Dėl palyginti silpnų Kongreso įgaliojimų užsienio politikos srityje ir D. Trumpo polinkio naudotis vykdomąja valdžia, net ir Demokratų valdomas Kongresas gali atlikti tik šalutinį vaidmenį keičiant D. Trumpo požiūrį.
Iki 2028 m. Amerikos prezidento rinkimų D. Trumpas ir toliau priiminės sprendimus, pavyzdžiui, darys papildomą spaudimą Ukrainai priimti taikos susitarimą su Rusija, taip pat galimai panaudos naujus tarifų įgaliojimus prieš Europos Sąjungą, pažymima „The Parliament“.
„Trumpo administracijos užsienio politika yra kaip magistrale važiuojantis automobilis, – sakė Europos reformų centro mokslo darbuotojas ir buvęs Kongreso padėjėjas Vašingtone Jamesas Greenas. – Kongresas turi galimybę tą automobilį sulėtinti, galbūt priversti jį įjungti posūkio signalą, tačiau Kongresui bus labai sunku pakeisti bendrą maršrutą per ateinančius dvejus metus.“
Silpstančios Kongreso galios užsienio politikoje
Valdydama abejus rūmus, Demokratų partija dabar turi Konstitucijoje numatytus Kongreso įgaliojimus užsienio politikos srityje, tokius kaip karo paskelbimas, lėšų skyrimas kariuomenei, paskyrimų tvirtinimas, užsienio prekybos reguliavimas ir vykdomosios valdžios priežiūra.Tačiau nuo Vietnamo karo laikų Kongresas perleido didelę dalį savo užsienio politikos įgaliojimų vykdomajai valdžiai, teigia Europos užsienio santykių tarybos analitikė Nevada Joan Lee.
„Iškilus kokiam nors klausimui, nuosekliai matoma, kad Kongresas užsienio politikos sprendimų priėmimą užleidžia prezidentui“, – sakė ji.
Kongresas vis dar turi tam tikrų priemonių Amerikos užsienio politikai formuoti, tačiau pastaraisiais metais jos buvo susilpnintos.
Pavyzdžiui, Kongresas kontroliuoja pagrindinius teisėkūros projektus, kurie turi būti priimti kasmet, kad vyriausybė galėtų funkcionuoti, – tokius kaip Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktas, nustatantis karių skaičių Europoje, arba suderinimo įstatymų projektai vyriausybei finansuoti. Tačiau D. Trumpas daug kartų atsisakė panaudoti Kongreso patvirtintas išlaidas (procesas, vadinamas „kišeniniu atšaukimu“ (angl. pocket recissions)), teigia N. Joan Lee.
Tai reiškia, kad jei Kongresas norėtų atkurti finansavimą Ukrainai, D. Trumpas gali tiesiog pasirinkti tų pinigų „neišleisti“, sakė ji.
Kita Kongreso turima priemonė – grasinimas sustabdyti vyriausybės darbą dėl išlaidų įstatymų projektų. Tačiau kadangi užsienio politika turi mažai svorio Amerikos vidaus politikoje, mažai tikėtina, kad demokratai rizikuotų vyriausybės darbo sustabdymu, pavyzdžiui, siekdami atkurti finansavimą Ukrainai. Vyriausybės darbo sustabdymas daug labiau tikėtinas dėl tokio klausimo kaip sveikatos apsauga.
Kongresas taip pat turi vykdomosios valdžios priežiūros teisę ir galėtų iškviesti D. Trumpo užsienio politikos komandos narius į klausymus. Tačiau D. Trumpas pareiškė vykdomosios valdžios privilegiją vis platesniam savo sprendimų priėmimo galių spektrui, todėl Kongresui tampa sunkiau iškviesti jo administracijos narius.„Nemanau, kad vidurio kadencijos rinkimai vienaip ar kitaip drastiškai suformuos Trumpo politiką Europos atžvilgiu“, – sakė Vašingtone įsikūrusio konservatyvaus tyrimų centro „Hudson Institute“ vyresnysis mokslo darbuotojas Peteris Roughas.
Europos politikos centro politikos analitikas Jurajus Majcinas teigė, kad prastas respublikonų pasirodymas galėtų „suerzinti“ D. Trumpą ir „paskatinti jį dvigubai padidinti pastangas apriboti JAV paramą Ukrainai“.
Grahamo sankcijų aktas gali būti panaudotas prieš Europą
Iš tiesų, kai kuriose pagrindinėse užsienio politikos srityse Kongresas galėjo suteikti D. Trumpo administracijai papildomų priemonių, kurios gali nulemti didesnį spaudimą Ukrainai ir Europai.
Rugsėjo mėnesį Kongresas priėmė Grahamo aktą, kuriuo įvedamos reikšmingos sankcijos Rusijai ir šalims, perkančioms rusišką naftą. Tačiau praėjusį mėnesį D. Trumpas atidėjo sankcijas Rusijai mainais į dyzelino sandorį su V. Putinu.
Teisės aktas taip pat suteikia Baltiesiems rūmams papildomų galių dėl muitų, įskaitant prieš šalis, kurios toliau importuoja rusišką naftą – tai D. Trumpui potencialiai suteikia galingą, teisiškai pagrįstą ginklą prieš Europos šalis, vis dar perkančias rusišką kurą, teigia N. Joan Lee.
„Tai iš esmės atveria galimybę prezidentui pulti bet kurią ES šalį dėl šių tarifų, – sakė ji. – Tai perėmė daug galių iš Kongreso rankų.“
Europos Parlamento narys Berndas Lange (S&D, Vokietija) teigė, kad Demokratų pergalė „gali lemti labiau konfrontacinius Trumpo sprendimus, ypač dėl prekybos ir tarifų“. „Šluba antis galėtų tapti pikta antimi“, – pridūrė jis.
Žvilgsnis už JAV vidurio kadencijos rinkimų ribų
Kitas didelis JAV užsienio politikos posūkis Europos ir Ukrainos atžvilgiu įvyks tik 2028 m., kai vyks kiti Amerikos prezidento rinkimai, teigia J. Greenas.
Šalys narės ir ES turi jau dabar pradėti bendrauti su būsimais Kongreso nariais ir 2028 m. kandidatais į prezidentus tiek Demokratų, tiek Respublikonų pusėje, kad pradėtų formuoti tai, kaip tie kandidatai mato Europą – ir kaip transatlantiniai santykiai galėtų atrodyti po D. Trumpo, teigė J. Greenas ir N. Joan Lee.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti progresyviajam Demokratų partijos kairiajam sparnui, teigia N. Joan Lee. Ji teigė, kad pokalbiai su progresyviaisiais Demokratų partijos patarėjais atskleidė norą galimus transatlantinius santykius valdant progresyvesnei administracijai grįsti pramonės politika, technologijų reguliavimu ir klimato kaita, o ne saugumu.
Tai galėtų reikšti, kad galimas progresyvus prezidentas dvejotų dėl karių skaičiaus didinimo Europoje, teigia N. Joan Lee.
Tačiau, nepaisant visos JAV svarbos ES ir Ukrainai, žemyno problemos JAV politikoje išliko palyginti šalutinės. „Didžiausia rizika, kuria europiečiai rizikuoja su Demokratų partija, yra virtimas tam tikru nesvarbumu“, – sakė N. Joan Lee.
Tiesa, „Financial Times“ apžvalgininkas Edwardas Luce'as teigia, kad triuškinantis Trumpo pralaimėjimas rinkimuose gali būti jo politinės karjeros pabaigos pradžia.
Jis mano, kad Trumpas vidurio kadencijos rinkimus pavertė referendumu dėl savęs, ragindamas amerikiečius balsuoti taip, tarsi jo vardas būtų balsavimo biuletenyje. Dabar, kai demokratai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę, atsakomybė už istorinį respublikonų pralaimėjimą taip pat tenka prezidentui.
Pasak E. Luce'o, respublikonai jau 2028 m. rinkimuose ieškos D. Trumpo įpėdinio, o pats politinį pasitikėjimą praradęs prezidentas po pralaimėjimo gali tapti dar labiau nenuspėjamas. Apžvalgininkas daro išvadą, kad šių rinkimų rezultatai gali kardinaliai pakeisti JAV politikos eigą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
