Rusijoje per drono ataką apgadintas tiltas kelyje į okupuotas Ukrainos teritorijas
Per drono ataką Rusijos Rostovo srityje buvo apgadintas į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas vedančioje magistralėje esantis tiltas per Miuso upę, remdamasi BBC Rusijos naujienų tarnyba praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
BBC Rusijos naujienų tarnyba šią informaciją paskelbė remdamasi Rostovo srities gubernatoriaus Jurijaus Sliusario pareiškimu.
Gubernatoriaus teigimu, tiltas buvo apgadintas magistralinio kelio 97-ajame kilometre, Neklinovskio rajone. Taip pat apgadinta statybinė technika, įskaitant du vikšrinius kranus. Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.
J. Sliusaras pridūrė, kad eismas tiltu organizuojamas reversiniu būdu – transporto priemonės pakaitomis praleidžiamos viena ir kita kryptimi.
Magistralinis kelias „Novorosija“ jungia Rostovą prie Dono su Rusijos laikinai okupuotomis Ukrainos teritorijomis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos Rusijos Briansko srityje smogė dviem raketų komplekso „Iskander“ paleidimo įrenginiams ir priešlėktuvinės gynybos raketų bei pabūklų kompleksui „Pancir-S1“.
Per parą Rusijos pajėgos Donecko srityje pražudė penkis gyventojus
Per pastarąją parą Rusijos pajėgoms apšaudant Donecko sritį žuvo penki žmonės, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Lapkričio 7 d. rusai pražudė penkis Donecko srities gyventojus: tris Kramatorske ir po vieną Bilenkėje bei Družkivkoje“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Filaškinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak jo, per tą pačią parą srityje buvo sužeisti dar penki žmonės.
Kaip pranešta anksčiau, lapkričio 6 d. policija iš Slovjansko ir Kramatorsko bendruomenių evakavo 28 vaikus. Gyvenvietėse, kuriose paskelbta privalomoji evakuacija, vis dar yra daugiau kaip 1,4 tūkst. vaikų.
Kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 450 tūkst. rusų
Remiantis nutekintais Rusijos valstybinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 450 tūkst. rusų, šeštadienį pranešė nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“.
Rusija nuo 2022 m. rugsėjo oficialiai neskelbia savo nuostolių mūšio lauke, o nepriklausomus vertinimus atmeta kaip esą nepatikimus.
Jei „Rosstat“ duomenys pasitvirtintų, karas Ukrainoje būtų daugiausia Rusijos piliečių gyvybių pareikalavęs konfliktas nuo Antrojo pasaulinio karo, gerokai pranokstantis devynerius metus trukusio Sovietų Sąjungos karo Afganistane aukų skaičių – per jį žuvo 13 tūkst. sovietų karių.
Spalio 29 d. – lapkričio 1 d. prieš „Rosstat“ kibernetinę ataką surengė programišių grupuotės „Belarus Cyber Partisans“ ir „Silent Crow“. Jos „Rosstat“ interneto svetainės pagrindiniame puslapyje paskelbė savo pranešimus.
Abi grupuotės, Rusijoje uždraustos kaip „ekstremistinės organizacijos“, pavogė duomenis apie Rusijos ekonomiką, demografinę padėtį ir karo nuostolius.
Į grupuotės „Silent Crow“ apskaičiuotą žuvusiųjų skaičių įtraukti ne tik tarnybą atliekantys kariškiai, bet ir civiliai gyventojai, žuvę per aviacijos smūgius bei 2024 m. Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.
Pasak leidinio, tikėtina, kad bendras žuvusiųjų skaičius yra didesnis, nes į šiuos duomenis neįtraukti be žinios dingę kariai ir maždaug 27 tūkst. užsienio kovotojų, kurie, kaip manoma, buvo užverbuoti į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Nutekinti duomenys, pasak „The Moscow Times“, atitinka kitus Rusijos nuostolių vertinimus. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija rugsėjo pradžioje pranešė, kad kovodami Rusijos pusėje žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių, o bendras nukentėjusiųjų skaičius, įskaitant sužeistuosius, gali siekti 1,5 mln.
Ne visi duomenų bazėje užfiksuoti mirties atvejai buvo susiję su žūtimi mūšio lauke. 14 160 atvejų nurodyta, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai mirė dėl su kariniais veiksmais nesusijusių priežasčių, įskaitant ligas, eismo įvykius ar savižudybes.
Daugiau kaip 32 tūkst. žmonių mirė nuo sužeidimų, patirtų mažiausiai prieš metus.
Grupuotė „Belarus Cyber Partisans“, taikydama kitokią skaičiavimo metodiką, paskelbė mažesnį žuvusiųjų skaičių – 393 881. Pagal šią metodiką buvo skaičiuojami tik kariškiai ir civiliai gyventojai, žuvę per kovos veiksmus arba mirę dėl ilgalaikių jų padarinių.
Rusijos atakos metu Odesoje žuvo žmogus
Per Rusijos pajėgų surengtą ataką prieš Odesą žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinta infrastruktūra, platformoje „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešas vėl atakavo Odesą. Apgadinta infrastruktūra“, – rašė S. Lysakas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pareigūno teigimu, per ataką žuvo vienas žmogus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 2-osios naktį per Rusijos ataką prieš Odesą buvo sužeisti keturi žmonės.
Rusija stebi JAV rinkimų pasekmes: prabilo apie tai, kas gali nutikti Ukrainai
Rusijoje buvo atidžiai stebimas respublikonų pralaimėjimas JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad sausį demokratams perėmus Kongreso kontrolę parama Ukrainai gali padidėti.
Tačiau net jei Kremlius jaučia, kad laikas jo beveik penkerius metus trunkančiai plataus masto invazijai į kaimyninę šalį senka, panašu, kad Maskva dėl to pernelyg nesijaudina.
Paklaustas, ar rinkimų rezultatai galėtų sutrukdyti JAV pastangoms tarpininkauti siekiant Maskvos ir Kyjivo susitarimo, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išreiškė viltį, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo pastangas pasiekti taiką.
„Tam jau padėtas pagrindas, o netrukus turėtų įvykti dar vienas trišalių derybų raundas“, – kalbėdamas apie antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), planuojamas Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų derybas sakė D. Peskovas.
Jis taip pat pagyrė pirmosios ponios Melanios Trump „sėkmingas humanitarines pastangas siekti taikos“.
„Tikimės, kad visa tai tęsis“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę, tarpininkaujant M. Trump, aplink Rusijos okupuotą Oleškų miestą sutartos ribotos paliaubos leido pristatyti humanitarinę pagalbą ir evakuoti dalį gyventojų.
D. Peskovas nesureikšmino žurnalistų klausimo, ar naujasis Kongresas gali mesti iššūkį D. Trumpo pozicijai Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Jis pareiškė, kad tai yra JAV „vidaus reikalas“.
Pastarieji Trumpo veiksmai Maskvai turėjo patikti
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpo veiksmai atrodė palankūs Maskvai.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas sudarė susitarimą su Rusija dėl dyzelino importo, taip netikėtai pakeisdamas ilgus metus vykdytą JAV spaudimo Kremliui politiką ir sukeldamas Ukrainos bei jos sąjungininkių Europoje pasipiktinimą.
Jis taip pat tvirtino, kad dėl Kyjivo atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas Jungtinėse Valstijose smarkiai pabrango dyzelinas. D. Trumpas paragino Kyjivą nutraukti šiuos smūgius, nors pasaulines energijos kainas daugiausia didino karas Irane.
D. Trumpas taip pat pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė naujų plataus masto sankcijų, turėjusių smarkiai suvaržyti Rusijos ekonomiką, įgyvendinimą. Kongresui jis pareiškė, esą toks sprendimas atitinka JAV nacionalinius interesus. Abiejų partijų įstatymų leidėjai griežtai sukritikavo šį žingsnį, teigdami, kad jis naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Tuo pat metu Ukraina pranešė apie „Starshield“ – Elono Musko bendrovei „SpaceX“ priklausančios palydovinio interneto sistemos „Starlink“ karinės versijos – ryšio apribojimus.
D. Trumpas neigė prisidėjęs prie trumpalaikio „Starshield“ ryšio sulėtinimo, tačiau šios sistemos, kuri yra Ukrainos dronų operacijų ir ryšio mūšio lauke pagrindas, veikimo apribojimai buvo plačiai vertinami kaip Vašingtono pastangų daryti spaudimą Kyjivui dalis.
Šią savaitę dyzelino tiekimo susitarimo įgyvendinimas, panašu, įstrigo, JAV federalinėms ir valstijų valdžios institucijoms perspėjus, kad su šių siuntų tvarkymu susijusi veikla gali turėti teisinių pasekmių, o du į JAV plaukę tanklaiviai pakeitė kursą. Kremlius mėgino sumenkinti šių įvykių reikšmę, tvirtindamas, esą tiekimas bus tęsiamas.
Kyjivui skubiai reikia papildyti JAV gamybos „Patriot“ perimančiųjų raketų atsargas, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino Vašingtoną paspartinti šių gynybos sistemų tiekimą, tačiau dėl karo Irane JAV atsargos išseko, todėl Vašingtonas pirmenybę teikia savo arsenalų papildymui.
Spalio 30 d. D. Trumpo administracija paskelbė patvirtinusi siūlomą 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės „Patriot“ perimančiųjų raketų pardavimą Ukrainai. Prieš tai Kyjivas buvo apkaltinęs Pentagoną vilkinant jų tiekimą.
D. Trumpas taip pat kartojo Kremliaus poziciją, kad V. Zelenskis yra kliūtis taikai pasiekti, ir teigė, jog V. Putinas labiau linkęs sudaryti susitarimą.
Ketvirtadienį D. Trumpas susitiko pasitarti su V. Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu, kuris kartu su pirmąja ponia dalyvavo Baltuosiuose rūmuose surengtoje ceremonijoje, skirtoje praėjusią savaitę pasiektoms humanitarinėms paliauboms paminėti.
JAV prezidentas nesusitiko nė su vienu renginyje taip pat dalyvavusiu Ukrainos pareigūnu, tačiau užsiminė, kad rengiamas tam tikras plataus masto susitarimas dėl Europos saugumo.
Daugelis Rusijoje mano, kad demokratų pergalė gali paskatinti Kongresą daryti spaudimą D. Trumpui, jog šis elgtųsi atsargiau ir laikytųsi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.
2008–2012 m. Rusijos prezidento pareigas ėjęs Dmitrijus Medvedevas prognozavo, kad pradėjus dirbti naujos sudėties Kongresui D. Trumpas bus mažiau linkęs spausti Ukrainą.
„Jam nereikia papildomos konfrontacijos su demokratais“, – sakė D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Naujasis Kongresas galėtų padidinti paramą Ukrainai
Ukraina sulaukia tvirtos abiejų JAV partijų paramos, todėl atsiranda galimybė Kongrese priimti sprendimus dėl papildomos pagalbos Kyjivui ar griežtų naujų sankcijų Maskvai, surinkus pakankamai balsų prezidento veto atmesti.
Trečiadienį V. Zelenskis Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad nors Ukrainą remia abi JAV partijos, demokratai „labai aiškiai pasisako už paramą Ukrainai“.
Ketvirtadienį Ukrainos lyderis taip pat pažymėjo, kad Kongreso kadencijos vidurio rinkimų rezultatai galėtų turėti teigiamos įtakos JAV paramai, įskaitant spartesnį „Patriot“ raketų tiekimą.
„Manau, kad dabar mūsų galimybės gauti papildomos pagalbos iš Jungtinių Valstijų gali padidėti“, – sakė jis.
Užsienyje gyvenantis buvęs V. Putino kalbų rašytojas, dabar politikos analitikas Abbasas Galliamovas teigė, kad jo buvęs vadovas praleido progą sudaryti susitarimą dėl Ukrainos iki demokratų pergalės ir dabar gali susidurti su mažiau nuolaidžiaujančiu Vašingtonu.
„Putino perspektyvos gerokai pablogėjo. Jis manė, kad laikas yra jo pusėje, ir neskubėjo pasinaudoti galimybių langu, atsivėrusiu po Trumpo pergalės, o dabar šis langas pradeda užsiverti“, – komentare rašė A. Galliamovas.
Tačiau kai kurie politikos ekspertai perspėjo nesitikėti esminių pokyčių.
Demokratų partija galėtų į darbotvarkę įtraukti papildomo finansavimo Ukrainai klausimą ir sustiprinti spaudimą D. Trumpui dėl susitarimo su Rusija dėl dyzelino tiekimo ar sankcijų išimčių, tačiau griežtai apriboti prezidento galias vargu ar pavyks, sakė analitinio centro „Atlantic Council“ Europos centro vyresnysis direktorius Jornas Fleckas.
„Net turėdami tvirtą daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, demokratai vargu ar galės reikšmingai apriboti Trumpo užsienio politiką, atsižvelgiant į jo konstitucinius įgaliojimus ir pasirengimą peržengti įprastas ribas. Nebeturėdamas dar kartą stoti prieš rinkėjus, Trumpas gali dar aktyviau siekti įvairių susitarimų, kad įtvirtintų savo politinį palikimą“, – komentare teigė J. Fleckas.
Kai kurie tikisi griežtesnės Trumpo pozicijos
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas teigė, kad D. Trumpo vykdomosios valdžios įgaliojimai užsienio politikos srityje leis jam tęsti pasirinktą kursą nepaisant Kongreso pasipriešinimo.
Pasak jo, jei Kyjivo valdžia mano, kad respublikonų pralaimėjimas paskatins D. Trumpo administraciją palankiau vertinti Ukrainos prašymus, ji gali klysti.
„Jie nesusidurs su nuolaidesniu ar labiau suvaržytu Trumpu. Priešingai, jiems teks susidurti su ryžtingesniu prezidentu, kuriam nebereikia nuolat dairytis į artėjančius rinkimus. Kad ir koks svarbus būtų Kongresas, JAV prezidento vaidmuo užsienio politikoje išlieka svarbiausias – ir Trumpas tai supranta geriau už bet ką kitą“, – tikino K. Kosačiovas.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AP išsakė panašią mintį, pažymėdamas, kad „prezidentas yra prezidentas Trumpas“ ir jis turi galimybę diktuoti užsienio ir saugumo politiką. Pasak ministro, reikia laukti „neprognozuojamumo“.
K. Kosačiovas pareiškė, kad siedami savo viltis su demokratų pergale Kyjivas ir jo sąjungininkai Londone, Briuselyje bei kitose Europos sostinėse stojo į D. Trumpo vidaus politinių priešininkų pusę.
„Todėl beveik neabejotina, kad ateinančius dvejus metus jiems teks susidurti su griežtą poziciją užimančiu Trumpu“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos smūgiai Ukrainoje paliko šimtus tūkstančių be elektros
Ukraina ruošiasi dar vienai atšiauriai karo žiemai, Rusijai intensyvinant kasdienes oro atakas ir dronais bei raketomis smogiant šalies elektros tinklams.
Centrinėje Ukrainos dalyje esančioje Dnipropetrovsko srityje „be elektros liko daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų“, platformoje „Telegram“ pranešė energetikos bendrovė DTEK, nurodžiusi, kad „per naktinę ataką buvo apgadinti svarbūs energetikos objektai“.
Bendrovė pranešė siekianti atkurti elektros tiekimą, tačiau šias pastangas, pasak DTEK, „apsunkina pasikartojančios atakos“.
Per kitą ataką Rusijos dronas smogė „ypatingos svarbos infrastruktūros objektui“ šiaurės rytinėje Charkivo srityje, socialiniuose tinkluose pranešė Zlatopilio miesto meras Mykola Bakšejevas.
„Charkivo srityje be elektros liko beveik 250 tūkst. vartotojų“, – sakė M. Bakšejevas.
Pasak jo, remonto darbai jau vyksta, tačiau „tikslus elektros tiekimo atkūrimo laikas kol kas nežinomas“.
Šie smūgiai surengti praėjus dienai po to, kai Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad per didelio masto ataką prieš energetikos objektus be elektros liko penkių šalies sričių gyventojai, taip pat buvo smarkiai sutrikdytas elektros perdavimas Kyjive.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją intensyvinant smūgius siekiant daryti spaudimą Kyjivui prieš antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje planuojamas trišales derybas, kurioms tarpininkauja Jungtinės Valstijos.
Per ketverius su puse metų trunkančią invaziją Rusija nuolat atakavo Ukrainos elektros tinklus ir kitą infrastruktūrą. Ukraina dabar pasitinka dar vieną karo žiemą, temperatūrai jau svyruojant apie nulį laipsnių.