaubų, kurios galėtų tapti pirmuoju žingsniu visiškų ir besąlygiškų paliaubų link.
Praėjusį mėnesį tarpininkaujant JAV pirmajai poniai Melaniai Trump Ukrainos Chersono srityje pasiektos vietinės paliaubos tapo ilgiausia kovinių veiksmų pertrauka per visą karą.
Kyjivas taip pat siekia užsitikrinti paramą savo kariuomenei pasibaigus karui.
Aukšto rango šaltinis iš Ukrainos naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukraina siekia bent dešimtmetį truksiančios finansinės paramos, kuri leistų išlaikyti 800 tūkst. karių kariuomenę, pajėgią apsiginti nuo bet kokios būsimos Rusijos atakos.
Prieš derybas D. Trumpas užsiminė, kad Kyjivui gali tekti atsisakyti dalies teritorijų, pareikšdamas, jog „jų šalies kontūrai galiausiai bus šiek tiek kitokie“.
Rusijos pajėgos pamažu stumiasi į vakarus, tačiau nesugebėjo užimti visos Donecko srities, kurią siekia kontroliuoti Maskva. Rusija reikalauja, kad Kyjivas atiduotų ir tas karo niokojamos srities teritorijas, kurias vis dar kontroliuoja Ukraina.
Rusija toliau intensyviai atakuoja Ukrainą ir jos energetikos infrastruktūrą, todėl didėja nuogąstavimai, kad milijonams ukrainiečių dar vieną žiemą gali tekti praleisti be šildymo, vandens tiekimo ar elektros.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
