Vašingtonas ėmėsi naujų pastangų užbaigti karą, kilusį Maskvai prieš beveik penkerius metus pradėjus plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Dvi dienas truksiantis susitikimas JAE sostinėje Abu Dabyje yra pirmasis toks nuo vasario. Prieš prasidedant diskusijoms, Baltieji rūmai nurodė, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas būsimoms saugumo garantijoms kariaujančioms šalims nustatyti.
Rusija NATO laiko grėsme, o Ukraina siekia užkirsti kelią būsimoms potencialioms Rusijos invazijoms.
JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris, kartu su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu bandantis tarpininkauti susitarimui, pareiškė manantis, kad esama „gerų idėjų, kaip suderinti“ abiejų šalių nesutarimus.
Tačiau viltis pasiekti pažangą nutraukiant didžiausią Europos konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo slopina tai, kad trijuose ankstesniuose šių metų pradžioje vykusiuose derybų raunduose jokių reikšmingų proveržių nepasiekta. Analitikų ir humanitarinių organizacijų teigimu, karas jau nusinešė šimtus tūkstančių karių ir tūkstančius civilių gyvybių.
Ženklų, kad kovos rimsta, nėra, o derybos vyksta atsinaujinusių Rusijos ir Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių fone. Abi kariuomenės fronto linijoje yra iš esmės aklavietėje.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija į Ukrainą paleido 162 įvairių tipų dronus ir balistinę raketą.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos pajėgos per naktį virš aštuonių Rusijos regionų ir Krymo pusiasalio, kurį Rusija iš Ukrainos atplėšė 2014-aisiais, numušė 155 ukrainiečių dronus.
„Neturiu itin didelių lūkesčių“ dėl šių derybų, pirmadienio vakarą interviu televizijai ZDF sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
J. Kushneris: JAV siekia remtis praeities patirtimi
J. Kushneris savo įžanginiame žodyje derybose sakė, kad tikslas yra „sukurti naują sistemą ir naują supratimą, remiantis praeities institucijomis ir susitarimais“.
„Mes imame tai, kas veikė, stengiamės nustatyti, kas nepavyko, kodėl atsidūrėme tokioje padėtyje, ir tikimės sukurti naują sistemą, kuri atneš mums taiką dešimtmečiams, jei ne šimtmečiams“, – sakė J. Kushneris.
Derybose taip pat dalyvavęs NATO vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichius atkreipė dėmesį į „tam tikrą didelę praeities pažangą kariškių dialoge trišaliu formatu“.
Jis teigė, kad JAV delegacija tikisi „bendradarbiauti su abiem šalimis, siekdama sustiprinti praeityje pasiektą pažangą ir toliau kloti pamatus ilgalaikei taikai“.
Ukrainos delegacijai vadovaujantis Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas padėkojo JAV už pastangas nutraukti Rusijos invaziją.
„Mūsų žmonės laukia šio karo pabaigos. Tikimės, kad Ukrainai pasieksime ilgalaikę taiką“, – sakė jis.
Ukrainiečiai pirmiausia susitiko su Europos ir NATO pareigūnais
R. Umerovas nurodė, kad diena prasidėjo Ukrainos komandos, JAV pasiuntinių bei Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, NATO ir Europos Komisijos atstovų susitikimu.
Rusijos karui sustabdyti skirtų derybų kuluaruose JAV ir Europos derybininkai išreiškė „bendrą įsipareigojimą stipriai Europos saugumo architektūrai po karo“ ir pabrėžė, kad privaloma gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Dalyviai (...) pripažino, kad labai svarbu išspręsti po karo kilsiančius saugumo klausimus ir sumažinti konflikto riziką“, – teigiama bendrame pareiškime po JAV, Europos ir Ukrainos susitikimo.
„Jie aptarė, kaip užtikrinti veiksmingus rizikos valdymo ir pavojingo eskalavimo išvengimo mechanizmus“, – priduriama jame.
Pareiškime sakoma, kad dalyviai „dar kartą patvirtino bendrą įsipareigojimą stipriai Europos saugumo architektūrai bei susitarimams po karo ir aiškiai pabrėžė, jog stipri NATO išliks esminė euroatlantinės kolektyvinės gynybos ašis“.
Derybininkai taip pat „pabrėžė, kad bet kokie būsimi susitarimai turi gerbti suverenitetą, teritorinį vientisumą, nepriklausomą sprendimų priėmimą ir suteikti patikimas saugumo garantijas Ukrainai“, sakoma pareiškime.
„Bendras tikslas – sukurti praktišką ir vienas kitą stiprinantį saugumo modelį, kuris sustiprintų ilgalaikį Ukrainos saugumą ir sukurtų pasitikėjimą, būtiną susitarimui derybų keliu pasiekti“, – teigiama jame.
Europos, JAV ir Ukrainos derybininkai nurodė, kad jie „toliau glaudžiai bendradarbiaus viso derybų proceso metu, siekdami bendro tikslo – pereiti prie platesnių daugiašalių diskusijų, kuriose dalyvautų Europos partneriai“.
Pareiškimo formuluotėmis tarsi sumenkinti JAV siūlymai pertvarkyti Europos saugumo sistemą.
Rusija ir Ukraina laikosi skirtingų reikalavimų
Rusijos ir Ukrainos valdžios pozicijos dėl pagrindinių bet kokio galimo susitarimo elementų tebėra labai tolimos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad Ukraina atitrauktų savo pajėgas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva aneksavo 2022-ųjų rugsėjį, tačiau taip ir nesugebėjo visiškai užimti.
Jis taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų siekio įstoti į NATO, sutiktų su griežtais apribojimais savo kariuomenei ir panaikintų apribojimus rusų kalbai bei su Maskva susijusiai stačiatikių bažnyčiai Ukrainoje.
V. Putinas tokiomis sąlygomis nori visapusiško taikos susitarimo ir nesutinka su visuotiniu karo veiksmų nutraukimu, teigdamas, kad tai tik leistų Ukrainos kariams pailsėti ir papildyti ginklų atsargas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį viešintis Danijoje, atmeta V. Putino reikalavimus savanoriškai perleisti teritorijas. V. Zelenskis taip pat atmeta bet kokius apribojimus Ukrainos kariuomenei ar jos susitarimams su Vakarų partneriais, kuriuos Kyjivas laiko esminėmis saugumo garantijomis, siekiant atgrasyti Maskvą nuo pakartotinės invazijos.
Ukraina teigia, kad nedelsiamos paliaubos yra būtinas pirmasis žingsnis platesnio susitarimo derybose, ir nurodo, kad tiesioginis V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas yra vienintelis būdas išspręsti teritorinius klausimus. V. Putinas šiuos siūlymus atmetė.
Rusija ir Ukraina atsiuntė patyrusius derybininkus
Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis derybų pradžioje pažymėjo, kad Maskvos derybininkų komanda „tapo gausesnė ir profesionalesnė“.
Jis išreiškė viltį, kad šis susitikimas „leis mums judėti į priekį taikos keliu Rusijos ir Ukrainos tautų labui“.
Vyriausiasis Rusijos derybininkas yra V. Putino padėjėjas V. Medinskis, vadovavęs Maskvos komandai nuo pirmųjų tiesioginių taikos derybų su Ukraina Stambule 2022-ųjų kovą.
Rusijos delegacijoje taip pat yra užsienio reikalų viceministrai Sergejus Riabkovas ir Michailas Galuzinas, karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas bei Generalinio štabo operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Jurijus Žygarlovskis.
Pranešama, kad Ukrainos delegacijoje, be R. Umerovo, taip pat yra V. Zelenskio administracijos vadovas Kyryla Budanovas, jo pavaduotojas Serhijus Kyslycia ir V. Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ frakcijos parlamente vadovas Davidas Arachamija.
JAV teigia, kad rengiamas platesnis Europos saugumo susitarimas
Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad rengiamas didelis Europos saugumo susitarimas, kurį apibūdino kaip „didelį susitarimą“, kuris „apims daugiau nei Ukrainą“.
J. Kushneris pirmadienį platformoje „X“ teigė, kad „visapusiškas ir ilgalaikis sureguliavimas taip pat pareikalaus tiesioginio Rusijos ir mūsų Europos partnerių bendradarbiavimo dėl platesnių saugumo priemonių, turinčių jiems įtakos“.
Maskva palankiai įvertino tokį platų požiūrį.
„Galime tik pasveikinti, kad derybininkai prezidento Donaldo Trumpo prašymu siūlo kolektyvinio saugumo klausimą iškelti į derybų dėl Ukrainos sureguliavimo darbotvarkės viršūnę“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kai kurie Europos Sąjungos atstovai Vašingtono pasiūlymus laiko pernelyg palankiais Maskvai.
Rusija prieštaravo europiečių dalyvavimui trišalėse derybose, tačiau pareiškė, kad ES atstovai galėtų prisijungti vėlesniame etape.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
