Užsienis

Telefoną liečiame dešimtis kartų per dieną – valgydami, būdami viešajame transporte ar net vonioje. Tačiau retas susimąsto, kiek mikrobų jis sukaupia ir kokia klaida gali jį nepataisomai sugadinti. Mes plauname rankas, dezinfekuojame prekių vežimėlius, valome stalus, tačiau dažnai pamirštame pasirūpinti telefono švara, rašo „Study Finds“. Juos liečiame dešimtis kartų per dieną ir nešiojamės visur – nuo virtuvės iki valgomojo stalo, net į vonios kambarį.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is sekmadienį atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Vizitas sutampa su Ukrainos Nepriklausomybės diena.

Jungtinės Valstijos, anot žiniasklaidos, jau kelis mėnesius draudžia Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje jų pristatytomis ATACMS ilgojo nuotolio raketomis. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV vyriausybės atstovais. JAV administracija esą apribojo Ukrainos karines operacijas šiais ginklais, Baltiesiems rūmams mėginant įtikinti Kremlių pradėti taikos derybas. JAV vyriausybė įvedė aukščiausio lygio leidimų išdavimo procedūrą, rašo leidinys.

Rusijos kariuomenei numušus Ukrainos droną, sekmadienį Kursko atominėje elektrinėje kilo gaisras, pranešė pareigūnai. Kursko atominėje elektrinėje Vakarų Rusijoje „prietaisas detonavo“ po smūgio ir sukėlė gaisrą, kurį, pasak elektrinės pareigūnų, „užgesino ugniagesių komandos“. Nukentėjusiųjų dėl drono smūgio objekte, kurio pajėgumai buvo sumažinti, nėra.

Nuo karo niokojamos Ukrainos iki atokiausių tropinių salų – 19-metis keliautojas iš JAV jau vienas aplankė net 118 šalių. Arjunas Malaviya ne tik pabėgo nuo Rusijos oro antskrydžių Odesoje, bet ir bendravo su Talibanu Afganistane, o šiandien jo tikslas – įveikti visas 195 pasaulio valstybes. „Euronews Travel“ kalbėjosi su keliautoju A. Malaviya apie jo patirtis – nuo kelionių po pavojingas konfliktų zonas iki derybų su muitinės pareigūnais ir išvykų į atokiausias pasaulio vietas.

Didžiuliuose miškų gaisruose Albanijoje žuvo dešimtys karvių, arklių ir asilų. Skubėdami gelbėtis nuo liepsnų, žmonės paliko naminius gyvulius likimo valiai. Daliai gyvūnų pavyko išgyventi, tačiau jie patyrė nudegimus ir dabar kenčia, o jiems padeda savanoriai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Albanijos miestelio Delvinės gyventojai stebėjo, kaip negailestinga ugnies stichija artėja prie jų namų.

Po chaotiško Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo aišku viena: Amerika tolsta nuo Europos saugumo klausimų, o senajam žemynui teks nuspręsti, ar jis pasirengęs tapti savo likimo šeimininku. Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris susitikimą Aliaskoje pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“ – JAV pareiškė, kad yra pasirengusios suteikti saugumo garantijas kaip būsimo taikos susitarimo dėl Ukrainos dalį.

Izraelio įkaitų, kurie beveik dvejus metus laikomi Gazos Ruože, giminaičiai pabrėžė, kad būtina skubiai nutraukti ugnį, nes, kai kariuomenė pradės puolimą Gazos miestui užimti, bus per vėlu gelbėti jų artimuosius. „Mūsų vaikai jau 687 dienas laikomi Gazos pragare“, – sakė Einav Zangauker, stovėdama prie Tel Avivo karinės būstinės įėjimo. Jos sūnus Matanas buvo pagrobtas iš Izraelio per 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ vadovaujamus išpuolius.

Įvairios Europos pašto tarnybos šeštadienį pranešė laikinai stabdančios daugelio siuntų pristatymą į Jungtines Valstijas dėl neaiškumų dėl naujų importo muitų. Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Italijos pašto tarnybos paskelbė, kad nedelsdamos stabdo daugumos prekių gabenimą į JAV. Prancūzija ir Austrija jų pavyzdžiu paseks nuo pirmadienio, o Jungtinė Karalystė – nuo antradienio.

Valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad Irano pajėgos per reidą neramioje pietryčių dalyje nužudė šešis kovotojus. Teigiama, kad jie buvo „teroristinės“ grupuotės, siejamos su Izraeliu, nariai. „Per intensyvią susišaudymo su teroristais operaciją Sistano ir Beludžistano provincijoje buvo nužudyti šeši užpuolikai, o dar du buvo suimti“, – pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA, remdamasi žvalgybos tarnybų pranešimu. Pranešime nebuvo nurodyta tiksli vieta ar reido data.

Prieš 80 metų Tokiją užgriuvo pragariškas JAV bombardavimas, kurio metu per vieną naktį žuvo iki 100 tūkst. civilių – daugiau nei per atominę ataką Nagasakyje. Šiandien apie šią tragediją beveik niekas neprisimena, tačiau 94-erių Tomoko, kuri anuomet buvo vos 14, tą vis dar mena, kaip dangų nušvietė ugnies lietus, o gatvėse liko tik pelenai ir sudegusių kūnų krūvos. Hirošimos ir Nagasakio šešėlis tebetvyro žmonių atmintyje. Per 3 dienas JAV numetė dvi atomines bombas – žuvo apie 200 tūkst.

JAV ir Kanados gyventojams siaubą kelia vadinamosios „zombių voverės“ – gyvūnai, kurių kūnus nusėjo pūliniai. Ekspertai ramina: liga žmonėms nepavojinga, tačiau būtent lesyklėlės kiemuose gali tapti pagrindine jos plitimo priežastimi. Voverės, nusėtos dideliais pūliniais, buvo pastebėtos JAV kiemuose. Socialinių tinklų „X“ ir „Reddit“ vartotojai bando išsiaiškinti, kas nutiko šiems gyvūnams.

Chersono srities Komišanio rajone rusų dronai apgadino mokyklą ir administracinį pastatą. Apie tai pranešė Chersono srities karinė administracija „Telegram“ tinkle. „Dėl kelių dronų atakų Komišanio rajone buvo apgadinta švietimo įstaiga ir administracinis pastatas“, – teigiama pranešime. Pažymima, kad smūgių metu buvo sudaužyti langai, sienos ir lubos. Kaip pranešta, Rusijos kariai iš drono numetė sprogmenis ant nepilnamečio Novoraiske, esančio Chersono srityje, ir jį sužeidė.

Lenkijos naujienų portalas „Onet“ aprašo žiaurų nusikaltimą, kuris buvo įvykdytas 2021 m. Vyras užkasė savo žmoną gyvą. Kūnas rastas po dramatiškų paieškų. Anot leidinio, informaciją apie nusikaltimą atskleidė buvęs policininkas Dariuszas Nowakas. Moteris pas šeimą taip ir nenuvažiavo Moteris, kuri buvo vardu Monika, dingo 2021 m. liepą. Moteris ruošėsi savo „Ford Fiesta“ iš Jaworznikos važiuoti pas savo šeimą, gyvenančią Torunės apylinkėse. Jos laukė 300 km kelio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad organizuoja susitikimą tarp Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino, tačiau šio žingsnio tikslai ir galimybės kelia daugybę klausimų.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė du kaimus Rytų Ukrainos Donecko srityje, didindamos karinį spaudimą ant žemės tuo metu, kai pasaulio lyderiams sunkiai sekasi tarpininkauti siekiant užbaigti karą. Rusijos pajėgos pamažu žengia į priekį šiame kovų apimtame rytiniame regione, artėdamos prie Kyjivo pagrindinės gynybinės linijos. Maskvos gynybos ministerija tinkle „Telegram“ teigė, kad Rusijos pajėgos užėmė Srednejės ir Kleban-Byko kaimus.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinį kartą akis į akį matėsi 2019 m. Pastaraisiais metais girdėjosi ne vienas raginimas jiems vėl susitikti, tai siūlė ir V. Zelenskis. Tačiau jųdviejų susitikimas taip ir neįvyko. Galiausiai pirmadienį po susitikimo su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais D. Trumpas pareiškė, kad pradėjo planuoti V. Zelenskio ir V. Putino sutikimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino tautiečius su Nacionalinės vėliavos diena ir akcentavo, kad Ukraina neatiduos savo žemių okupantams. Valstybės vadovas apie tai kalbėjo oficialiuose Nacionalinės vėliavos dienos renginiuose, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Ši vėliava yra daugybės mūsų žmonių laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose tikslas ir svajonė. Jie saugo šią vėliavą, nes jie žino: mes neatiduosime savo žemių okupantui“, – tvirtino V. Zelenskis.

Leisdamasis po skrydžio sudužo Ukrainos kovinis orlaivis MiG-29, pilotas žuvo, šeštadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Sudužimo priežastis vis dar tiriama. Sovietiniai lėktuvai MiG-29 sudaro nedidelių Ukrainos oro pajėgų, kurios nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėnesį iš Lenkijos ir Slovakijos gavo tokio pat tipo orlaivių, pagrindą. Oro pajėgos taip pat paskelbė apie naktį paleistus 49 Rusijos bepiločius orlaivius, 36 iš jų buvo perimti.

Karštos vasaros dienos Paryžiuje ne tik priverčia miestą kaisti – jos „užaugina“ ir vieną garsiausių jo simbolių. Eifelio bokštas, atlaikęs 136 metus istorijos, kasmet vasarą tampa aukštesnis net iki 15 centimetrų. Pasirodo, už šį neįprastą reiškinį galima padėkoti fizikos dėsniams ir geležies savybėms. Šiandien visiems žinomas kaip Eifelio bokštas, iš pradžių jis buvo pavadintas 300 metrų bokštu.

Ugnies stichija Europoje toliau nevaldomai siaučia tiek Ispanijoje, tiek Portugalijoje. Liepsnos apima ne tik miškus, bet ir iki pelenų sudegina ištisus kaimus. Ugniagesiai nebesusitvarko su daugybe gaisro židinių, todėl vietos gyventojams tenka gesinti savo namus patiems. Daugėja ir aukų – Ispanijoje žuvusiųjų mažiausiai 7, o Portugalijoje tarnybos aptiko apanglėjusį vyro kūną.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 36 iš 49 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos kariai atakavo Ukrainą nuo rugpjūčio 22 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos. Kaip teigiama, nuo penktadienio, rugpjūčio 22 d., 22.40 val. rusai iš Šatalovo, Kursko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko krypčių paleido 49 puolamuosius bepiločius orlaivius „Shahed“ ir įvairaus tipo imitacinius bepiločius.

Praėjusią parą, rugpjūčio 22-ąją, Ukrainos Chersono srityje dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 16 civilių, tinkle „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 16 žmonių“, – parašė O. Prokudinas. Pasak jo, Chersono miestas ir dar 27 srities gyvenvietės patyrė priešo bepiločių orlaivių atakas, oro smūgius ir apšaudymą iš artilerijos.

Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ne tik fronto linijose, bet ir tyliai – politinėse salėse, derybose bei per manipuliacijas mažumų teisėmis. Ekspertai įspėja, kad Kremlius nuosekliai siekia skaldyti Europą, remdamas šovinistus, „naudingus idiotus“ ir atverdama senas istorines žaizdas. Kai karas siaučia fronto linijoje, su tranšėjomis, tankais, dronais ir raketomis, jis matomas.

Ukrainos sostinėje Kyjive dėl bepiločių orlaivių atakų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinė administracija. „Sostinėje dėl priešo bepiločių orlaivių grėsmės paskelbtas oro pavojaus signalas“, – sakoma pasirodžiusiame įraše. Karinė administracija paragino gyventojus nedelsiant vykti į artimiausias slėptuves ir jose pasilikti, kol pavojaus signalas bus išjungtas.

Neeilinė operacija Švedijos šiaurėje, Kirunoje – pamatykite, kaip pervežama viena iš pagrindinių miesto šventenybių. Milžiniška medinė bažnyčia, pastatyta prieš daugiau nei šimtmetį, buvo užkelta ant milžiniškos platformos ir vežama į saugesnę vietą, kur bus apsaugota nuo neišvengiamos griūties.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kirunoje – pačiame šiauriausiame Švedijos miestelyje už poliarinio rato – vyksta neeilinė operacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus Ovaliajame kabinete, kaltę dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą eilinį kartą suvertė prieš tai buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pasak jo, jei D. Trumpas ir toliau būtų prezidento poste, dabartinis karas nebūtų įvykęs.

Kremlius toliau bando perrašyti istoriją – Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija nepradėjo karo, o visa tai tėra Vakarų propaganda. Kremliaus lyderis tikino, kad Maskva „daro viską, jog užbaigtų 2014-aisiais prieš Donbaso gyventojus pradėtą karą“, ir netruko pažerti užuominų apie „nedraugišką elitą“ bei pagyrų Donaldo Trumpo „lyderystės savybėms“. „Rusija nepradėjo karo, visa tai – Vakarų propaganda“: V. Putinas išliejo dar vieną melagingų ir ciniškų pareiškimų srautą, rašo „Telegram“ ka...

Baltarusijos keleivių autobusas, vykęs iš Minsko į Vilnių, buvo apgręžtas Lietuvos pasienyje. Pareigūnai teigė, kad vairuotojas bandė pasinaudoti kitam reisui skirtu leidimu. Dėl šio incidento daugiau nei penkiasdešimt žmonių vos neprarado kelionės planų, o vienas keleivis – lėktuvo bilieto į JAV, kainavusio tūkstantį dolerių. Baltarusis Jurijus rugpjūčio 21-ąją vyko iš Minsko į Vilnių. Tačiau prie Lietuvos sienos autobusas buvo apgręžtas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl kirto dėl karo Ukrainoje – pareiškė, kad galutinį sprendimą priims tik po dviejų savaičių, tačiau neatmetė, jog gali apskritai nieko nedaryti ir pasakyti: „Tai jūsų karas“. Be to, jis pabrėžė, kad jei Rusija ir Ukraina nesės prie derybų stalo, dar teks aiškintis, „kieno tai kaltė“. Po dviejų savaičių JAV prezidentas D. Trumpas žinos Rusijos ir Ukrainos pozicijas, kad galėtų nuspręsti, kaip elgtis toliau. „Tada priimsiu sprendimą, ką darysime.

Italijoje šią savaitę sulaikytas ukrainietis, įtariamas dėl Rusiją ir Europą jungiančių povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo 2022 metais, penktadienį atsisakė būti išduotas Vokietijai, pranešė žiniasklaida. 49-erių metų vyras, kurį Italijos prokurorai įvardijo kaip Serhijų K., o žiniasklaidoje buvo nurodyta ir jo pavardė – Kuznecovas, buvo suimtas ankstyvą ketvirtadienio rytą Italijos Riminio provincijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė „nesąs patenkintas“ naujausiomis Rusijos atakomis Ukrainoje ir dar kartą pagrasino Maskvai ekonominėmis atsakomosiomis priemonėmis. „Nesu tuo patenkintas ir nesu patenkintas niekuo, kas yra susiję su tuo karu“, – tvirtino D. Trumpas, paklaustas apie ketvirtadienį surengtą ataką, kurios metu Ukrainoje buvo smogta į JAV priklausančią gamyklą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas artėja prie sprendimo kaip niekad anksčiau. Jo teigimu, taikos susitarimą labiausiai lems Rusijos sąlygos, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bandydamas tarpininkauti, suprato konflikto sudėtingumą. Baltarusijos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos sąlygos greičiausiai turės didesnę įtaką taikos pasiekimui nei Ukrainos, rašo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Rygos valdžia ėmėsi griežtų veiksmų prieš mieste gyvenančius nelegalius imigrantus – davė jiems mėnesį laiko išvykti iš miesto ir pagrasino, kad po to policija pradės reidus ir gaudys tuos, kurie Latvijos sostinėje gyvena nelegaliai. Tokių veiksmų Rygos valdžia ėmėsi pradėjus daugėti nelegalių migrantų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Latvijai pradėjus kovą su integruotis nenorinčiais rusakalbiais, naujoji Rygos miesto valdžia užsimojo atidaryti dar vieną kovos frontą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galėtų atvykti į kitais metais JAV vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą. Vis dėlto jis pabrėžė, jog viskas priklausys nuo artimiausių savaičių įvykių. Per renginį Baltuosiuose rūmuose, skirtą kitų metų pasaulio futbolo čempionatui JAV, D. Trumpo buvo paklausta apie galimus sunkumus, su kuriais gali susidurti į šalį atvykstantys lankytojai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas penktadienį susitiko aptarti saugumo garantijų Ukrainai, pranešė naujienų portalas „Suspilne“, cituodamas šaltinius prezidento kanceliarijoje, susipažinusius su derybomis. Kaip portalą cituoja „The Kyiv Idependent“, susitikimas surengtas Ukrainos sąjungininkams siekiant numatyti saugumo garantijas Kyjivui pasirašius taikos sutartį su Rusija.

Britų poilsiautoja Sophie Brame vos po valandos skrydžio į Ispaniją patyrė tikrą košmarą – „Ryanair“ lėktuve ją užklupo šleikštulį keliantis kvapas, kurio kaltininką ji išvydo vos pažvelgusi žemyn. Kelionės lėktuvu gali būti įtemptos – nuo chaoso oro uosto saugumo patikrinimuose iki nesibaigiančių eilių bei netikėtų vėlavimų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atmetė Jungtinių Tautų (JT) remiamą ataskaitą apie badą tam tikrose Gazos Ruožo dalyse kaip „visišką melą“. „Izraelis nevykdo bado politikos. Izraelis vykdo bado prevencijos politiką“, – penktadienį platformoje „X“ rašė B. Netanyahu. Jis pažymėjo, kad „nuo karo pradžios Izraelis leido į Gazos Ruožą įvežti 2 mln.

Europos Sąjunga (ES) prieš pat 34-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines išmokėjo dar 4,05 mlrd. eurų finansinės pagalbos. „ES solidarumas su Ukraina yra nepajudinamas“, – penktadienį tinkle „X“ parašė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Daugiau nei 4 mlrd. eurų išmokėjimas parodo tvirtą ES įsipareigojimą šios šalies atsigavimui ir ateičiai. EK nurodė, kad 3,05 mlrd. eurų skiriami iš vadinamosios Ukrainos priemonės (angl. Ukraine Facility) – iki 50 mlrd.

JAV Donaldo Trumpo taikos misija stringa. Praėjus vos savaitei po jo derybų su Vladimiru Putinu, JAV prezidento optimizmas blėsta, o „The Wall Street Journal“ skelbia, kad susitarimo dėl karo Ukrainoje tikimybė vėl atsidūrė aklavietėje.

Vienas Japonijos miestas ragins visus išmaniųjų telefonų naudotojus riboti ekranų laiką iki dviejų valandų per dieną ne darbo ar mokymosi laiku.  Siūlomas potvarkis nenumato jokių baudų.  Pagal potvarkio projektą, rekomendacija riboti išmaniųjų telefonų naudojimo laiką visiems Japonijos centre esančios Tojoakės gyventojams nebus privaloma, o už laiko viršijimą nebus skiriamos baudos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę atsidūrė sudėtingoje situacijoje – nors europiečiams pavyko išpešti pažadą dėl Ukrainos saugumo garantijų, Rusija nedelsdama pasiuntė aiškų signalą, kad jokio plano, numatančio Vakarų pajėgų buvimą Ukrainoje, ji nepriims. Ukrainos, Europos ir Rusijos ginčai dėl saugumo garantijų dar labiau silpnina prezidentą, ir neaišku, ar D. Trumpo vadovaujama Amerika iš tikrųjų pasirašytų kokį nors dokumentą, įpareigojantį ją imtis veiksmų.

Donaldas Trumpas mano, kad karą Ukrainoje pavyks užbaigti tik priėmus Rusijos diktuojamas sąlygas, rašo „Politico“, remdamasi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūno teiginiu. Be to, pasak to paties pareigūno, vakarykštis D. Trumpo įrašas, kuriame teigiama, jog „labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą nepuolant užpuolusios šalies“, nebuvo įspėjimas Vladimirui Putinui, kad JAV prezidentas esą pasirengęs svarstyti galimybę aktyviau ginkluoti Ukrainą, jei taikos derybos žlugtų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad surengti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą yra taip pat sunku kaip sumaišyti aliejų ir actą, rašo portalas „SkyNews“. „Pažiūrėsime, ar Putinas ir Zelenskis bendradarbiaus“, – atsakė D. Trumpas po paklausimo, ar ketina dalyvauti planuojamame susitikime, kuriame turėtų dalyvauti V. Zelenskis ir V. Putinas. „Žinote, tai primena aliejų ir actą. Jie nelabai gerai sutaria dėl suprantamų priežasčių.

NATO palaiko ryšį su Lenkija dėl incidento, susijusio su bepiločiu orlaiviu, penktadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte. Jis bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė, kad NATO glaudžiai bendradarbiauja su Lenkija, tačiau detalių neatskleidė. Aljanso vadovas pridūrė, kad Lenkija turėtų kaip nors sureaguoti į naujausią incidentą, kurį NATO atidžiai stebi.

Tragedija Tian Šanio kalnuose – 49-erių italų alpinistas Luca Sinigaglia žuvo, bandydamas išgelbėti draugę iš Rusijos, įstrigusią netoli 7439 m aukščio Pobedos viršūnės. Vyras du kartus rizikavo savo gyvybe, nešdamas jai būtiniausius daiktus, tačiau pats dėl išsekimo ir deguonies trūkumo žemyn nebegrįžo.

Vengrijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Peteris Szijjarto bei Jurajus Blanaras oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami užtikrinti energetinės infrastruktūros saugumą. Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai, užsienio reikalų įgaliotinei Kajai Kallas bei energetikos komisarui Danui Jorgensenui.

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai penktadienį atliko kratą prezidento Donaldo Trumpo kritiko, buvusio jo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono namuose. FTB agentai į J. Boltono namus Vašingtono priemiestyje Betesdoje įžengė anksti ryte, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Prie namo stovėjo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, o gatvėje būriavosi žurnalistai ir praeiviai.

Australija įsakė didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ vietos padaliniui paskirti išorės auditorių, nes buvo nustatyta „rimtų problemų“, susijusių su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo kontrole. Australijos sandorių ataskaitų ir analizės centras (angl.